Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“, G. V. atstovui advokatui Kaziui Pėdnyčiai,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai“ atstovui Algimantui Astaškai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-114-45/2005 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“, G. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos“ leidiniai“, A. R. S. dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, žeminančiomis įmonės dalykinę reputaciją ir asmens garbę bei orumą, įpareigojimo paskelbti paneigimą ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo A. R. S. priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai UAB „Lietuvos Rytas“ ir G. V. 2004 m. lapkričio 25 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami:

Pripažinti tikrovės neatitinkančiomis ir UAB „Lietuvos rytas" dalykinę reputaciją žeminančiomis žinias apie ieškovą UAB „Lietuvos rytas", paskleistas 2004 m. vasario 5 d. UAB „Respublikos“ leidiniai“ dienraščio „Respublika" Nr. 29 (4177) publikacijoje „A. S. : „Man napoleonai - iki kelių!“:

,,Legendinis mūsų šalies krepšininkas prabilo apie ,,Lietuvos ryto" reketą";

„Terorizuojami rėmėjai. Terorizuojami teisėjai. Krepšinio Lietuvoje beveik neliko, viską užkulisiuose sprendžia G. V., visi bijo „Lietuvos ryto", - taip apie susiklosčiusią situaciją prabilo legendinis krepšininkas, „Žalgirio" vidurio puolėjas A. S. . Jis papasakojo, kokiais metodais su konkurentais dorojamasi krepšinyje, ir pažadėjo artimiausiuose „Respublikos" numeriuose atskleisti dar daugiau skandalingų faktų. Romas Jankauskas 3p“. Prie publikacijos išspausdinta karikatūra, kurioje vienas iš ieškovų G. V. atvaizduotas kaip nykštukas, pančiojantis milžino A. S. kojas, o jų link tiesiamas maišelis su užrašu „RĖMĖJŲ PINIGAI".

„Legendinis mūsų šalies krepšininkas prabilo apie „Lietuvos ryto" reketą“;

„Terorizuojami rėmėjai. Terorizuojami teisėjai. Krepšinio Lietuvoje beveik neliko, viską užkulisiuose sprendžia G. V., visi bijo ,,Lietuves ryto", - taip apie susiklosčiusią situaciją prabilo legendinis krepšininkas, ,,Žalgirio" vidurio puolėjas A. S. . ";

,,...daugelis verslininkų bijo remti ,,Žalgirį", nes juos viešai terorizuoja ,,Lietuvos rytas", kuris seniai susišluoja milijoninius biudžetus. Anksčiau G. V. (G. V. -„Lietuvos ryto" vyriausiasis redaktorius - red. past.), remdamasis savo įtaka, spaudė tik valdiškas įmones, dabar jau ir privačius verslininkus ";

,,Nežinau, koks tai reketas, bet jie yra išgąsdinami. Dabar žmonės įvardija viską net atviriau. Vieni sako: "Na, suprask, negaliu. " Kiti: „Gerai, bet man reikia važiuoti į Vilnių su G. V. susitarti". Atrodo, kad mūsų Lietuvos biudžetą sprendžia ,,Lietuvos ryte ";

„Ta baimė apėmusi visus - ir privačias bendroves, ir valstybines įmones. Lyg ir sutari viską, o paskui - „mes nebegalime... " O prieš tai jie būna prispaudžiami per „Lietuvos ryto " laikraštį".

„... Terorizuojami rėmėjai, terorizuojami teisėjai... Koks čia krepšinis, jei laikraštis reguliuoja - tas teisėjaus, anas neteisėjaus. Koks čia krepšinis... Jeigu jau iš anksto kai kam žinomas nugalėtojas...".

