Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas D. U., sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. A. atstovui advokatui L. S. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimai Ž. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (toliau – ir VMI) dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. A. pažeidė jos, kaip kreditorės teises, pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. A. iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Jo atstovas nurodė, kad 2015 m. kovo 1 d. įmonė valstybės biudžetui buvo skolinga 135 000 Eur. Nepaisant o, VMI, elgdamasi pasyviai, toliau leido įmonei vykdyti veiklą, nesiėmė jokių veiksmų, kad išieškotų lėšas. Ž. A. buvo nuvykęs į mokesčių inspekciją, prašydamas mokėjimus išdėstyti ir buvo sutarta, kad skola bus mokama pagal išgales, o įmonė toliau veiks. Per tą laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, patalpų nuomos mokestis, kiti su įmonės veikla būtini mokėjimai, taip pat 9741 Eur sumokėtas M. T., kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. A. suprato ir suvokė, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais, t.y. jis neveikė tiesiogine tyčiai, kuri būtina atsakomybei rastis.

VMI atstovas D. K. nurodė, kad mokestinė nepriemoka nuo 2015-01-01 iki operatyvaus patikrinimo pabaigos, tai yra 2015 m. gruodžio 31 d., ženkliai išdidėjo. Mokesčių inspekcija, matydama, kad mokesčiai nėra mokami, ėmėsi jos kompetencijai priskirtų mokesčių administravimo įstatyme veiksmų, priimdama net 37 nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitose esančių lėšų ir tie nurodymai buvo pateikti kredito įstaigoms. Šių metų sausio mėnesį buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris perduotas vykdyti antstoliui. Siekdami patikrinti kaip laikomasi mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Buvo koncentruojamasi į tris patikrinimo sferas, tai yra į kasą, banko sąskaitas ir avansines apyskaitas. Visose srityse buvo nustatyta, kad grynieji pinigai yra mokami kreditoriams, kurie yra žemesnėje eilėje negu valstybė. Kaip matyti iš kasos išlaidų orderių, avansinių apyskaitų žiniaraščių, banko išrašų, grynieji pinigai pagal kasą, bankų sąskaitose esantys pinigai pagal finansines operacijas buvo mokami įvairioms reikmėms, t.y. atsiskaityti su tiekėjais už prekes ir paslaugas, mokant darbo užmokestį. Įvertinus mokestinės nepriemokos sumą 2015 metų lapkričio mėnesiui 208 000 Eur matyti, kad bendrovė nuo kovo pirmos iki lapkričio pirmos iš kasos išleido 8900 Eur, pagal avansines apyskaitas apie 23 000 Eur, o pagal banko sąskaitas – 17 000 Eur. Visoje apimtyje sudėjus būtų nemaža suma mokestinės nepriemokos kontekste, tačiau šie pinigai buvo skirti ne valstybei, o žemesnės eilės kreditoriams. Bendrovė pažeidė atsiskaitymo eiliškumą ir šis pažeidimas turėtų būti traktuojamas ne tik kaip formalus, bet kaip tyčinis. Bendrovės vadovas suvokė jog negali atsiskaityti, suprato, kad bendrovės atžvilgiu yra taikomi mokesčių inspekcijos priverstinio išieškojimo veiksmai, su kuriais jis visą laiką būdavo supažindinamas, tačiau buvo sąmoningai leista mokestinei nepriemokai didėti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodoma, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2015-01-01 buvo 122706,25 Eur. 2015-03-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 135248,13 Eur. 2015-11-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 208564,27 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės įvertinus pateiktus kasos dokumentus už tikrinamą laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-11-01 nustatyta, kad per šį laikotarpį į Bendrovės kasą įplaukė 8876,16 Eur pajamų, o išlaidos per šį mėnesį iš kasos sudarė 8914,47 Eur iš kurių 1304,19 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, 4786,92 Eur atsiskaitymai su tiekėjais už prekes ir paslaugas (2015-05-13 sumokėta 3564,37 Eur UAB (duomenys neskelbtini), 2015-05-29 sumokėta 1000,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą, 2015-07-21 sumokėta 123,00 Eur AB (duomenys neskelbtini) ir 88,51 Eur UAB (duomenys neskelbtini)), 1951,83 Eur darbo užmokestis ir 871,53 Eur grąžinta paskola UAB (duomenys neskelbtini), tačiau Bendrovė per tikrintą laikotarpį iš kasos valstybei, kaip kreditoriui, esančiam aukštesnėje eilėje nei kiti kreditoriai, kuriems buvo mokama iš Bendrovės kasos tenkinant jų pinigines prievoles, nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti. Išanalizavus Bendrovės