Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-29 · Administracinė byla Nr. I-7404-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-29
Bylos Nr.
I-7404-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01290-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7404-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-01290-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–16) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos solidariai, 1 780,33 EUR turtinės žalos ir 57 500 EUR neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2011-08-16 iki 2013-05-17, nuo 2013-06-19 iki 2013-06-21, nuo 2014-05-09 iki 2014-05-15, kuriais dėl neleistinų kalinimo sąlygų buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės ir tokiais pažeidimais padaryta žala. Pareiškėjas teigia, kad dėl per mažo kalinimo ploto vienam asmeniui, tarp kalinčių asmenų kameroje dirbtinai sukuriama psichologinė įtampa ir yra provokuojami asmenų tarpusavio konfliktai. Skunde taip pat nurodo, kad dėl teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo jam neturtinę žalą padarė Kalėjimų departamentas (toliau – ir Departamentas), ginčydamas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2000 09-01 įsakymu Nr. 184 patvirtintus Kalėjimų departamento nuostatus (toliau – Nuostatai). Teigia, kad Departamentas pagal savo kompetenciją gali ir privalo spręsti visus klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu ir todėl dėl patirtos neturtinės žalos turi atsakyti kaip atsakovas solidariai kartu su Lukiškių TI-K. Nurodė, kad būtent dėl neteisėtai mažo kamerų ploto atsakomybę turi prisiimti Kalėjimų departamentas, kadangi pagal Nuostatų 7.2 punktą nustatyta, kad tai jis organizuoja naujų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų statybą, jau veikiančių tokio tipo įstaigų rekonstravimą. Tačiau jis neveikė kaip privalėjo veikti – nesiėmė priemonių pažeidimams Lukiškių TI-K pašalinti ir dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad buvo kalinamas neleistinomis sąlygomis ir sistemingai pažeidžiant nustatytą minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui standartą. Mano, kad neteisingai deklaruojamas kalinimo kamerų gyvenamasis plotas, kadangi atsakovas pateikia jį kartu su sanitarinio mazgo patalpomis, taip klaidindamas teismą ir kitus asmenis, t. y. gyvenamasis plotas iš tiesų 2-3 kv. metrais mažesnis ir dėl to kamerose neteisėtai įrengtos papildomos miegamosios vietos. Atkreipia dėmesį, kad kamerose įrengti daugiaaukščiai gultai yra pertekliniai ir įrengti neteisėtai, taip pažeidžiant bendras gyvenamojo ploto normas. Teigia, kad kamerose gyvenamojo ploto jam visuomet teko mažiau nei 1 kv. metras, o tai laiko nežmoniškomis sąlygomis pagal Europos Bendrijos direktyvą Nr. 2001/88/EB. Mano, kad per mažai laiko yra skiriama pasivaikščiojimui Lukiškių TI-K kiemelyje, švaros reikmenų jam nepakanka, o sanitarinis mazgas neatitinka bendrųjų sveikatos saugos ir higienos reikalavimų, nėra nei veidrodžio, nei atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl to tvyro nemalonus kvapas. Kamerose karšto vandens nebuvo, kamerose sienos, grindys, lubos avarinės ir antisanitarinės būklės, nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, kamerose buvo tarakonų ir graužikų. Teigia, kad priklausantis inventorius kalinamiems asmenims nėra išduodamas, o ypač žeidžia tai, kad tenka miegoti ant nešvarių, nevalomų lovų be užvalkalų ir paklodžių, atvykus į kamerą tenka rašyti raštišką prašymą juos gauti ir laukti kol jį patvirtins, dėl to jaučia pažeminimus iš administracijos. O dėl neprieinamų skalbimo paslaugų priverstas savo rūbus skalbtis ir džiovintis gyvenamojoje patalpoje, kur nėra vėdinimo sistemos, dėl to rūbai supūva. Skunde pareiškėjas nurodo BVK nustatytos teisės į pasimatymus pažeidimus – per 21 mėnesį kalėjimo Lukiškių TI-K jam nebuvo suteiktas nei vienas ilgalaikis pasimatymas, dėl to jo socialiai ir šeimos ryšiai buvo ardomi. Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo pažymėjo, kad pareiškėjas patyrė netiesioginę žalą, kildinamą iš Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2000-09-01 įsakymu patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuostatų, kurie patvirtina, kad būtent Kalėjimų departamentas pagal savo kompetenciją gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Mano, kad laikymo Lukiškių TI-K sąlygos yra nežmoniškos, tokios sąlygos sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą, taip pat patyrė turtinę žalą dėl nesuteikiamų jam privalomų reikmenų ir paslaugų per visą kalėjimo laikotarpį Lukiškių TI-K.

Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 46-58).

Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas pernelyg ilgai negynė savo teisių, nes 2015-02-18 skundu kreipėsi į teismą dėl žalos padarytos nuo 2011-08-16 iki 2014-05-15. Jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė nei reikalaujamos sumos dydžio, nei žalos atsiradimo fakto. Jo pateikti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, prarastus socialinius įgūdžius, negali būti laikomi tinkamu neturtinės žalos atsiradimo pagrindimu. Neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme ir tikslais, jo atžvilgiu jokio išskirtino sąlygų pabloginimo nebuvo taikoma. Nurodė kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo 2011-07-26 iki 2014-06-12, išskirti laikini jo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpiai. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Visose Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui atsidaro, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Lukiškių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiūra. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei Lukiškių TI-K, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą iki 4 valandų, minėtas kodeksas ilgalaikių pasimatymų, nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime, neįtvirtina. Lukiškių TI-K suimtieji ir nuteistieji pagal HN 76:2010 turi galimybę praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą į savaitę (68 p.), kaip ir galimybę kartą per savaitę nemokamai skalbti patalynę bei drabužius.

Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 170-174).

Departamentas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas vienodomis sąlygomis kaip ir kiti nuteistieji, o norėdamas prisiteisti žalą iš valstybės turi visas nurodytas skundžiamas aplinkybes tinkamai pagrįsti ir jas įrodyti. Pažymi, kad kiekvienam asmeniui įkalinimo įstaigoje skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktų tvarka nustatytas inventorius. Pažymi, jog įstaigos administracija iš nuteistųjų nuolat reikalauja tvarkos palaikymo kamerose. Teigia, jog įstaiga pagal galimybes įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo ar neveikimo, nukreiptos išimtinai prieš pareiškėją, dėl kurio atitinkamos teisės galėjo būti pažeistos. Departamentas atsiliepime nurodė, jo valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas – vykdomas Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216) patvirtintas Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 planas, kuriuo bus išspręsta kalinimo institucijų perpildymo problema. Pažymi, kad pareiškėjas į Departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar paslaugų suteikimo būdamas Lukiškių TI-K nesikreipė, todėl nepateikia kitos medžiagos, susijusios su ginčo objektu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovas nesutinka su skundo argumentais dėl žalos atsiradimo fakto ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs Lukiškių TI-K ir dėl Kalėjimų departamento neteisėto veikimo ar neveikimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2011-08-16 (kai jis atvyko į Lukiškių TI-K) iki 2014-05-15 (b. l. 47–51).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Lukiškių TI-K prašo taikyti trejų metų senaties terminą (b. l. 46, 57). Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2015-02-18 (b. l. 42). Pabrėžtina, kad pareiškėjas apie nurodomus savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Priešingai, pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, taip pat turtinę žalą dėl nesuteikiamų higienos reikmenų, kuriuos jam pagal galiojusius teisės aktus turėjo suteikti. Todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, nenurodė. Todėl, vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2012-02-18. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2015-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

Iki 2010-04-11 galiojo Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), pagal kurią tardymo izoliatoriaus kamerose turėjo būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto vienam kalinamajam. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 47–51), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. laikotarpį nuo 2012-02-18 iki 2014-05-15) bei išskaičiavus dienas, kuriomis pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (368 dienos) – iš viso 454, 71 dieną vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusią laikotarpio dalį – 383 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos.

Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (anksčiau vadinosi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (b. l. 158)), kuri nuolat atliko buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 149–152), kuri 2010-11-30 buvo pratęsta (b. l. 153), 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 154–157), kuri buvo pratęsta iki 2014-01-03 (b. l. 159). 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. VLN-P-2013/255 su UAB „Dezinfa“ (b. l. 160–162), 2015-01-02 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-2 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 164–167), kuri nuolat atlieka kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K nuolat tikrinamas Vilniaus visuomenės sveikatos centro (b. l. 77-145), siekiama gerinti laikymo Lukiškių TI-K sąlygas.

Dėl pareiškėjo teiginio apie kamerų drėgmę, ventiliacijos Lukiškių TI-K kamerose nebuvimą pažymėtina, kad Lukiškių TI-K yra nurodęs, kad kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, abejoti jų paaiškinimais nėra pagrindo, tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24 p. reikalavimus.

