Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G., jo gynėjui advokatui Kazimierui Gerojimui ,

išnagrinėjusi S. G.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2015 m. gruodžio 29 d. iki 15 val. tiksliai nenustatytu laiku Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini)kaimo prieigose pastatė tris metalines kilpas iš pinto metalinio lyno stirnoms gaudyti ir viena jų sugavo- sugavo numetusį ragus stirnos patiną , kurį N. P., gabeno su automobiliu „Renault „, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)kaimo prieigų iki S. G. gyvenamojo namo , esančio (duomenys neskelbtini)kaime, Švenčionių rajone, kur abu su N. P. išdorojo stirnos patiną ir dar nesustingusius jo likučius ( galvą, kailį, kojas ir vidurius), sudėjo į polietileninį maišą, kurį S. G. nunešė į už 200 m. nuo S. G. gyvenamojo namo esančią Meros upės pakrantę ir išmetė ten augusiuose krūmuose. Tokiais savo veiksmais S. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2. punktą, 58.5.10 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 85 str. 4 ir 7 dalyse.

Motyvuojamoji dalis

S. G. savo kaltės nepripažino, nors paaiškinime teismui patvirtino, kad įvykio dieną iki 15 val. rasto sumedžioto kilpa stirnos patino kilpos yra analogiškos toms, kurios 2015 m. gruodžio trečią dieną buvo išimtos iš jo namų kratos, atliktos ikiteisminiame tyrime pagal LR BK 272 str. 4 d., metu , ir šiame tyrime jam pareikšti įtarimai. Be to jis pripažino, kad 2015 12 29 iki 15 val. pas jį atvyko su automobiliu „Renault“ , kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sesuo Ž. G. su savo sugyventiniu N. P. tikslu kepti šašlykus, kuriuos atsivežė minėtu automobiliu . Automobilį vairavo N. P.. S. G. taip pat teismui paaiškino, kad su pasieniečiais buvo nuėjęs iki kilpų pastatymo vietos, kilpas matė, tačiau su jomis ir sugautu stirninu jokio ryšio neturi. Jis taip pat paaiškino, kad jo kieme buvęs automobilis, kuriuo pas jį atvyko sesuo Ž. G. ir jos sugyventinis N. P., pagal automobilio pėdsakus atvažiavo iš kilpų pastatymo vietos, esančios miške Pamerionių kaimo prieigose, tai yra iš ten , kur jį buvo nusivedę pareigūnai. Tačiau S. G. nepripažino fakto, kad šias tris kilpas jis pastatė pats, kad kilpų pastatymo vietoje yra jo dėvėtos avalynės pėdsakai, nepripažino, kad jis paliko savo batų pėdsakus takelyje vedančiame iš jo namo kiemo iki Meros upės, kur buvo surasti stirnino likučiai. S. G. negalėjo paaiškinti, kodėl tik iš jo namų kiemo pėdsakai vedė iki stirnos likučių prie Meros upės, kai kitokių pėdsakų nebuvo, nors buvo šviežiai pasnigę ir minusinė temperatūra, o stirnino likučiai buvo dar nesustingę ir šilti. S. G. taip pat paaiškino, kad prie jo namo įėjimo durų buvo dubuo su kruvinais inkstais, tačiau jis juos savo šuns maistui pirkęs išvakarėse parduotuvėje „Selmina“ Pabradės mieste. Kodėl šie inkstai pasieniečių atvykimo į jo kiemą metu jau kitą dieną po jų įsigijimo „Selminos „ parduotuvėj dar buvo šilti ir nesustingę S. G. paaiškinti negalėjo, nors neneigė, kad jau kelias dienas lauke buvo minusinė temperatūra. S. G. taip pat tvirtino, kad jis liudytojui S. Mikėnui netrukdė apžiūrėti gyvenamojo namo patalpų, tačiau taip pat tvirtino nurodęs S. Mikėnui , kad dalis namo priklauso kitam savininkui, todėl jo leidimo nepakanka, kad šią dalį būtų galima apžiūrėti. S. G. patvirtino, kad 2015 m. gruodžio 3 d. pas jį namuose buvo vykdoma krata, kurios metu be kita ko rastos metalinės kilpos, kurios tokios pačios kaip ir šioje administracinėje byloje pateikti daiktiniai įrodymai. S. G. paaiškino, kad nesakė pasieniečiui apie tai, kad nori susitarti, kad šis nekviestų aplinkos apsaugos pareigūnų, po to, kai jam iš pasieniečių tapo žinoma, jog šie surado kilpų pastatymo vietą, stirnino patino likučius Meros upės pakrantėje, pėdsakus , kraujo lašus S. G. kieme, šviežio kraujo likučius ant automobilio bagažinės kapoto , stirnino inkstus dubenyje prie jo namo vienintelių įėjimo durų. S. G. taip pat neigė, kad stirninas buvo dorojamas jo namo viduje.