Pripažinti tikrovės neatitinkančiomis G. V. garbę ir orumą žeminančiomis žinias apie ieškovą G. V. , paskleistas 2004 m. vasario 5 d. UAB „Respublikos“ leidiniai“ dienraščio „Respublika" Nr. 29 (4177) publikacijoje: „A. S. : „Man napoleonai - iki kelių!“:

„A. S. : „Man napoleonai - iki kelių!“;

,,Legendinis mūsų šalies krepšininkas prabilo apie ,,Lietuvos ryto" reketą";

„Terorizuojami rėmėjai. Terorizuojami teisėjai. Krepšinio Lietuvoje beveik neliko, viską užkulisiuose sprendžia G. V., visi bijo „Lietuvos ryto", - taip apie susiklosčiusią situaciją prabilo legendinis krepšininkas, „Žalgirio" vidurio puolėjas A. S. . Jis papasakojo, kokiais metodais su konkurentais dorojamasi krepšinyje, ir pažadėjo artimiausiuose „Respublikos" numeriuose atskleisti dar daugiau skandalingų faktų. Romas Jankauskas 3p“. Prie publikacijos išspausdinta karikatūra, kurioje vienas iš ieškovų G. V. atvaizduotas kaip nykštukas, pančiojantis milžino A. S. kojas, o jų link tiesiamas maišelis su užrašu „RĖMĖJŲ PINIGAI".

„Legendinis mūsų šalies krepšininkas prabilo apie „Lietuvos ryto" reketą“;

„Terorizuojami rėmėjai. Terorizuojami teisėjai. Krepšinio Lietuvoje beveik neliko, viską užkulisiuose sprendžia G. V., visi bijo ,,Lietuves ryto", - taip apie susiklosčiusią situaciją prabilo legendinis krepšininkas, ,,Žalgirio" vidurio puolėjas A. S. . ";

,,...daugelis verslininkų bijo remti ,,Žalgirį", nes juos viešai terorizuoja ,,Lietuvos rytas", kuris seniai susišluoja milijoninius biudžetus. Anksčiau G. V. (G. V. -„Lietuvos ryto" vyriausiasis redaktorius - red. past.), remdamasis savo įtaka, spaudė tik valdiškas įmones, dabar jau ir privačius verslininkus ";

,,Nežinau, koks tai reketas, bet jie yra išgąsdinami. Dabar žmonės įvardija viską net atviriau. Vieni sako: "Na, suprask, negaliu. " Kiti: „Gerai, bet man reikia važiuoti į Vilnių su G. V. susitarti". Atrodo, kad mūsų Lietuvos biudžetą sprendžia ,,Lietuvos ryte ".

Įpareigoti atsakovus UAB „Respublikos“ leidiniai" ir A. S. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraščio „Respublika" numeryje, pirmajame puslapyje, analogišku šriftu, be papildomų komentarų, išspausdinti paneigimo tekstą:

A. S. ir UAB „Respublikos“ leidiniai“ pareiškia, kad dienraščio „Respublika“ 2004 m. vasario 5 d. numerio Nr. 29 (4177) publikacijoje „A. S. : „Man napoleonai- iki kelių!“ buvo išspausdinti tikrovės neatitinkantys UAB „Lietuvos rytas“ dalykinę reputaciją bei G. V. garbę bei orumą žeminantys teiginiai:

„A. S. : „Man napoleonai – iki kelių!“;

,,Legendinis mūsų šalies krepšininkas prabilo apie ,,Lietuvos ryto" reketą";

„Terorizuojami rėmėjai. Terorizuojami teisėjai. Krepšinio Lietuvoje beveik neliko, viską užkulisiuose sprendžia G. V., visi bijo „Lietuvos ryto", - taip apie susiklosčiusią situaciją prabilo legendinis krepšininkas, „Žalgirio" vidurio puolėjas A. S. . Jis papasakojo, kokiais metodais su konkurentais dorojamasi krepšinyje, ir pažadėjo artimiausiuose „Respublikos" numeriuose atskleisti dar daugiau skandalingų faktų. Romas Jankauskas 3p“. Prie publikacijos išspausdinta karikatūra, kurioje vienas iš ieškovų G. V. atvaizduotas kaip nykštukas, pančiojantis milžino A. S. kojas, o jų link tiesiamas maišelis su užrašu „RĖMĖJŲ PINIGAI".

„A. S. : „Man napoleonai – iki kelių!“;

„Legendinis mūsų šalies krepšininkas prabilo apie „Lietuvos ryto" reketą“;

„Terorizuojami rėmėjai. Terorizuojami teisėjai. Krepšinio Lietuvoje beveik neliko, viską užkulisiuose sprendžia G. V., visi bijo ,,Lietuves ryto", - taip apie susiklosčiusią situaciją prabilo legendinis krepšininkas, ,,Žalgirio" vidurio puolėjas A. S. . ";

,,...daugelis verslininkų bijo remti ,,Žalgirį", nes juos viešai terorizuoja ,,Lietuvos rytas", kuris seniai susišluoja milijoninius biudžetus. Anksčiau G. V. (G. V. -„Lietuvos ryto" vyriausiasis redaktorius - red. past.), remdamasis savo įtaka, spaudė tik valdiškas įmones, dabar jau ir privačius verslininkus ";

,,Nežinau, koks tai reketas, bet jie yra išgąsdinami. Dabar žmonės įvardija viską net atviriau. Vieni sako: „Na, suprask, negaliu. " Kiti: „Gerai, bet man reikia važiuoti į Vilnių su G. V. susitarti". Atrodo, kad mūsų Lietuvos biudžetą sprendžia ,,Lietuvos ryte ";

„Ta baimė apėmusi visus - ir privačias bendroves, ir valstybines įmones. Lyg ir sutari viską, o paskui - „mes nebegalime... " O prieš tai jie būna prispaudžiami per „Lietuvos ryto " laikraštį".

„... Terorizuojami rėmėjai, terorizuojami teisėjai... Koks čia krepšinis, jei laikraštis reguliuoja - tas teisėjaus, anas neteisėjaus. Koks čia krepšinis... Jeigu jau iš anksto kai kam žinomas nugalėtojas...".

Šios žinios neatitinka tikrovės, pažeidžia UAB „Lietuvos rytas“ dalykinę reputaciją, žemina G. V. garbę ir orumą. UAB „Lietuvos rytas“ ir G. V. niekada nieko nereketavo, neterorizavo teisėjų bei rėmėjų, verslininkų, nespaudė privačių bendrovių ir valstybinių įmonių, nieko nebaugino, nepasiglemžė ir nesiekė pasisavinti svetimų rėmėjų pinigų, nedarė įtakos sprendžiant Lietuvos biudžeto klausimus, nesusidorojo su konkurentais, nedarė įtakos, kas teisėjaus ir nugalės krepšinyje,

UAB „Respublikos“ leidiniai“ ir A. S. atsiprašo už tikrovės neatitinkančios ir UAB „Lietuvos rytas“ dalykinę reputaciją pažeidžiančios bei G. V. garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimą.“

Priteisti iš UAB „Respublikos leidiniai“ ir A R. S. solidariai ieškovui UAB „Lietuvos rytas“ 110 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iš UAB „Respublikos leidiniai“ ir A. S. solidariai ieškovui G. V. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

Ieškovai 2005 m. sausio 10 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko dalinio pakeitimo, kuriame nurodė, kad iš dalies pakeičia ieškinio dalyką, vietoje ieškinio dalyko 3 punkte suformuluoto teksto, ieškinio dalyko (reikalavimų) 3 punktą suformuluoja taip:

3. Įpareigoti atsakovus UAB „Respublikos“ leidiniai" ir A. S. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraščio „Respublika" numeryje, pirmajame puslapyje, analogišku šriftu, be papildomų komentarų, išspausdinti tokį paneigimo tekstą:

2004 m. vasario 5 d. dienraščio „Respublika“ Nr.29 (4177) išspausdintame straipsnyje „A. S. “: „Man napoleonai – iki kelių!“ paskleisti duomenys apie tai, kad G. V. ir dienraštis „Lietuvos rytas“ terorizuoja Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos rėmėjus, kad krepšinio Lietuvoje beveik nebeliko, nes viską užkulisiuose sprendžia G. V. , kad G. V. per dienraštį „Lietuvos rytas“ anksčiau spaudė valstybines įmones, o dabar jau spaudžia ir privačius verslininkus, kad jie neremtų Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos, neatitinka tikrovės, žemina G. V. garbę ir orumą, pažeidžia UAB „Lietuvos rytas“, kaip dienraščio“Lietuvos rytas“ leidėjo, dalykinę reputaciją.