avansinės apyskaitos dokumentus nustatyta, kad avansinės apyskaitos likutis 2015-03-01 sudarė 14446,01 Eur, tikrintinu laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-11-01 pagal avansines apyskaitas prekių ir paslaugų įsigijimui grynaisiais pinigais gavo 18519,42 Eur, o per šį laikotarpį už Bendrovei tiektas prekes bei suteiktas paslaugas išleido 22918,71 Eur. Įvertinus 2015-03-01 iki 2015-11-01 operacijas Bendrovės turimose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančioje kredito įstaigose, darytina išvada, kad per šį laikotarpį į Bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas įplaukė 17336,86 Eur, o išlaidos per šį laikotarpį iš šių sąskaitų sudarė 17334,24 Eur, tačiau Bendrovė per tikrintiną laikotarpį Pareiškėjai iš šių sąskaitų sumokėjo tik 9741,51 Eur, tuo tarpu šiuo laikotarpiu Bendrovė išmokėjo iš šių sąskaitų 7592,73 Eur kitiems kreditoriams, patenkindama jų reikalavimus, priklausančius žemesnei eilei nei valstybės, kaip kreditoriaus reikalavimas. Pažymėtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2016-02-23 duomenimis, sudaro 238986,06 Eur (b. l. 1-7), Mokesčių mokėtojo-juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 8, 9), 2015-01-01 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 11, 12), 2015-03-01 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 13, 14), 2015-11-01 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 15, 16), 2016-02-23 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 17, 18), Bendrovės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašo kopijos (b. l. 19-35), sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 36), prievolių ataskaita (b. l. 37, 38), operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 39, 40), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 41-44), E. R. paaiškinimas (b. l. 46-47), Ž. A. paaiškinimas (b. l. 48, 49), kasos knygos kopija (b. l. 50, 51), kasos išlaidų orderiai (b. l. 52, 54), kasos pajamų orderių kvitų kopijos (b. l. 53; 55; 56; 67; 69), įsakymas dėl atskaitingų asmenų skyrimo (b. l. 57), įsakymas dėl grynųjų pinigų (b. l. 58), avanso apyskaitos (b. l. 59; 60; 61; 62; 63; 64; 65; 74; 75; 76; 77; 78), kasos pajamų orderio kopija (b. l. 66), vietinio mokėjimo nurodymo kopija (b. l. 68; 73), pinigų priėmimo kvitų kopijos (b. l. 70; 71; 72), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie Bendrovės turimas atsiskaitomąsias sąskaitas kredito įstaigose (b. l. 79), Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos UAB (duomenys neskelbtini) išrašas (b. l. 80), Bendrovės turimų atsiskaitomųjų sąskaitų (duomenys neskelbtini) banke žiniaraštis (b. l. 81-85), Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke žiniaraštis (b. l. 86), Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos AB Šiaulių banke išrašas (b. l. 87).

Teismų praktikoje nurodoma, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. <...>. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad įmonės, kurios direktorius Ž. A., įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-11-01 duomenimis sudarė 208564,27, iš jo 1,15 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 1,82 Eur įmokų į garantinį fondą, 9,88 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 6081,68 Eur pelno mokesčio ir 1242,44 Eur šio mokesčio delspinigiai, 183715,51 Eur pridėtines vertės mokesčio ir 17511,79 Eur šio mokesčio delspinigiai. Įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, paslaugų tiekėjais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti mokėjimai turėjo būti tenkinami prioriteto tvarka VMI reikalavimo atžvilgiu, t.y. mokėtos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nėra. Atstovo nurodyta aplinkybė, kad VMI toliau leido vykdyti veiklą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes įstatymas imperatyviai nustato pareigą laikytis atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nepaisant kreditorių veiksmų dėl skolos.

Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Ž. A., būdamas bendrovės direktorius, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai valstybei yra itin dideli ir mokestinė nepriemoka nuolat didėja. Kita vertus, Ž. A. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą, todėl, teismo įsitikinimu, paskyrus minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, teismas nenustatė, todėl taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir skirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.