- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-125/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00401-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ ieškinį atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui 505 946,16 Lt skolą, 36 174,71 Lt delspinigių, 9 911,33 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. gegužės 25 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. SR-597 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso Naujojoje g. 52, Alytuje, statybos darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo atliktus darbus ir sumokėti sutartyje numatytą kainą. 2010 m. gruodžio 29 d. ir 2011 m. sausio 27 d. tarp šalių buvo pasirašytos papildomų statybos darbų rangos sutartys Nr. SR-23 ir Nr. SR-160. Pagal Sutarties 3.3.2 punktą atsakovas už atliktus darbus turėjo apmokėti per 90 dienų nuo atliktų darbų rezultato perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros pateikimo, tačiau mokėjimus atliko vėluodamas, t. y. 2011 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra SMD Nr. 11162, 501 565,86 Lt sumai (su PVM), apmokėta 2011 m. spalio 21 d.; 2011 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra SMD Nr. 11174, 181 352,73 Lt sumai (su PVM), apmokėta 2012 m. gruodžio 12 d.; 2011 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra SMD Nr. 11175, 578 319,33 Lt sumai (su PVM), apmokėta 2012 m. gruodžio 12 d.; 2011 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra SMD Nr. 11179, 1 781 359,40 Lt sumai (su PVM), apmokėta 2012 m. gruodžio 12 d.; 2011 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra SMD Nr. 11180, 73 019,30 Lt sumai (su PVM), apmokėta 2012 m. gruodžio 12 d.; 2010 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra SMD Nr. 10950, 292 347,34 Lt (neapmokėtas likutis) sumai (su PVM), apmokėta 2012 m. balandžio 19 d. (toliau – ginčo sąskaitos faktūros).
Taip pat prašė priteisti, pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras SMD Nr. 11210 (119 562,54 Lt), 11211 (15 075,52 Lt), 11212 (119 208,66 Lt), 253 846,72 Lt, šią skolą atsakovas pripažino, ieškovas pagal jas neskaičiavo palūkanų ir delspinigių, prašė tik procesinių palūkanų. Pastabų, kurias pateikė atsakovas dėl atliktų darbų pagal šias sąskaitas faktūras, ieškovas nėra gavęs.
Nurodė, kad atsakovas, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.), todėl jas paskaičiuoja. Taip pat paskaičiuoja 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų statybos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, kaip numatyta Sutarties 9.1 punkte.
Ieškovas atsakovo atliktus mokėjimus paskirstė remdamasis CK 6.54 straipsniu, t. y. pirmiausia užskaitė susidariusias palūkanas, po to – netesybas (delspinigius), o likusia suma užskaitė esančią skolą. Tokiu būdu atlikus atsakovo atliktų mokėjimų užskaitymus, ieškovo paskaičiavimu, atsakovas yra skolingas 505 946,16 Lt pagrindinės skolos, 9 911,33 Lt palūkanų (nuo 2011 m. gruodžio 13 d. – 2012 m. gegužės 3 d. – ieškinio pateikimo diena (143 praleistos dienos)) ir 36 174,71 Lt delspinigių (už 143 praleistas dienas).
Ta aplinkybė, kad atsakovas negavo laiku finansavimo iš Finansų ministerijos, ieškovo nuomone, nepašalina jo atsakomybės dėl nesavalaikio apmokėjimo, nes atsakovas pavėluotai pateikė paraiškas apmokėjimui bei buvo nustatyti projekto vykdymo pažeidimai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui UAB „Struktūra“ 261 447,56 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui UAB „Struktūra“ 5 896 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui UAB „Struktūra“ permokėtą žyminį mokestį – 5 480 Lt. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį atsiskaitymai turėjo būti atliekami iš Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos bendrojo finansavimo, Valstybės investicijų programos ir Alytaus miesto savivaldybės bendrojo finansavimo lėšų. Dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. 10950 apmokėjimo (gautos 2010 m. balandžio 2 d.), atsakovas mokėjimo prašymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė 2010 m. lapkričio 24 d. (po jos gavimo praėjus beveik 7 mėnesiams). Dalis sąskaitos faktūros apmokėta 2010 m. gruodžio 10 d. (1 914 589,98 Lt), o likusi dalis (292 347,34 Lt), dėl kurios pareikštas ieškinys, apmokėta 2012 m. balandžio 19 d. (2 t., b. l. 22, 93), nes vyko pažeidimų tyrimai, kuriuos pabaigus, 2012 m. kovo 22 d. atsakovui buvo pervesti pinigai.
Dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr.11174, 11175 (gautos 2011 m. liepos 11 d.), Nr. 11179, 11180 (gautos 2011 m. liepos 5 d.), atsakovas mokėjimo prašymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė 2011 m. liepos 27 d., o apmokėta 2011 m. gruodžio 09 d. Pagal galutinį mokėjimo prašymą buvo inicijuoti pažeidimų tyrimai, todėl atsakovas šias sąskaitas apmokėjo iš savo lėšų, o sumažintas lėšas gavo 2012 m. kovo 22 d.
Dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. 11162 apmokėjimo (gautos 2011 m. birželio 13 d.), atsakovas mokėjimo prašymą Kūno kultūros ir sporto departamentui pateikė 2011 m. birželio 16 d., tačiau departamentas paprašė atsakovo atlikti kainų perskaičiavimą, o gavus 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovo įsakymą Nr. DV-679 „Dėl darbų kainos“, buvo atliktas apmokėjimas – apmokėta 2011 m. spalio 21 d.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat nurodė, kad pagal rangos sutarties 3.4 punktą užsakovui negalint tinkamai finansuoti objekto statybą savo lėšomis, jis atsiskaito su rangovu per 6 mėnesius nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Nepakankamas ar vėluojantis finansavimas nepanaikina užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu pagal šios sutarties sąlygas. Įvertinęs šią sutarties sąlygą, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas (rangovas) prisiėmė pareigą esant nesavalaikiam ir netinkamam finansavimui, objektą statyti savo lėšomis, o atsakovui (užsakovui) suteikiama teisė atsiskaityti per 6 mėnesius nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Atsakovas neatsiskaitė laiku pagal ginčo sąskaitas faktūras, nes negavo laiku finansavimo pagal Valstybės investicines programas, todėl teismas nusprendė, kad atsakovo galutinis atsiskaitymo terminas buvo 2012 m. vasario 25 d. (2011 m. rugpjūčio 25 d. objektas pripažintas tinkamu naudoti). Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas savalaikis finansavimas, t. y. gavęs ginčo sąskaitas faktūras, pateikdavo mokėjimo prašymą lėšų skyrimą vykdančiai institucijai dėl jų apmokėjimo, dalį ginčo sąskaitų faktūrų atsakovas apmokėjo nelaukdamas lėšų gavimo iš Finansų ministerijos. Tą aplinkybė, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 10950 buvo pateikta apmokėti po 7 mėnesių nereiškia atsakovo netinkamo pareigų atlikimo, nes tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad dėl finansavimo buvo kreipiamasi pagal kelias PVM sąskaitas faktūras. Pats ieškovas jokių pretenzijų dėl terminų taip pat nereiškė. Tai, kad buvo inicijuoti du pažeidimų tyrimai nereiškia, kad nebuvo imtasi veiksmų dėl savalaikio apmokėjimo, nes ir tyrimo metu jis atliko mokėjimus. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas nesiėmė visų nuo jo priklausančių ir reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas savalaikis Sutarties finansavimas ir, kad buvo pažeisti Sutartyje nustatyti atsiskaitymo terminai (išskyrus dėl 292 347,34 Lt apmokėjimo).