UAB „Respublikos“ leidiniai“ ir A. S. atsiprašo už tikrovės neatitinkančios ir UAB „Lietuvos rytas“ dalykinę reputaciją pažeidžiančios bei G. V. garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimą.“

Ieškovai nurodė, kad 2004 m. vasario 5 d. UAB „Respublikos“ leidiniai" dienraštyje „Respublika" Nr. 29 (4177), l ir 3 puslapiuose, išspausdino publikaciją „A. S. : „Man napoleonai - iki kelių!“. Šioje publikacijoje atsakovai paskleidė apie ieškovus tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeidė UAB „Lietuvos rytas“ dalykinę reputaciją (gerą vardą) bei pažemino G. V. garbę ir orumą, taip pat padarė ieškovams neturtinę žalą.

Ieškovai pažymėjo, kad 2004 m. vasario 6 d. ieškovai kreipėsi į atsakovus, prašydami paneigti tikrovės neatitinkančią ir UAB „Lietuvos rytas" pažeidžiančią dalykinę reputaciją bei G. V. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai“ 2004 m. vasario 11 d. dienraštyje „Respublika", 6 puslapyje, paskelbė ieškovų prašomo išspausdinti paneigimo tekstą, tačiau pačio paneigimo atsakovų vardu neišspausdino. Greta išspausdinto ieškovų prašymo atsakovai pakartojo įvardintąją informaciją tam specialiai išspausdintoje publikacijoje „G. V. užsimojo prieš A. S. " ir ją papildė.

Ieškovai nurodė, jog publikacijoje nurodyti melagingi, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie juos yra žeminančio pobūdžio, pažeidžiantys įmonės dalykinę reputaciją, asmens garbę ir orumą. Ieškovai UAB „Lietuvos rytas“ ir G. V. neužsiima terorizavimu, reketavimu, nebaugina, kaip teigiama publikacijoje, valdiškų įmonių bei privačių verslininkų, neterorizuoja teisėjų ir rėmėjų, su niekuo nesusidorojo, neužsiima jokia neteisėta veikla, nedaro įtakos, kas teisėjaus ir kas nugalės krepšinyje, nieko nesprendžia užkulisiuose. Apie ieškovus paskleista neteisinga ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą elgesį viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą. Šiais teiginiais formuojama neigiama nuomonė apie UAB „Lietuvos rytas“ ir jos dienraštį „Lietuvos rytas“ verslo partnerių, reklamos užsakovų, esamų ar potencialių skaitytojų, prenumeratorių tarpe, susilpninti verslo ryšiai, padarant didelę žalą ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ ir jo dienraščio „Lietuvos rytas“ reputacijai, metamas šešėlis dienraščio objektyvumui, nepriklausomumui. Dienraštis „Lietuvos rytas“ plačiai žinomas Lietuvoje ir užsienyje, jo vyriausiasis redaktorius G. V. yra tarptautinės leidėjų asociacijos narys. Dėl įvardintoje publikacijoje atsakovų paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pasisakė aukščiausi šalies vadovai, paskleistą informaciją skelbė visi pagrindiniai spaudos leidiniai, televizijos ir netgi užsienio visuomenės informavimo priemonės, tai sumažino dienraščio „Lietuvos rytas“ populiarumą. Straipsnis buvo perspausdintas interneto portale „DELFI", kur sulaukė milžiniško Lietuvos skaitytojų susidomėjimo (net 1291 straipsnio komentaras). Vertinant daugelį komentarų, akivaizdu, kad publikacija padarė labai didelę žalą ieškovo UAB „Lietuvos rytas" dalykinei reputacijai. Nepagrįstai, neteisingai, užgauliai ir įžeidžiančiai pabrėžiamas G. V. moralinis menkumas interviu kontekste vartojant frazę „Man napoleonai - iki kelių!“. Karikatūroje pavaizduotoje situacijoje teigiama, kad G. V. pančioja A. S. , neteisėtai trukdydamas jam gauti rėmėjų pinigus, sau pasiimdamas rėmėjų lėšas, skirtas A. S. . Atsakovai publikacijoje kryptingai sukūrė atstumiantį G. V. portretą. Žmonės vienareikšmiai neigiamai supranta ir vertina asmenis, kurie yra vagys, teroristai, reketininkai, kurie užsiima grasinimais, šantažu ir kuriems būdingos kitos savybės, kurios neteisėtai ir šmeižikiškai priskirtos ieškovui G. V. . Tokios žinios neatitinka tikrovės ir yra jį žeminančios, pažeidžia jo garbę bei orumą. Šiais teiginiais padaryta didelė žala ieškovui G. V. , jo įvaizdžiui, geram vardui tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Publikacija sukėlė ieškovui ir jo šeimos nariams bei artimiems giminaičiams emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Suformuotas neigiamas, atstumiantis ieškovo G. V. asmenybės portretas, minėti teiginiai ieškovą paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą juo, suformavo neigiamą poveikį ieškovo verslui, asmeniniam įvaizdžiui tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kur ieškovas yra pakankamai žinomas kaip didžiausio dienraščio Lietuvoje vyriausiasis redaktorius, taip pat kaip tarptautinių leidėjų asociacijos narys, padarė didelę moralinę žalą. Paminėta publikacija sukėlė neigiamą požiūrį į ieškovą G. V. visuomenėje tiek paprastų žmonių, tiek verslo partnerių tarpe.

Ieškovų nuomone, abu atsakovai veikė tyčia. A. S. turėjo žinoti ir žinojo, kad interviu bus paskleistas plačiajai visuomenei, turėjo žinoti ir žinojo, kad A. S. teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia UAB „Lietuvos rytas" dalykinę reputaciją (gerą vardą) bei G. V. garbę ir orumą, to siekė ir tokius padarinius pasiekė, padarydamas žalą. Neatsižvelgdamas į tai, A. S. davė tokio turinio interviu dienraščiui „Respublika“. UAB „Respublikos“ leidiniai" turėjo žinoti ir žinojo A. S. teiginių prasmę, privalėjo suprasti ir suprato, kokią žalą šie tikrovės neatitinkantys teiginiai, paskelbus juos plačiajai visuomenei, padarys UAB „Lietuvos rytas“ ir G. V. atitinkamai dalykinei reputacijai (geram vardui) bei garbei ir orumui. Neatsižvelgdama į tai, UAB „Respublikos“ leidiniai“ veikė nesąžiningai, nesiėmė veiksmų patikrinti informacijos teisingumo, paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias ir taip padarė žalą. Atsakovai, padarydami ieškovams žalą, veikė bendrai, todėl jiems kylanti atsakomybė yra solidari. Bendrą veikimą rodo tai, kad vieno veiksmus sąlygojo kito asmens veiksmai, vieno asmens veiksmai prisidėjo prie kito asmens veiksmais sukeltos žalos: 1) UAB „Respublikos“ leidiniai" inspiravo ir priėmė iš A. S. interviu; 2) A. S. interviu UAB „Respublikos“ leidiniai" davė ir duodamas žinojo (negalėjo nežinoti), kad jis bus spausdinamas dienraštyje „Respublika", t.y. jo išsakyti teiginiai bus paskleisti plačiam žmonių ratui, ir tai suvokdamas, atitinkamas žinias perdavė UAB „Respublikos“ leidiniai“; 3) dienraštis „Respublika" interviu priėmė, suprasdamas ir negalėdamas nesuprasti jo turinio ir pobūdžio, priimdamas interviu žinojo, kad jį spausdins, interviu išspausdino žinodamas ir suprasdamas tekstą, nesiėmė veiksmų patikrinti paskleistų žinių tikrumo. Atsižvelgiant į melagingų žinių paskleidimo formą bei mastą, sukeltą žalą UAB „Lietuvos rytas" dalykinei reputacijai ir G. V. garbei ir orumui, informacijos skleidėjo elgesį prieš paskelbiant melagingas ir žeminančio pobūdžio žinias (šmeižikišką informaciją skleidė ir anksčiau, duomenų nepatikrino) ir po to (neišspausdino paneigimo, šmeižikišką informaciją pakartojo ir praplėtė), į dienraščio „Respublika" šmeižimo pakartotinumą, į tai, kad atsakovai veikė tyčia, žala, padaryta G. V. garbei ir orumui, vertintina 10 000 litų, o UAB „Lietuvos rytas" dalykinei reputacijai - 110 000 litų.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Dublikuose ieškovai nurodė, kad su atsakovų UAB „Respublikos“ leidiniai“ ir A. S. atsiliepimais į ieškinį nesutinka, ir prašė ieškinį tenkinti.

Triplike atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai“ nurodė, kad su ieškovų dubliku nesutinka.

Atsakovas A. S. 2005 m. vasario 21 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamas dienraštis „Lietuvos rytas“ neaiškiais tikslais jau seniai pažeidinėja jo bei jo šeimos konstitucines teises. Ieškovų inicijuotas teismo procesas yra dalis veiklos, nukreiptos prieš jį bei jo šeimos narius. Atsakovas A. S. nurodė, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ be jo žinios ir sutikimo aprašinėjamas jo asmeninis gyvenimas, šeimos šventės ir panašiai. Be to, dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintos jo nepilnamečių vaikų nuotraukos ir su jais interviu, padaryti be jo ir jo žmonos I. S. žinios. Atsakovas teigė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ darbuotoja slapta pateko į saugomą teritoriją, kurioje yra atsakovo ir jo šeimos gyvenamasis būstas, bei slaptą ir neteisėtą patekimą į saugomą teritoriją viešai aprašė dienraštyje „Lietuvos rytas“.

Ieškovas UAB „Lietuvos rytas", savo leidžiamo dienraščio ,,Lietuvos rytas" 2004 m. birželio 12 d. 135 numerio pirmajame puslapyje be atsakovo A. S. sutikimo, neteisėtai išspausdinęs atsakovo nepilnamečių vaikų nuotrauką, pažeidė CK 2.22 straipsnyje apibrėžtą asmens teisę į atvaizdą, tuo pažeisdamas įstatymų saugomą ieškovo ir jo šeimos teisę į privatų gyvenimą. Fizinio asmens nuotrauka, portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami tik su asmens sutikimu. Fotografuoti atsakovo nepilnamečius vaikus bei publikuoti jų fotonuotrauką ieškovui UAB „Lietuvos rytas“ buvo būtinas A. S. arba jo sutuoktinės I. S. sutikimas. Atsakovas teigė, kad nei jis, nei jo sutuoktinė jokia forma nedavė ieškovui UAB „Lietuvos rytas“ sutikimo spausdinti jų nepilnamečių vaikų nuotraukos dienraščio „Lietuvos rytas“ 2004 m. birželio 12 d. 135 numerio pirmajame puslapyje. Sutikimas fotografuotis nereiškia sutikimo davimo tokias nuotraukas (ar konkrečią nuotrauką) atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti. Atsakovo nepilnamečių vaikų sutikimas fotografuotis yra fakto klausimas, kurį atsakovo manymu, nustatyti sudėtinga. Net jeigu atsakovo nepilnamečius vaikus fotografavęs asmuo teisėtais ar neteisėtais būdais įtikino vaikus nusifotografuoti ginčo fotonuotraukai, tokia galima aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ veiksmų teisėtumą ginčo nuotrauką išspausdinant savo dienraštyje. UAB „Lietuvos rytas“, savo dienraščio „Lietuvos rytas“ nurodyto numerio pirmajame puslapyje be A. S. sutikimo išspausdinęs atsakovo nepilnamečių vaikų fotonuotrauką, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, LR Konstitucijos 22 straipsnį, CK 2.22 straipsnio pirmąją dalį ir 2.23 straipsnį, todėl vadovaujantis CK 2.22 straipsnio trečiąja dalimi, privalo atlyginti atsakovui padarytą neturtinę žalą. Be to, A. S. pažymėjo, kad teisinėje valstybėje be jokio išankstinio susitarimo ir sutikimo negali būti spausdinamos nepilnamečių vaikų fotonuotraukos. Perskaičius 2004 m. birželio 12 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ 135 numeryje išspausdintą straipsnį „Gėlės nuvyto Ispanijos kurorto garaže", kurio kontekste ir buvo išspausdinta ginčijama fotonuotrauka, paaiškėjo, kad A. S. nepilnamečiai vaikai buvo kalbinami ir fotografuojami po to, kai straipsnio autorė neteisėtai įėjo į saugomą teritoriją, kurioje yra A. S. gyvenamosios patalpos, bei po to, kai straipsnio autorė neteisėtai pateko į privačios mokyklos, kurioje mokosi nepilnamečiai vaikai, teritoriją. Paviešinus nepilnamečių vaikų fotonuotrauką, jie tapo lengvai atpažįstami daugeliui žmonių. Neteisėti ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ veiksmai sukėlė ne tik neigiamas moralines, bet ir materialines pasekmes - atsakovas, siekdamas apsisaugoti nuo panašių neteisėtų veiksmų, turės papildomai investuoti į savo ir savo šeimos saugumą. Dėl neteisėtų ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ veiksmų, atsakovas patyrė 25 000 Lt įvertintą neturtinę žalą.

Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas UAB „Lietuvos rytas" neteisėtai rinko ir savo leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas" 2004 m. birželio 12 d. 135 numerio straipsnyje „Gėlės nuvyto Ispanijos kurorto garaže" paskelbė informaciją apie A. S. ir jo šeimos privatų gyvenimą, tuo pažeisdamas įstatymų saugomą atsakovo ir jo šeimos teisę į privatų gyvenimą ir CK 2.23 straipsnį. Ieškovo darbuotojos veiksmai (patekimas į teritoriją iš jos išeinančiam asmeniui neuždarius durų, pastangos nesukelti įtarimo teritorijos sargybiniui ir teritorijoje sutiktiems asmenims) rodo, kad ji suvokė savo buvimo privačioje teritorijoje neteisėtumą ir sąmoningai stengėsi tęsti savo neteisėtus veiksmus. Atsakovas perskaitęs minėtą straipsnį patyrė didelį emocinį sukrėtimą. Atsakovą nustebino tai, kad UAB „Lietuvos rytas“ savo dienraštyje „Lietuvos rytas“ pateikė savo darbuotojos neteisėtai surinktą informaciją, kuri nuosekliai nurodo, kaip pažeidžiant įstatymą patekti į saugomą teritoriją, kurioje yra atsakovo gyvenamasis būstas. Minėtame straipsnyje pasakojamas neteisėtas patekimas į privačią teritoriją iliustruojamas fotonuotraukomis, kuriose aiškiai matomas pastatas, kuriame įsikūręs atsakovas, privati teritorija, kurioje atsakovas ir jo šeima leidžia laisvalaikį bei rakinami vartai, per kuriuos straipsnio autorė į privačią teritoriją neteisėtai pateko. Tai sukėlė ir visada kels grėsmę atsakovo bei jo nepilnamečių vaikų saugumui. A. S. dėl neteisėtų tyčinių UAB „Lietuvos rytas“ veiksmų, be atsakovo sutikimo viešai paskleidžiant informaciją, pagrįstą neteisėtu privataus gyvenimo pažeidimu, patirtą neturtinę žalą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais įvertino 25 000 Lt.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovai nurodė, kad su atsakovo A. S. priešieškiniu nesutinka, ir prašė priešieškinį atmesti.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas UAB „Respublikos“ leidiniai“ nurodė, kad su atsakovo A. S. priešieškiniu sutinka.

Dublike atsakovas A. S. nurodė, kad su ieškovų atsiliepimu į priešieškinį nesutinka, ir prašė priešieškinį tenkinti.

