Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-09 · Byla Nr. Ik-616-554/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-12-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-616-554/2013Sprendimas · 2013-12-09Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
Ik-616-554/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00707-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
M.S.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
V.S., V.J.A., G.Ž.
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Rita Petručionytė
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-616-554 /2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00707-2011-2.Procesinio sprendimo kategorija: 11.4.1.; 11.6.1.5.; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjos M.S.atstovams – V.R., advokatei Ritai Petručionytei,

atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Jūratei Sutkutei – Ambrazienei,

trečiojo suinteresuotojo asmens V.S. atstovams – D.B., advokatei Rasai Gradauskienei,nedalyvaujant pareiškėjai – M.S.,tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V.S., V.J.A., G.Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.S. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretysis suinteresuotas asmuo V.S.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

panaikinti 2006-02-14 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-1842 „Dėl Domeikavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (Kauno r.)“ 5 punktu patvirtinto Domeikavos kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės, miško fondo sklypų sąrašo 150 eilutę, kurioje nurodytas 0,22 ha sklypas Nr. 152 (duomenys neskelbtini) .;panaikinti 2007-09-24 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dalyje dėl 0,20 ha sklypo Nr. 1043-1 paženklinimo V.S. (duomenys neskelbtini);panaikinti 2007-03-14 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2536 3.1. p. patvirtinto piliečių, kuriems suprojektuoti lygiaverčiai žemės, miško sklypai, sąrašo 96 eilutę dalyje dėl V.S. suprojektuoto 0,20 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. 1043-1, ((duomenys neskelbtini));panaikinti 2008-04-14 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-4493 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ 6 priedo sąrašo 1 eilutę dalyje, kuria V.S. suteikiamas 0,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 1043-1 Šakių km.;panaikinti 2008-04-14 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/23281 1.2. p., kuriuo perduotas nuosavybėn V.S. lygiavertis turėtam 0,66 ha žemės sklypas dalyje dėl 0,20 ha žemės sklypo Nr. 1043-1 (duomenys neskelbtini), perdavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde (I t. b.l. 107-109) nurodė, taip pat pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1992-02-28 Kauno rajono Domeikavos apylinkės 1-ojo šaukimo Tarybos sprendimu pareiškėjai buvo skirtas 12 arų žemės sklypas Nr. 37 individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). 1992-09-22 buvo sudarytas žemės sklypo Raudonųjų linijų planas. 1995-03-22, nustačius ribų koordinates, paruoštas Namų valdos žemės sklypo Nr. 37 ribų planas, kurio plotas 1291 kv.m.. Pagal mokėjimo pranešimą ir žemės sklypo įkainojimo aktą pareiškėja 1995-06-09 sumokėjo už žemės sklypą 72,62 rublių investiciniais čekiais ir tokiu būdu pilnai atsiskaitė su valstybe. Pareiškėja skunde ir jos atstovai taip pat nurodė, kad 2009-09-10 UAB „Architektų pastogė“ surašė 0,1501 ha žemės sklypo Nr. 37 ribų paženklinimo - parodymo aktą. Pareiškėja 2009 metais pateikė prašymą jai parduoti 0,1501 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. 2010-03-16 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2280 priede buvo nustatyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys: 0,1502 užstatyta teritorija gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Taip pat nurodė, kad 2011-08-26 pareiškėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą, jog VĮ Registrų centras šio žemės sklypo registre užregistruoti negali, kadangi sklypo ribos persidengia su jau viešajame registre įregistruotu sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V.S.. 2011-09-22 atsakovas pareiškėjai įteikė trečiojo suinteresuoto asmens V.S. 2007-09-24 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą. Iš šio dokumento duomenų matyti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo paženklintas 0,20 ha žemės ūkio veiklai žemės sklypas Nr. 1042-1 (bloko Nr. 0014) (duomenys neskelbtini)kaime, kuris ribojasi su namų valdomis. 2011-09-13 atsakovas pareiškėjai pateikė 2007-03-14 Kauno apskrities viršininko įsakymą, kurio 2 dalyje patvirtinta Vandžiogalos, Domeikavos ir Lapių seniūnijų Domeikavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos. Minėto įsakymo 96 p. patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suprojektuotas 0,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nr. 1043-1. 