Spręsdamas dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, teismas nurodė, kad Sutarties 9.1 punkte numatyti delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo 292 347,34 Lt sumos apmokėjimo. Teismas nurodė, kad ši suma turėjo būti sumokėta iki 2012 m. vasario 25 d., o ji buvo sumokėta 2012 m. balandžio 19 d., todėl delspinigiai gali būti skaičiuojami už 52 dienas. Kadangi ieškovas prašė priteisti tik palūkanas (minimalius nuostolius), tiek sutartyje numatytus 0,05 proc. delspinigius, teismas nurodė, kad yra taikoma įskaitinių netesybų taisyklė ir netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Palūkanos nuo 292 347,34 Lt sumos sudaro 2 082,60 Lt, delspinigiai – 7 600,84 Lt, todėl teismas priteisė 7 600,84 Lt delspinigių.
Teismas nusprendė, kad pagrįsta ieškinio dalis dėl 253 846,72 Lt skolos (pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras SMD Nr. 11210, 11211, 11212), nes atsakovas pripažino šį įsiskolinimą, o teisės dar neapmokėti skolos, nes nepašalinti trūkumai, neįrodė (CPK 178 str.). Atsakovo pateiktą raštą „Pastabos dėl UAB „Struktūra“ pateiktų aktų (2011 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 1-217)“ nelaikė dokumentu, kuriame yra nurodyti ieškovo trūkumai ir prašymas juos pašalinti, nes šis raštas yra be datos, niekur neregistruotas, jame nurodytos tik pastabos, o ne trūkumai (tą atspindi ir pats dokumento turinys), iš rašto nėra aišku, kokius gi trūkumus šalinti, iki kada ir pan., be to šis raštas nėra įteiktas ieškovui. Kadangi ieškovas nurodė, kad pagal nurodytas sąskaitas faktūras neprašo priteisti nei palūkanų, nei delspinigių (tik procesines palūkanas), o ir nepateikė įrodymų, kada buvo pateiktos šios sąskaitos faktūros atsakovui, pagal jas teismas neskaičiavo ir nepriteisė nei palūkanų, nei delspinigių iki ieškinio priėmimo teisme.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Struktūra“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir papildomai priteisti iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui UAB „Struktūra“ 252 099,44 Lt skolą, 28 573,87 Lt delspinigių ir 9 911,33 Lt įstatyminių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas skundžiamu sprendimu pažeidė CPK 12 ir 178 straipsniuose numatytas įrodinėjimo taisykles. Teismas šiuo atveju yra teisingumą vykdanti institucija, todėl jis negali veikti vienos iš šalies naudai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad pareiga jam atsiskaityti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras sueidavo po 90 dienų, todėl teismas sprendime nurodydamas, kad pareiga atsiskaityti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras suėjo 2012 m. vasario 25 d., t.y. praėjus 6 mėnesiams nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 17 ir 21 punktų reikalavimus.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas. LR CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko įmokų paskirstymo tvarką. Šis straipsnis nustato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys nebuvo susitarusios dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Atsakovo 2011 m. spalio 21 d. mokėjimas 501 565,86 Lt sumai; 2011 m. gruodžio 12 d. mokėjimas 2 614 050,76 Lt sumai ir 2012 m. balandžio 19 d. mokėjimas 292 347,34 Lt sumai turi būti užskaitomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo bei nepagrįstai nepriteisė ieškovui 290 584,64 Lt.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1–4 dalys numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, o ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Minėtas straipsnis nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui ir skolininkui susitarti dėl įmokų paskirstymo; jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma minėto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama.
2. Ieškovas UAB „Struktūra“ nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu nereiškė reikalavimo priteisti išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, todėl ginčo situacijoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1 dalis netaikytina.