Dėl pareiškėjo teiginio apie drabužių skalbimo bei džiovinimo Lukiškių TI-K galimybės nesuteikimą pažymėtina, kad HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius bei pažymima norma, jog kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Remiantis pateiktais duomenimis, matytina kad atsakovas Lukiškių TI-K direktorius 2011-04-05 priėmė įsakymą Nr. 1-55 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 29), kuris patvirtina suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašą (b. l. 30-31), kuriame nurodyta ir prašymų pateikimo tvarka, ir paslaugos teikimo procedūros.

Dėl pareiškėjo teiginio apie per trumpą pasivaikščiojimo Lukiškių TI-K kiemelyje laiką pažymėtina, kad Lukiškių TI-K 2014-08-21 pažymoje Nr. 24-4505 (b. l. 74) nurodė, kad pareiškėjas kiekvieną dieną turi galimybę pasivaikščioti gryname ore, kur turi galimybę užsiimti fiziniu lavinimu. HN 76:2010 11 p., nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, pažeidimų nenustatyta.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog Lukiškių TI-K per visą kalėjimo laiką neturėjo ilgalaikių pasimatymų su šeima ir artimaisiais, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nuteistiesiems, laikomiems kalėjime, įtvirtina tik galimybę per du mėnesius kartą gauti trumpalaikį pasimatymą iki 4 valandų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 str. 1 d. 2 p., 94 str. 1 d.), vadinasi, pareiškėjo teiginys dėl jam nesuteikto ilgalaikio pasimatymo yra nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo teiginio apie sanitarinio mazgo neatitvėrimą, remiantis Lukiškių TI-K teiginiais, nustatyta priešingai – sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele (b. l. 19), kas atitinka HN 76:2010 21 p. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p.

Dėl pareiškėjo teiginio apie per trumpą pasivaikščiojimo Lukiškių TI-K kiemelyje laiką pažymėtina, kad pareiškėjas kiekvieną dieną turi galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, taigi, HN 76:2010 11 p., nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, pažeidimų nenustatyta.

Kartu pažymėtina, kad nustatyta tvarka naudotis dušu kartą per savaitę atitinka HN 76:2010 68 p. reikalavimus.

Kalėjimų departamento atsiliepime nurodytą teiginį, jog įstaigos administracija reikalauja iš nuteistųjų švaros palaikymo kamerose, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai: Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-09-06 įsakymu Nr. 136 (b. l. 146) patvirtintas „Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašas (b. l. 147), kuris reglamentuoja Lukiškių TI-K esančių suimtųjų/nuteistųjų paskyrimo tvarkyti gyvenamas patalpas, tvarką, jų pareigas ir esančio įstaigoje turto naudojimą.

Pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodomus, nenustatė atsakovo atstovo Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl dėl pareiškėjo reikalavimo dalį priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą iš Departamento atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjo teiginio apie patirtą turtinę žalą dėl higienos priemonių ir privalomo išduoti inventoriaus, kaip muilas, tualetinis popierius, skutimosi peiliukai, dantų pasta ir šepetėlis, čiužinys ir čiužinio užvalkalas bei antklodė, pagalvė ir jų užvalkalai, paklodė, rankšluosčiai, indų ploviklis ir patalpų valymo priemonės neišdavimo, pažymėtina, kad nėra pagrindo abejoti institucijų pateiktais duomenimis apie paslaugų suteikimą ir teikimą. Pagal Konstitucijos 30 str. asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 d. nuostatomis, pažymima, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pagal 3 dalį, Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Teismas pažymi, kad žalos atsiradimo faktui reikalingos trys sąlygos: kilusi žala, padariniai, ir priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsiradusių padarinių. Konstatuojama, jog negautos pajamos gali būti prižįstama kaip patirta žala, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nuomone jam privalomai suteiktini negauti daiktai nėra konkrečiai įvardinti teisės aktuose, t. y. nereglamentuotas reikmenų kiekis, koks inventorius privalomai turi būti suteikiamas ir nepateikiamos jų kainos, vadinasi, patirta pareiškėjui atsiradusi turtinė žala negali būti įvertinta, kadangi yra nekonkreti. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas pabrėžia, kad patirti nepatogumai negavus tam tikrų reikmenų ir inventoriaus pareiškėjui galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau ne turtinę žalą, taigi, pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.

Kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.

Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į laikymo Lukiškių TI-K trukmę, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (bendroje sumoje 383 dienas) buvo perpildytos, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės 2300 EUR kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1769/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atmesti.

Reikalavimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atmesti.

Pareiškėjui A. K. priteisti 2300 EUR (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius