Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui R. C., trečiajam asmeniui N. M., išvadą teikianti institucija Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė su trečiuoju asmeniu N. M. išsituokė 2014 m. spalio 6 d., tačiau pradėjo gyventi atskirai ir faktinių santuokinių ryšių visiškai nebepalaikė nuo 2012 m. lapkričio 7 d. Šiuo metu ieškovė su dabartiniu savo gyvenimo draugu – atsakovu R. C. bendrai gyvena nuo 2013 m. vasario mėn(duomenys neskelbtini) d. ieškovei ir atsakovui gimė jų bendras sūnus A. Nors gimęs sūnus yra bendras ieškovės bei atsakovo sūnus, tačiau jis gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos tarp E. M. ir N. M. nutraukimo, todėl jis civilinės metrikacijos skyriuje būtų užregistruotas kaip N. M. vaikas. N. M. nėra (duomenys neskelbtini) d. gimusio berniuko tėvas, vaiko tikrasis biologinis tėvas yra R. C., su kuriuo ieškovė kartu gyvena, augina bei rūpinasi naujagimiu.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. M. bei jos atstovė adv. Jurgita Žiužnienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė palaikė tarnybos pateiktą išvadą byloje, kur nurodoma, kad pritartina ieškovės ieškinio reikalavimui pripažinti atsakovą R. C. ieškovės sūnaus A tėvu, vaiko kilmės iš tėvo nustatymas atitinka vaiko interesus.

Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo N. M., neatvykimo priežastys nežinomos. Teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui pranešta viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą N. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad santuoka tarp E. M. ir N. M. nutraukta 2014 m. spalio 6 d., įrašas apie tai įrašytas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 8). 2015 m. vasario 2 d., t. y. nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, ieškovė E. M. pagimdė vyriškos lyties vaiką (b. l. 14). Duomenų, kad vaiko gimimas įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, nėra.

CK 3.140 str. 2 d. nustatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, nuginčyti tėvystę, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. M. ir N. M. nutraukta tik 2014 m. spalio 6 d., tačiau jau nuo 2012 m. lapkričio 7 d. ieškovė išvyko gyventi atskirai nuo N. M. ir faktinių santuokinių ryšių šie asmenys visiškai nebepalaikė, buvimas santuokoje buvo tik formalus. Ieškovės sūnus gimė (duomenys neskelbtini) d., jai gyvenant faktinį santuokinį gyvenimą su atsakovu R. C.. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino neabejojantis, kad ieškovės sūnus yra jo biologinis vaikas. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo nuoseklius, išsamius paaiškinimus dėl jų bendro gyvenimo, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant išimtinai į vaiko teises, konstatuotina, kad N. M. negali būti vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvas, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti vaiko, gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvu R. C., tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko visiškai, duomenų apie jo turtinę padėtį byloje nėra, taip pat įvertinus tai, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė iš dalies dėl ieškovės kaltės (CPK 93 str. 4 d.), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), iš atsakovo ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvas yra R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.