2006-02-14 Kauno apskrities viršininko įsakymo 5 p. buvo patvirtintas Domeikavos kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės, miško fondo sklypų sąrašas, jame nurodytas sklypas Nr. 152 (duomenys neskelbtini) km., kurio plotas 0,22 ha. 2008-04-14 Kauno apskrities viršininko sprendimu trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į S.Č. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini)kaime valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,47 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiaverčius turėtam 0,66 ha žemės ir 0,89 ha miško sklypus (duomenys neskelbtini). Pagal tos pačios dienos (2008-04-14) Kauno apskrities viršininko įsakymą trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas 0,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini)kaime Nr. 1043-1, kuris 1992 metais buvo suteiktas pareiškėjai. Taip pat nurodė, kad administraciniai aktai, kuriais įtvirtintos trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės, apimant ir pareiškėjai 1992 metais skirtą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, kadangi atsakovas pripažino pareiškėjos teisę pirkti namų valdos žemės sklypą ir už kurį buvo sumokėta bei buvo paruoštas žemės sklypo raudonųjų linijų planas. Atsakovas, priimdamas administracinius aktus dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių realizavimo, pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas – t.y. neatsižvelgė į tai, jog žemė suteikta individualaus gyvenamojo namo statybai ir todėl yra užimta dar iki administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo bei valstybės išperkama. Pareiškėja pagal 1999-03-09 LRV Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 2.3 p. ir Žemės įstatymo 10 str. nuostatas turi teisę pirkti žemės sklypą, už kurį sumokėtos įmokos dar iki trečiojo suinteresuoto asmens teisių atsiradimo Domeikavos kadastro vietovėje. Atsakovas, nenuginčijęs ir nepaneigęs žemės sklypo suteikimo pareiškėjai teisėtumo pagrindo, negali atsisakyti vykdyti pareigos, atsiradusios iš sandorio ir priskirtos jam vykdyti pagal kompetenciją.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą patenkinti visiškai.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą (I t. b.l. 43-44) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjai 1992-02-28 d. Kauno rajono Domeikavos apylinkės tarybos sprendimu buvo skirtas 12 arų žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Šis 0,1291 ha žemės sklypas buvo įkainotas 2904,75 Lt grynaisiais pinigais arba 72,62 Lt investiciniais čekiais. 1995-06-06 pareiškėja sumokėjo 72,62 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už minėtą žemės sklypą. Buvo parengtas sklypo Nr. 37 raudonųjų linijų planas, tačiau tuo metu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2009 metais pareiškėja kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jai skirtą žemės sklypą. Pagal pateiktus sklypo kadastrinius matavimus buvo parengtas 2010-03-16 Kauno apskrities viršininko įsakymas „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo“, tačiau žemės sklypas viešajame registre nebuvo įregistruotas. VĮ Registrų centro Kauno filialas atsisakė pažymėti sklypą kadastro žemėlapyje, nes sklypas iš dalies dengia viešajame registre jau anksčiau įregistruotą žemės sklypą. Vėliau paaiškėjo, kad VĮ RC Kauno filialo paminėtas 0,2000 ha žemės sklypas į kadastro žemėlapį buvo įklotas dar 2008-05-07 ir nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V.S.. 2008-04-14 Kauno apskrities viršininko sprendimu ir 2008-04-14 įsakymu trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal 2005-07-11 Kauno apskrities viršininko išvadą buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,01 ha žemės. Buvo nuspręsta trečiajam suinteresuotam asmeniui perduoti neatlygintinai 4 lygiaverčius žemės sklypus, tarp jų ir ginčo žemės sklypą. Remiantis nuo 2006-11-21 iki 2009-05-26 galiojusia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcija, už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygino perduodama lygiavertį žemės, miško plotą. Lygiaverčiai žemės sklypai buvo formuojami laisvame valstybinės žemės fonde. Pagal paminėto Įstatymo 12 str. nuostatas kaimo vietovės teritorijos, kuri pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų, žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, o ne laisvam valstybiniam žemės fondui. Kadangi pareiškėjai žemės sklypas buvo skirtas įstatymų nustatyta tvarka ir už jį pareiškėja buvo sumokėjusi numatytą kainą, ši žemė negalėjo būti priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir, tuo pačiu, negalėjo būti suteikiama neatlygintinai piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises.

