- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- I-467-386/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01416-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Egle Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geoterma“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorinio skyriaus
- Advokatai
- Simonas Janušaitis, Asta Bajorienė
- Kategorijos
- 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geoterma“ atstovams Sigitui Petrauskui ir advokatui Simonui Janušaičiui,
atsakovo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovėms Almai Mikutytei ir advokatei Astai Bajorienei,
2015 m. kovo 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geoterma“ patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorinio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Geoterma“ (toliau – ir Pareiškėjas, UAB „Geoterma“) patikslintu skundu (b. l. 131-136) teismo prašo:
- panaikinti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014-07-30 teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymą Nr. E1-63 (toliau – ir Skundžiama pažyma);
- pripažinti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotojos Almos Mikutytės 2014-07-30 Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. (21.2)-48 padaryta įrašą “nederinama” nepagrįstu ir negaliojančiu (toliau – ir Skundžiamas įrašas);
- panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2014-07-30 protokolinį nutarimą Nr. (21.2)-48 nederinti UAB „Geoterma“ parengto Specialiojo plano dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vandens gręžiniui Nr. 25871 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas);
- įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo spręsti klausimą dėl UAB „Geoterma“ nuosavybės teise priklausančio mineralinio vandens gręžinio Nr. 25871, esančio žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Specialiojo plano dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo derinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso požeminis mineralinio vandens gręžinys Nr. 25871, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gręžinys). Paaiškina, kad Gręžinys yra naudojamas kaip vandenvietė – iš gręžinio yra išgaunamas vanduo, kuris naudojamas Pareiškėjo veikloje, t. y. šilumos išgavimui ir panaudojimui. Teigia, kad planuoja gauti mineralinio vandens išteklių naudojimo leidimą, todėl šiuo tikslu parengtas Gręžinio sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas). Nurodo, jog Skundžiamu nutarimu, atsižvelgiant į Skundžiamoje pažymoje padarytą išvadą ir tuo pagrindu padarytą Skundžiamą įrašą, nutarta nederinti Specialiojo plano. Teigia, kad Skundžiamoje pažymoje padaryta išvada, jog Specialusis planas neatitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 71 punkto reikalavimų, kadangi žemės sklypui, kuriame yra Gręžinys, yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Mano, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras netinkamai aiškino Specialiųjų sąlygų 71 punkto taikymą, kadangi nepaisant pagrindo, dėl kurio yra nustatytos minėtus specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Gręžiniui, kaip atskiram objektui, gali būti nustatyta atskira sanitarinė apsaugos zona. Tai pat teigia, kad Skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Klaipėdos VSC) atsiliepimu į Pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 141-148) prašo jį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nurodo, kad Specialiųjų sąlygų 71.3 punkte yra tiesiogiai kalbama apie vandens gręžinių įrengimo galimybę, tačiau tik apie galimybę gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose įrengti artezinius techninio vandens gręžinius ir techninio vandens paruošimo įrenginius. Teigia, kad žemės sklypui, kuriame norima nustatyti vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną, yra nustatyta ir įregistruota gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinė apsaugos zona, o pagal galiojantį sanitarinių apsaugos zonų režimą dėl potencialiai galimos gamybinio objekto taršos įrengti gręžinius vandens, kurį numatoma panaudoti ne techninėms reikmėms, bet žmonių sveikatinimo veiklai, nėra leidžiama. Paaiškina, kad Skundžiamo nutarimo protokolo lentelėje prie Klaipėdos VSC nederinimo įraše yra nurodyta: „Nederinama, žr. Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymą Nr. E1-63 2014-07-30“, o Skundžiamoje pažymoje yra detaliai motyvuota išvada. Mano, kad tai, jog Specialiojo plano nederinimo motyvai išdėstyti ne pačiame protokole, o prie jo pridedamame dokumente, nekeičia esmės ir nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 149) prašo jį atmesti. Mano, kad Administracija nepagrįstai įtraukta į šią administracinę bylą kaip atsakovas, kadangi jai nereiškiami jokie reikalavimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinio skyriaus, atsiliepimo į Pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovai palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovų Klaipėdos VSC ir Administracijos atstovai teismo posėdžio metu prašė Pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šios proceso šalies atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje iš esmės ginčas kilo dėl sprendimo nederinti pareiškėjui UAB „Geoterma“ nuosavybės teise priklausančio požeminio mineralinio vandens gręžinio Nr. 25871 sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialųjį planą, įforminto Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Komisija) teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo 2014-07-30 protokolu Nr. (21.2)-48 (b. l. 29-31). Specialiojo plano tikslas – nustatyti Gręžinio sanitarines apsaugos zonas.