3. Tiek sutarties, tiek papildomų sutarčių 3.4 punktas įtvirtino, kad ,jei užsakovas negali tinkamai finansuoti objekto statybos (t.y. laiku ir tinkamai atsiskaityti su rangovu), tai rangovas privalo finansuoti objekto statybą savo lėšomis. Tokiu atveju užsakovas atsiskaito su rangovu per 6 (šešis) mėnesius nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Užsakovas privalo laiku imtis visų nuo jo priklausančių ir reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas savalaikis šios sutarties finansavimas. Kaip teisingai konstatavo Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime, ieškovas UAB „Struktūra“ prisiėmė pareigą, esant nesavalaikiam ir netinkamam finansavimui, objektą statyti savo lėšomis, o atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai suteikiama teisė atsiskaityti per 6 mėnesius nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Pats ieškovas UAB „Struktūra“ apeliaciniame skunde neginčija tokio sutarties ir papildomų sutarčių nuostatų aiškinimo ir pripažįsta tokios pareigos prisiėmimą. Objektas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2011 m. rugpjūčio 25 d. Terminas Alytaus miesto savivaldybės administracijai galutinai atsiskaityti su ieškovu UAB „Struktūra“ pagal pastarojo pateiktas sąskaitas faktūras buvo 2012 m. vasario 25 d. Tokią pagrįstą išvadą savo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime padarė ir Kauno apygardos teismas. Vienintelė pradelsta ir neapmokėta suma, už kurią ieškovas UAB „Struktūra“ prašė priteisti delspinigius, buvo dalis neapmokėtos 2010 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros SMD Nr. 10950 – 292 347,34 Lt. Šis skolos likutis buvo apmokėtas 2012 m. balandžio 19 d., t.y. praleidus 52 dienas nuo galutinio sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino 2012 m. vasario 25 d.
4. Apelianto reikalavimas dėl 9 911,33 Lt dydžio palūkanų yra nepagrįstas, nes ieškovas netinkamai skaičiuoja terminą ir sumas, nuo kurių gali būti skaičiuojamos palūkanos. Be to, teismas pagrįstai prašomas priteisti palūkanas įskaitė į netesybų sumą.
5. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl CPK 12, 17 ir 21 punktų pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, kaip turi būti paskirstomos užsakovo rangovui sumokėtos įmokos. Apelianto (ieškovo) nuomone, teismas netinkamai taikė CK 6.54 straipsnio nuostatas dėl atsakovo (užsakovo) sumokamų įmokų paskirstymo.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, pastebi, kad apelianto CK 6.54 straipsnyje nurodytas įmokų paskirstymas yra taikomas tuomet, kai šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.54 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo įmokų paskirstymo ir likusios sumokėti skolos, pareigos mokėti delspinigius, pagrįstai analizavo ginčo šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo esmės, faktinių aplinkybių atskleidimas ir jų išnagrinėjimas negali būti vertinami kaip rungimosi, šalių lygiateisiškumo principų pažeidimas ir įrodymų vertinimo taisyklių nepaisymas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas konkretų šalių ginčą be apelianto minėtų principų turi vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
CK 6.54 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai numatyta, kad šiame straipsnyje numatyta tvarka yra taikoma tais atvejais, kai ginčo šalių sudarytas sandoris (susitarimas) nenumato kitaip. Taigi ši įstatymo norma yra dispozityvi, todėl ginčą nagrinėjančiam teismui kyla pareiga patikrinti, ar šalys nėra sudariusios susitarimo, kuris numato kitokią, teisės aktams neprieštaraujančią atsiskaitymo tvarką.
Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo teises ir pareigas apibrėžė 2009 m. gegužės 25 d. Statybos rangos sutartis. Ši sutartis be kitų sąlygų, numatė ir šalių atsiskaitymo bei atsakomybės už pavėluotą atsiskaitymą tvarką. Sutarties 3.3 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso Naujojoje g. 52, Alytuje statybos darbai yra finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo, Valstybės investicijų programos ir Alytaus miesto savivaldybės bendrojo finansavimo lėšų. Sutartyje yra aptarta, kokia tvarka yra vykdomas atsiskaitymas, kai darbai yra finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo dalies (iki 10 mln. Lt sumos) bei kaip yra išmokama likusi suma. Sutarties 3.4 punkte šalys taip pat numatė, kad jei užsakovas (atsakovas) negali tinkamai finansuoti objekto statybos, tai rangovas privalo finansuoti objekto statybą savo lėšomis. Tokiu atveju užsakovas atsiskaito su rangovu per 6 mėnesius po objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Taigi minėtos Rangos sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad šalys jau sandorio sudarymo metu susitarė, kaip bus išspręsta situacija, jeigu užsakovas turės sunkumų su statybos darbų finansavimu. Tokiu atveju rangovas prisiėmė pareigą savo lėšomis finansuoti darbus, šalys aptarė, kada yra paskutinis terminas apmokėti už darbus. Rangos sutarties 9.1 punkte šalys susitarė, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti su rangovu už atliktus statybos darbus sutarties 3 straipsnyje nustatyta tvarka ir laiku, moka rangovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų statybos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
Iš aptartų rangos sutarties sąlygų matyti, kad ginčo šalys susitarė, kad pareiga mokėti delspinigius užsakovui (atsakovui) atsiras tik tuomet, kai jis nesilaikys atsiskaitymo tvarkos, t. y. mokėti sutartyje nustatytais terminais, o esant sunkumams su atsiskaitymais – neapmokės už darbus praėjus 6 mėnesiams po objekto pripažinimo tinkamu naudoti.
Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys rangos sutartyje aiškiai numatė atsiskaitymo tvarką ir aptarė, kada atsiranda rangovo (ieškovo) teisė į delspinigius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šalių sudarytu susitarimu, kuris numato kitokią įmokų paskirstymo tvarką, nei yra numatyta CK 6.54 straipsnyje. Byloje nėra nustatyta, kad šalių numatyta tvarka prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi šalys sutartimi nustatė įmokų paskirstymo tvarką, kurios negalima pakeisti vienašališkai. Tai, kad šalių nustatyta įmokų paskirstymo tvarka negali būti vienašališkai pakeista, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas, gavęs finansavimą, apmokėdavo už atliktus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovas jose nurodydavo tik apmokėtiną atliktų darbų kainą. Išrašydamas vėlesnes PVM sąskaitas faktūras ieškovas į jas neįtraukdavo delspinigių ar palūkanų (t. 1 b. l. 36, 41, 53, 79-80). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sutiko su tokia atsiskaitymo tvarka, jokių pretenzijų atsakovui dėl delspinigių ar palūkanų nereiškė, atliktus mokėjimus priėmė. Tik vėliau, atsakovui iš dalies nesumokėjus už darbus, ieškovas pareiškė, kad ankstesniais mokėjimais buvo pirmiausia apmokamos palūkanos ir netesybos, o tik vėliau – pagrindinė skola. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas mokėtinomis sumomis pirmiausia užskaitydavo palūkanas ar delspinigius, o tik vėliau pagrindinę skolą. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas apie tokį atsiskaitymo apskaitymą informavo atsakovą.
Kaip minėta, ieškovo reikalavimas taikyti CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką yra nepagrįstas, nes ši įstatyme nustatyta tvarka yra pakeista šalių sudaryta rangos sutartimi, be to, ieškovas savo elgesiu patvirtino sutinkąs priimti atsiskaitymą pagal apmokamas PVM sąskaitas faktūras, todėl nėra pagrindo, pasibaigus sutartiniams santykiams, perskaičiuoti atsakovo sumokėtas sumas. Be to, byloje nėra duomenų, kad 2010–2011 metų finansinėje apskaitoje atsakovo sumokamos lėšos buvo apskaitomos laikantis CK 6.54 straipsnyje numatytos tvarkos ir atsakovas apie tai žinojo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.