Tretysis suinteresuotas asmuo V.S. atsiliepime į patikslintą skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į patikslintą skundą (I t., b.l. 49-53) nurodė, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškino teismo posėdžio metu, kad tretysis suinteresuotas asmuo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo pagal 2008-04-14 Kauno apskrities viršininko įsakymą bei sprendimą. 2008-07-24 tretysis suinteresuotas asmuo žemės sklypą pardavė G.Ž., kuris 2008-10-07 žemės sklypą pardavė V.J.A. Po to, V.S. ginčo žemės sklypą nuosavybės teise vėl įgijo remiantis 2009-11-22 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1399-230/2009. Anksčiau paminėtos pirkimo-pardavimo sutartys ir Kauno apygardos teismo nutartis yra galiojančios ir sukeliamos teisines pasekmes tiek proceso šalims, tiek ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pabrėžė, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo dienos ir, nežiūrint to, jog pareiškėja apmokėjo už jai skirtą žemės sklypą, ji negalėjo pagrįstai tikėtis, kad valstybinės žemės pirkimo - pardavimo procedūros tuo ir užsibaigia. Todėl akivaizdu, jog pareiškėja neketino įsigyti žemės ir ją naudoti pagal paskirtį, todėl kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorius teisingai nurodė sklypo plotą bei vietą, kadangi sklype nebuvo ir nėra statinių, o žemė nenaudojama, apleista. Pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad ji rūpinosi žeme ir mokėjo žemės nuomos mokesčius. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų duomenų matyti, kad pareiškėja 14 metų nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį, todėl 1992-02-28 Kauno rajono Domeikavos apylinkės 1-ojo šaukimo Tarybos 21 sesijos 2 posėdžio sprendimas laikytinas niekiniu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių. Be to, pareiškėja yra sumokėjusi tik už 0,1291 ha dydžio žemės sklypą, o ne už jai prašomą parduoti 0,1501 ha dydžio žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai 1992-02-28 Kauno rajono Domeikavos apylinkės 1-ojo šaukimo Tarybos 21 sesijos 2 posėdžio sprendimu (teismui pateiktas tik šio sprendimo išrašas – Žemės bylos Nr. 1741 dokumentų duomenys) buvo skirtas 12 arų žemės sklypas Nr. 37 individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 8). Sprendimo 2 p. pareiškėjai buvo nustatyti 2 imperatyvai: 1) sudaryti Kauno rajono architektų gamybiniame personale techninę dokumentaciją, 2) su apylinkės Tarybos įgaliotu asmeniu sudaryti žemės naudojimo sutartį, notariškai ją patvirtinant. 1992-09-22 buvo sudarytas sklypo Nr. 37 Raudonųjų linijų planas (I t., b.l. 9-10). Žemės sklypo įkainojimo akto duomenys patvirtina, kad 0,1291 ha žemės sklypas buvo įkainotas 2904,75 Lt grynaisiais pinigais arba 72,62 Lt investiciniais čekiais (I t., b.l. 15). Pagal mokėjimo pranešimą ir paminėtą įkainojimo aktą pareiškėja 1995-06-09 už šį žemės sklypą sumokėjo 72,62 Lt investiciniais čekiais (I t., b.l. 13). 2009 metais (tikslesnė data nenurodyta) pareiškėja kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jai 1992-02-28 skirtą žemės sklypą (I t., b.l. 16). Pagal pateiktus sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Architektų pastogė“ (I t., b.l. 17), buvo parengtas 2010-03-16 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2280 „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo“, kurio priede nustatyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys: 0,1501 užstatyta teritorija, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (II t., b.l. 18-19, Žemės bylos Nr. 1741 dokumentų duomenys). 2011-08-24 raštu Nr. 7SD-1870 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo pardavimo, ją informavo, jog VĮ Registrų centras savo sprendimu Nr. Gis-661/2010 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ nutarė, jog nėra galimybės užregistruoti minėto žemės sklypo, kadangi sklypo ribos persidengia su jau teisiškai viešajame registre įregistruotu sklypu (kadastrinis Nr. 5214/0014:901), kuris priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V.S. (I t., b.l. 20) ir į kurį jai Kauno apskrities viršininko 2008-04-14 sprendimu Nr. 52/23281, tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-05-4493 buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (tarp jų ir ginčo sklypą), suprojektuotus Kauno apskrities viršininko 2007-03-14 įsakymu Nr. 02-05-2536 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (I t., b.l. 24-30) pagal 2005-07-11 Kauno apskrities viršininko išduotą išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (t.1, b.l. 23, Žemės bylos Nr. 1862 dokumentų duomenys).

Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad būtent iš 2011-08-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 7SD-1870, kuris pareiškėjos buvo gautas 2011-08-26 (t.1, b.l. 20, 21), jai tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą, konkrečių administracinių aktų priėmimą, todėl konstatuotina, jog pareiškėja nepraleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto procesinio termino skundui paduoti (t.1, b.l. 5)(ABTĮ 57 str.).

Pareiškėja, ginčydama administracinius aktus, iš esmės siekia sudaryti žemės sklypo, kuris jai 1992-02-28 Kauno rajono Domeikavos apylinkės tarybos sprendimu buvo suteiktas individualiam namui statyti ir vėliau pateko į žemės sklypo, kuris 2008-04-14 buvo suteiktas kaip ekvivalentinė natūra nuosavybės teisių atkūrimo procese trečiajam suinteresuotam asmeniui V.S., ribas pirkimo – pardavimo sutartį bei įgyti jį asmeninės nuosavybės teise.

Teismas pabrėžia, kad teisė turėti nuosavybę yra viena iš svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių. Pripažindama nuosavybės atkūrimą ir nuosavybės teisių tęstinumą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990-11-15 patvirtino šiuos teiginius, kad valstybė: „Neginčytinai pripažįsta Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumą“; „kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka išlikusį jiems nepriklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės susigrąžinti, gauti kompensaciją”.

Šiam administraciniam ginčui išspręsti aktualios pagrinde Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas), Žemės reformos įstatymo ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos, galiojusios nuosavybės teisių trečiajam suinteresuotam asmeniui atkūrimo metu. Taip pat teismas remiasi ir teisės aktų normų, reglamentuojančių žemės sklypų individualiai statybai suteikimą, nuostatomis. Pažymėtina, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiu turtu ir sprendimo, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. (akto redakcija galiojusi nuo 2006-11-21 iki 2009-05-26) numatė, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina, be kita ko, perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 28 p. numatė, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje valstybinėje žemėje. Atkūrimo tvarkos 30 p. įtvirtino nuostatą, kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laisvos žemės fondo žemėje laikantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad už žemę, kuri buvo priskirta valstybės išperkamai, asmenims galėjo būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo - t. y., kad asmuo galėtų minėtu būdu atkurti nuosavybės teises į tam tikrą žemės sklypą, būtina sąlyga tokiam atkūrimui buvo tai, kad šis konkretus žemės sklypas būtų laisvas. Laisvo valstybinio žemės fondo sampratą pateikė Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p., kuris nustatė, kad laisvos žemės fondas – tai žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 str. nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji: kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad tretysis suinteresuotas asmuo turėjo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ir miško sklypą (Žemės tvarkymo bylos Nr. 1862, prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1399-230/2009 dokumentų duomenys). Teismas konstatuoja, kad ginčas iš esmės kyla dėl to, kuris subjektas - t. y. ar pareiškėja, ar tretysis suinteresuotas asmuo, kuriai ginčijamais teisės aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, turi pirmenybės teisę į ginčo žemę.