Iš Komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo 2014-07-30 protokolo Nr. (21.2)-48 matyti, kad Komisijos narė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Alma Mikutytė šiame protokole padarė skundžiamą įrašą „nederinama“ bei pateikė nuorodą į prie šio protokolo pridedamą Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014-07-30 teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymą Nr. E1-63. Šioje Skundžiamoje pažymoje nurodyta, kad Specialiojo plano planavimo objektas – požeminis mineralinio vandens gręžinys Nr. 25871, yra sklype, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Teigiama, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išraše sklypui yra įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Nurodoma, kad planuojamas gręžinys taip pat patenka į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos sanitarinės apsaugos zoną, kuri buvo nustatyta Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga - Šilutė, Lypkių g. ir geležinkelio detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-09-28 sprendimu Nr. T2-285. Teigiama, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 71 punkte nėra nurodyta, kad mineralinio vandens, kuris gali būti skirtas teikti sveikatinimo ir sveikatingumo bei sanatorines paslaugas, gręžinį leidžiama įrengti gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, taip pat nenurodyta, kad mineralinio vandens, kuris gali būti skirtas teikti sveikatinimo ir sveikatingumo bei sanatorines paslaugas, gręžinio apsaugai nuo aplinkos taršos nustatoma sanitarinės apsaugos zona leidžiama gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog Specialusis planas neatitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 71 punkto reikalavimų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 50-56), visam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame yra Gręžinys, yra nustatytos ir įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, paskirtis – kita. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įregistravimo pagrindas – 1996-07-30 apskrities valdytojo įsakymas Nr. 716, įrašas galioja nuo 1996-08-23. Iš minėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir 1996-08-23 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N 55/96- 2717/69, sudarytos tarp Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos ir UAB „Geoterma“ (b. l. 45) matyti, kad Žemės sklypas, priklausantis Lietuvos Respublikai, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, išnuomotas Pareiškėjui konkrečiam tikslui — geoterminei jėgainei statyti. Žemės sklypas patenka į Klaipėdos miesto laisvosios ekonominės zonos sanitarinę apsaugos zoną, nustatytą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-09-28 sprendimu Nr. T2-285 patvirtintu Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga - Šilutė, Lypkių g. ir geležinkelio detaliuoju planu (toliau - ir LEZ detalusis planas) (b. l. 122). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
Tiek patikslintame skunde nurodoma, tiek iš byloje pateikto Specialiojo plano bei UAB „Geoterma“ vandenvietės (gręžinio Nr. 25871) mineralinio vandens eksploatacinių išteklių įvertinimo matyti, kad Pareiškėjas Specialųjį planą rengė siekdamas nustatyti Gręžinio sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir SAZ) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-07-17 įsakymu Nr. V-613 patvirtinto Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma HN 44:2006) reikalavimus, kadangi ketina išgaunamą požeminį vandenį tiekti reabilitacijos paslaugas teikiančioms gydykloms ir SPA centrams išoriniam naudojimui.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2013-12-31) 2 straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. Pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 4 dalį savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai <...>; teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai; jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumentą; nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2008-11-17 įsakymu Nr. V-97 patvirtinto Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimo teritorijų planavime ir statybų valstybinėje priežiūroje reglamento 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu visuomenės sveikatos centras nėra išdavęs planavimo sąlygų, šio centro tarnautojas prieš teritorijų planavimo komisijos posėdį vertindamas teritorijų planavimo dokumento sprendinius privalo nustatyti, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka sanitarinių apsaugos zonų nustatymą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą, visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (21.2.1-21.2.2 punktai). Darytina išvada, kad Komisijos narė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Alma Mikutytė vertindama, ar pateiktas derinti Specialusis planas atitinka sanitarinių apsaugos zonų nustatymą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą, neviršijo jai suteiktos kompetencijos.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Pagal šio straipsnio 3 dalį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė, o 4 dalyje nustatyta, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad sanitarinės apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas nustato, kad šios taisyklės privalomos asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems (norintiems keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantiems ar turintiems nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša ir šiai veiklai turi būti nustatomos SAZ, arba planuojantiems šių statinių teritorijas, taip pat valstybinės priežiūros institucijoms, kontroliuojančioms, kaip laikomasi SAZ nustatymo tvarkos ir SAZ nustatytų reikalavimų. Taisyklėse taip pat nustatyta, kad SAZ – tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (4.11 punktas); SAZ tvarkymo režimas – SAZ teritorijos naudojimo ir veiklos joje plėtojimo bei apribojimų visuma (4.15 punktas); SAZ ribų nustatymo tikslai – apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos, suformuoti sveiką gyvenamąją, visuomeninės paskirties pastatų ir poilsio aplinką, suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus nustatant SAZ tvarkymo režimus (5.1-5.3 punktai). Kaip minėta, teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas, LEZ detaliuoju planu jau nustatyta gamybinių objektų sanitarinė apsaugos zona, todėl laikytina, kad šis Žemės sklypas patenka į teritoriją, esančią aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 69 punkte nustatyta, kad gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą (69.1 punktas), statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus (69.2 punktas). Specialiųjų sąlygų 71 punkte yra nustatyta, kas yra leidžiama gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, t. y. statyti įmones (išskyrus maisto) ir jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės, negu tie objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos (71.1 punktas); statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus (71.2 punktas); įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti artezinius techninio vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, geriamojo ir kanalizacijos vandens siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, įveisti medelynus, skirtus įmonių teritorijoms ir sanitarinėms apsaugos zonoms apželdinti (71.3 punktas). Pažymėtina, kad šiame punkte apie kitokį, nei techninį vandenį, nekalbama.
Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 38 dalį vandenvietė – tai teritorija, kurioje įrengti kaptažo ir kiti inžineriniai įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą. Specialiųjų sąlygų 91 punkte nustatyta, kad požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas sudaro trys juostos, kurios nustatomos kiekvienai požeminio vandens vandenvietei atskirai, vadovaujantis požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinių apsaugos zonų projektavimo ir priežiūros higienos normomis bei taisyklėmis HN 44-1993 (neteko galios 2001-05-01). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-07-17 įsakymu Nr. V-613 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma HN 44:2006) 1 punkte nustatyta, kad šios higienos normos tikslas – numatyti priemones, skirtas apsaugoti požeminio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens, tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę. Šios higienos normos reikalavimai taikomi visoms naudojamoms ir naujai projektuojamoms vandenvietėms: tiekiančioms vidutiniškai daugiau kaip 10 m³ vandens per parą arba kai vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, arba kai jis naudojamas ūkinei komercinei veiklai, natūralaus mineralinio vandens bei šaltinio vandens vandenvietėms, neatsižvelgiant į išgaunamą vandens kiekį bei mineralinio vandens vandenvietėms, jeigu jų vanduo naudojamas medicininės paskirties produktams arba maisto produktams gaminti (2.1-2.3 punktai). Šios Higienos normos 37 punkte nustatyta, kad patvirtintos vandenviečių SAZ juostos turi būti žymimos rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, o ūkinė veikla reguliuojama pagal šioje higienos normoje nustatytus apribojimus ir kitus teisės aktus.
Taigi, Žemės sklypui, kuriame norima nustatyti vandenvietės SAZ, yra nustatyta ir įregistruota gamybinių ir komunalinių objektų SAZ, o pagal galiojantį SAZ režimą dėl potencialiai galimos gamybinių objektų taršos įrengti gręžinius vandens, kurį numatoma panaudoti ne techninėms reikmėms, bet žmonių sveikatinimo veiklai, nėra leidžiama. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovė Alma Mikutytė 2014-07-30 Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. H1-63 motyvuotai, teisėtai bei pagrįstai nurodė, kad Specialusis planas neatitinka Specialiųjų sąlygų 71 punkto reikalavimų. Esant šiai aplinkybei, konstatuojama, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotojos Almos Mikutytės 2014-07-30 Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. (21.2)-48 padarytas įrašas “nederinama” bei Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2014-07-30 protokolinis nutarimas Nr. (21.2)-48 nederinti UAB „Geoterma“ parengto Specialiojo plano dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vandens gręžiniui Nr. 25871 taip pat yra teisėti ir pagrįsti. Vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus Pažymą, Įrašą bei Nutarimą. Reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsižvelgiant į tai, kad netenkintinas Pareiškėjo skundas, o Atsakovai prašė skundą atmesti, laikytina, kad sprendimas priimtas Atsakovų naudai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Atsakovas Klaipėdos VSC prašė priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kad išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismo posėdžio metu (b.l. 96-102, 141-148). Atsakovas Klaipėdos VSC tokių dokumentų teismui nepateikė, todėl, vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašymas dėl išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geoterma“ patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorinio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus;
palikti nenagrinėtu atsakovo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.