- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- I-5329-281/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui D. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. T. 2014-11-06 paštu teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 450 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2).
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo mažesnis nei leistinas minimalus 3,6 m² ir dėl to patyrė stresą, kildavo kivirčai tarp kameroje laikomų asmenų.
Per teismo posėdį pareiškėjas skundą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11-14).
Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius viršijamas, o atsakovė negali jo reguliuoti. Esant tokiai situacijai, stengiamasi kalinius perkelti į laisvesnes kameras. Už kamerų tvarką ir švarą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, tuo tikslu jiems išduodamas reikalingas inventorius, priemonės indų, kriauklių ir unitazų valymui, nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, dėl pačių suimtųjų ir nuteistųjų kaltės nuolat tenka daryti pakartotiną remontą. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos hienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai taip pat atitinka higienos reikalavimus. Tose kamerose, kur vėdinama reguliariai, problemų dėl pelėsio ar drėgmės neatsiranda. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu 2014-10-31 vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko reikalavimus, be to, pareiškėjas nenurodė jokių neigiamų pasekmių, kurias esą patyrė buvimo laikotarpiu. Dėl to reikalavimas priteisti žalą nepagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą atvyko į Lukiškių TI-K 2014-10-31 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas - 7,31 m²), joje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-11-01 ir 2014-11-02 šioje kameroje buvo 3 asmenys, o 2014-11-03 pareiškėjas išvyko į Utenos areštinę (atsiliepimo duomenys, b. l. 11).
Pareiškėjas prašo priteisti 450 Lt neturtinę žalą už tai, kad Lukiškių TI-K neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančių laikymo kamerose sąlygų.
1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Taisyklės), 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
Bylos medžiaga patvirtina ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu nebuvo visą laiką (t. y. 2 dienas) tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio kameroje.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Civilinei atsakomybei atsirasti, be kita ko ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su nusiskundimais būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją; pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad dėl laikymo sąlygų patyrė stresą, dėl to paūmėja žvynelinė, tačiau teismui neįvardijo ir nepateikė jokių argumentų dėl kilusios žalos dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, buvo laikomas tik dvi dienas, dėl kilusių neigiamų pasekmių į Lukiškių TI-K nesikreipė, žala grindžiama bendromis prielaidomis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą adm. byloje Nr. A146-1527/2012; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį adm. byloje Nr. A575-1028/2014).
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo D. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.