Teismas visų pirma pabrėžia, kad 1992-02-28 Kauno rajono Domeikavos apylinkės tarybos sprendime (t. I, b.l. 8), kuriuo pareiškėjai buvo suteikta ginčo žemės sklypas, 2 p. jai buvo nustatyti konkretūs įpareigojimai - sudaryti Kauno rajono architektų gamybiniame personale techninę dokumentaciją ir su apylinkės Tarybos įgaliotu asmeniu sudaryti žemės naudojimo sutartį, notariškai ją patvirtinant. Pareiškėja nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad būtų įvykdžiusi minėtame Domeikavos apylinkės tarybos sprendime nustatytas sąlygas – t.y. būtų sudariusi techninę dokumentaciją, pasirašiusi su įgaliotu asmeniu žemės naudojimo sutartį ir ją būtų notariškai patvirtinusi. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai iš esmės patvirtino faktinę aplinkybę, jog pareiškėja minėtų veiksmų neatliko. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad viso bylos nagrinėjimo proceso metu teismui nebuvo pateiktas ir dokumentas, kurio pagrindo pareiškėja teigia įgijusi teisę į žemės sklypą, - 1992-02-28 Kauno rajono Domeikavos apylinkės 1-ojo šaukimo Tarybos 21 sesijos 2 posėdžio sprendimo originalas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija, o byloje yra tik šio sprendimo išrašas. Be to, nors pareiškėja pagal žemės sklypo įkainojimo aktą ir mokėjimo pranešimą (I t., b.l. 14-15) 1995-06-09 už šį žemės sklypą sumokėjo 72,62 Lt investiciniais čekiais (I t., b.l. 13), tačiau svarbu ir tai, kad iki 2009 metų, kuomet kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jai skirtą žemės sklypą, pareiškėja neatliko jokių veiksmų, siekdama įgyti ginčo žemę nuosavybėn (sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį). Teismo posėdžio metu liudytoja, tik 2009-09-10 surašiusi Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (I t., b.l. 17), parodė, kad ji pareiškėjos asmeniškai net nematė, jai nepateikė akto susipažinimui, taip pat nežino kada aktą pasirašė pareiškėja. Taip pat parodė, kad surašyti aktą jos paprašė bendrovės direktorius, siekdamas ištaisyti kažkokias klaidas, tačiau detaliau aplinkybių nežino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuo 1995 metų iki 2009 metų ( t. y. per pakankamai ilgą - 14 metų laiko tarpą) pareiškėja būtų kokiu nors būdu (veiksmais) bandžiusi realizuoti savo teises. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja minėtu laikotarpiu būtų kreipusis į valstybės institucijas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kad jos būtų atsisakiusios tokią sutartį sudaryti. Taigi byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo (ABTĮ 57 str.). Taip pat bylai reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai žemės sklypas 1992-02-28 Kauno rajono Domeikavos apylinkės 1-ojo šaukimo Tarybos 21 sesijos 2 posėdžio sprendimu buvo suteiktas konkrečiam tikslui – individualaus gyvenamojo namo statybai. Byloje nėra duomenų, kad po sklypo suteikimo, įmokų įmokėjimo pareiškėja kokiais nors aktyviais veiksmais būtų siekusi šį tikslą įgyvendinti - byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemėje iki šiol jokie statybos darbai nėra pradėti (šias aplinkybes proceso šalys iš esmės pripažįsta). Kadangi pareiškėja jai suteikto sklypo nenaudojo pagal paskirtį, nesudarė projektinės dokumentacijos, nesudarė ir notariškai netvirtino sutarties, nestatė namo ir net nepradėjo jokių veiksmų, susijusių su namo statyba (kaip jau buvo paminėta - nesudarė techninės dokumentacijos, nepasirašė žemės naudojimo sutarties, nepatvirtino jos notariškai), darytina išvada, jog būtent pareiškėja nagrinėjamu atveju buvo nerūpestinga tvarkydama jai suteikto sklypo įteisinimo klausimus. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja už jai skirtą sklypą, kuris dar nėra jos nuosavybė, mokėjo kokius nors mokesčius (pvz. nuomos). Iš to seka, kad pareiškėja turėjo teisę pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise išsipirkti žemės sklypą individualaus namo statybai, tačiau jos neįgyvendino teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamų aktų priėmimo metu ji turėjo pirmenybę pirkti ginčo žemę iš valstybės ir, tuo pačiu, ši žemė nebuvo laisva. Be to, 1992-02-28 Kauno rajono Domeikavos apylinkės 1-ojo šaukimo Tarybos sprendimo priėmimo metu galiojusio Žemės kodekso 43 str. redakcija reglamentavo, kad teisė naudotis žemės sklypu galėjo būti nutraukiama, jeigu 2 metus iš eilės žemės sklypas buvo nenaudojamas arba jeigu jis buvo naudojamas ne tam tikslui, kuriam jis suteiktas. Nors Žemės kodekso 44 str. numatė institucijas, kurios turėjo spręsti klausimą dėl teisės naudotis žeme nutraukimo, tačiau kaip pažymėjo LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-04-26 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-2848/2008) (Teismų įstatymo 33 str.), jog vien tai, kad atitinkama institucija nėra priėmusi sprendimo dėl žemėnaudos santykių pasibaigimo, negalėtų būti kliūtis spręsti klausimui, kad atitinkamoms aplinkybėms esant, žemės sklypo naudojimo santykiai pasibaigė. Be to, ir 1992-02-07 LRV nutarimo Nr. 89 4.1.2 p. buvo įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad jeigu sklype, skirtame individualiai statybai, per 1 metus nuo jo suteikimo naudotis dienos nebuvo pakloti namo pamatai, šis sklypas asmeniui neparduodamas. Pareiškėjai sklypas buvo suteiktas 1992 metais ir ji iki šiol jokių pamatų nepaklojo bei net neparengė projektinės dokumentacijos (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Žemės reformos įstatymo (ginčui aktuali 2007-05-29 redakcija) 8 str. 1 d. numatė, jog asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais žemėtvarkos projektuose) parduodami laikantis šio įstatymo 10 str. nurodytos eilės. Sisteminė minėtų Atkūrimo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo 8 str., 10 str. nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad reglamentuodamas žemės reformos procesą įstatymų leidėjas prioritetą suteikė asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises, bet ne valstybinės žemės pardavimui (ABTĮ 57 str.). Administracinėje byloje nėra ginčo, kad tretysis suinteresuotas asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Sprendžiant klausimą, ar pareiškėja byloje aptariamu atveju įgijo pirmenybės teisę pirkti ginčo žemę, reikšminga ir tai, kad pareiškėjai žemės sklypas 1992-02-28 sprendimu buvo suteiktas konkrečiam tikslui – individualaus gyvenamojo namo statybai. Pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise išsipirkti žemės sklypą individualaus namo statybai, tačiau jos neįgyvendino teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamų aktų priėmimo metu jis turėjo pirmenybę pirkti ginčo žemę iš valstybės (ABTĮ 57 str.). Kaip buvo paminėta, turint galvoje ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusios Atkūrimo įstatymo 4 str., 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas ir tą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjai skirtas sklypas nebuvo net pažymėtas žemėtvarkos projekte, ginčo žemė nėra užstatyta jokiais statiniais, nebuvo pakloti namo pamatai, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis sklypas pažymėtas žemėtvarkos projekte (I t., b.l. 28-32, 74-76), nėra pagrindo teigti, kad Atkūrimo įstatymo prasme žemės sklypas laikytinas valstybės išperkama ir negrąžintina asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, žeme. Įvertinus visumą nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos patikslintas skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos M.S.patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAudrius Grauželis