Nors S. G. neprisipažino neteisėtai ,metaline kilpa, sumedžioęus ir išdorojęs brakonieriavimo būdu neteisėtai sumedžiotą stirniną, tačiau esant tiesioginių ir netiesioginių įrodymų byloje, visų įrodymų visumos pagrindu jo kaltės neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - ATP protokolo duomenų, turto priėmimo/perdavimo saugoti akto, S. Mikėno tarnybinio pranešimo, kompaktiniame diske esančių duomenų I. R. A. V. tarnybinių pranešimų įvykio schemos yra neginčijamai nustatytas brakonieriavimo medžiojimo kilpų pagalba faktas. Automobilio pėdsakais iš kilpų suradimo vietos iki S. G. namo pasieniečiai neginčijamai nuvyko. Kieme rastas automobilis Reno, kurį neneigia iš kilpų pastatymo vietos miške atvairavęs N. P., be to automobilyje sėdėjo vairuotojo sugyventinė ir automobilio savininkė Ž. G.. Kilpų pastatymo vietoje rasta stirnino kailio šerių, šerys rastas prilipęs prie automobilio. Iš S. G. gyvenamojo namo kiemo pėdsakais paliktais vieno asmens, kurių raštas pagal liudytojų parodymus sutampa su S. G. batų pado raštu 200 metrų nuo gyvenamojo namo atstumu rastos stirnino patino liekanos tarp jų ir kailis, kuris pagal S. Mikėno parodymus, medžiotojų pasieniečių parodymus nesiskiria, nuo kilpos vietoje rastų ir ant automobilio rastų šerių. Maiše esantis stirnino kailis akivaizdžiai kilpų nutrintas, o šalia kilpos esanti vieta ištrypta, kas įrodo, jog sugautas kilpa stirninas kankinosi, bandė ištrūkti. Nors įkalčių paėmimas neįformintais protokolais, tačiau minėti duomenys patvirtinti mobiliuoju telefonu darytomis nuotraukomis, liudytojų I. R.,S. Mikėno ir A. V. parodymais. Iš pasieniečių parodymų nustatyta, kad į kiemą išėjęs S. G. prašė pareigūnų nekviesti gamtosaugininkų ir siūlė susitarti, todėl pasienietis suprato, kad S. G. žinojo apie rastus įkalčius ir brakonieriavimo faktą. Iš visumos pėdsakų pasienietis I. R. suprato , kad name sumedžiotas neteisėtai žvėris buvo išdorotas( prie vienintelio įėjimo į namą durų buvo kraujo lašai, dubenėlis su žvėrelio inkstais, kuriuos vėliau suėdė kieme lakstantis šeimininko šuo, be to ant automobilio Reno buvo kraujo žymės, iš gyvenamojo namo vedė vieno žmogaus pėdsakas, analogiškas S. G. paliktiems batų pėdsakams jo namo kieme. Einat šiuo pėdsaku, už 200 m. nuo gyvenamojo namo rasti stirnino likučiai sukrauti polietileniniam maiše. Kitų pėdsakų vedančių į šią vietą nebuvo. Buvo šviežiai pasnigta, lauke buvo minusinė temperatūra. Liudytojas gamtosaugos pareigūnas S. Mikėnas patvirtino, kad stirnino mėsos nepavyko surasti, tačiau iš pėdsakų- kraujo lašų ant sniego ir jų krypties , žvėrienos inkstų dubenyje prie vienintelio įėjimo į gyvenamąjį namą,- buvo matyti, kad žvėris dorotas gyvenamajame name. Tačiau, įėjus į gyvenamąjį namą, jo viso nepavyko apžiūrėti, nes paaiškėjo, kad dalis namo priklauso kitam savininkui, be jo leidimo ten patekti liudytojas įgaliojimų neturėjo, tikslo rūpintis galimybe gauti administracinio teismo leidimą , kad patekti į kitą namo dalį, realiai nebuvo, nes iš anksto apie įvykį informacijos nebuvo, o kai grįžo apžiūrėję stirnos likučius, tai viskas buvo išvalyta, todėl ir žvėrienos rasti galimybių kitų, išskyrus tas, kurios buvo išnaudotos , nebuvo. Liudytojo S. Mikėno, I. R. , A. V. parodymais teismas remiasi, nes jie atitinka byloje esančią filmavimo mobiliuoju telefonu medžiagą, kitus rašytinius įrodymus. Byloje negauta duomenų, kad pareigūnų parodymai gali būti nepatikimi. Tuo tarpu S. G. paaiškinimus teismas vertina kaip nepatikimus ir juos atmeta dėl aukščiau nutarime nurodytų motyvų ir dėl prieštaravimo kitiems bylos duomenims.

Todėl teismas sprendžia, kad S. G. kaltė pagal jam pateiktą kaltinimą- neteisėtai medžiojus su draudžiamais naudoti įrankiais – metalinėmis kilpomis ir išdorojus neteisėtai sumedžiotą stirnino patiną, yra įrodyta, nes jis neteisėtai sumedžiojo gyvūną ir jį išdorojo, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2. punktą ir 58.5.10 p. Ši veika turi būti kvalifikuojama pagal LR ATPK 85 str. 4 d. ,7 dalis kurios numato atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą be neteisėtą medžiojimą . Todėl teismas keičia kvalifikavimą, nes ATP protokole veika nekvalifikuota pagal ATPK 85 str.4 d, nors kaltinimas, pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2. punktą ir 58.5.10 punktą, yra suformuluotas. Kadangi taikomas ATPK 33 str. ir jo antra dalis tai teismas ,perkvalifikuodamas kaltinimą,- tai yra kvalifikuodamas S. G. veiką pagal LR ATPK 85 str. 4 ir 7 d., S. G. padėties neblogina. Taip pat konfisuojami neteisėtos medžioklės įrankiai- trys metalinės kilpos ( automobilis Reno yra konfiskuotinas N. P. administracinėje byloje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 85 str. 4 d. , 7 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti, kad S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 4 dalyje ir nubausti jį 1302 eurų bauda su trijų metalinių kilpų konfiskavimu.

Pripažinti, kas S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 7 d. ir nubausti jį 1158 eurų bauda.

Taikyti LR ATPK 33 str. 2 dalį ir galutinai S. G. nubausti 1302 ( vieno tūkstančio trijų šimtų dviejų ) eurų bauda su trijų metalinių kilpų konfiskavimu. Nutarimui įsiteisėjus, šias kilpas sunaikinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Čereškevičienė