Triplike ieškovai nurodė, kad su atsakovo A. S. dubliku nesutinka.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teisės taikymo klausimas yra susijęs su žinių atribojimu nuo nuomonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 7 punkte nurodyta, jog atribojant žinią nuo nuomonės, teismas turi vadovautis sampratomis, kad faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija, žinia - tai informacija apie faktus, nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais, tikrovę atitinkančių žinių pagrindu ir išreikšta asmens elgesiui priimtina, sąžininga forma. Teismas nurodė, kad straipsniai spaudoje tvirtino faktus, jog tarp dviejų stipriausių Lietuvoje krepšinio klubų Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“, kurio prezidentu ir klubo savininku buvo G. V. , vyko konkurencinė kova ne tik krepšinio aikštelėse, bet ir dėl rėmėjų lėšų. Teismas rėmėsi Lietuvių kalbos instituto humanitarinių mokslų daktaro atlikta rašinio kalbine analize ir konstatavo, kad rašinyje „A. S. : „Man napoleonai - iki kelių!“ iš esmės išsakyti A. S. pamąstymai, nuomonė apie „susidariusią situaciją“ ir pagrindinė tema - dalykiniai santykiai ne tik su krepšinio veiklos konkurentu, bet ir žmogaus, visą savo gyvenimą atidavusio krepšinio sportui, pamąstymai. Išsakydamas savo nuomonę, A. S. nepateikė duomenų, jis nebuvo kategoriškas, vietomis mintis dėstė su pasvarstymais, abejonėmis. Teismas nurodė, kad rašinyje esantys hiperbolizuoti pasakymai: “viską užkulisiuose sprendžia G. V., visi bijo „Lietuvos ryto“, baimė apėmusi visus,susišluoja milijoninius biudžetus“- tai ironizuota, abstrakčia prasme kritiškai išsakyta nuomonė, turinti neigiamą reikšmę, tačiau tai nereiškia kaltinimo neteisėta ar nusikalstama veika. Žodis reketas tekste pavartotas ne įprastine, o perkeltine šnekamosios kalbos reikšme, be konkretaus turinio. Sureikšmintas tik todėl, kad iškeltas į antraštę, tačiau, kaip ir žodžiai terorizuoja, dorojamasi su konkurentais, tiesioginės kaltinimo nusikalstama veika prasmės neturi. Tekste kalbama ne apie tai, kad „Lietuvos rytas“, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai verčia kitus asmenis perduoti jam pinigus, o apie tai, kad trukdoma remti „Žalgirį“. Teismas pripažino įrodytu, jog atsakovas A. S. tam tikrų faktų pagrindu atliko jam svarbius ir aktualius, jo požiūrį į tikrus faktus atspindinčius vertinimus, analizavo, gretino informaciją ir gavo subjektyvų faktų ir duomenų vertinimą – nuomonę. Teismas konstatavo, kad LR visuomenės informavimo įstatymas paskelbtos asmens nuomonės nesaisto tiesos kriterijumi, todėl išreikšdamas nuomonę, išsakydamas savo vidinį įsitikinimą asmuo yra nevaržomas. Pagal įstatymą draudžiama nuomonės pagrindu skleisti žinias, faktus ir duomenis, jeigu jie neatitinka tikrovės ir dėl to pažeidžia dalykinę reputaciją, žemina garbę ir orumą. Nuomonė apie faktus ir duomenis turi būti jiems adekvati. Teismas nurodė, kad Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotinių studijų centro mokslininkų komisija kompetentingai išryškino tekste slypinčias reikšmes, siekdama aptarti kokį asmenybės vaizdą jos kuria, ir remdamasi straipsnyje pareikštais teiginiais, išskyrė G. V. charakteristikoje kelias izotopijas, paryškino tai, kas tekste neaiškiai pasakyta. Teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, atsižvelgė ne tik į ieškovų nuomonę, bet ir į visuomenei priimtinus nusistovėjusius kriterijus, skiriančius įžeidimo ir pažeminimo jausmą nuo kandaus ir sveiko humanizmo jausmu išreikštos kritikos. Teismas, vertindamas ieškovo G. V. reikalavimą, pateiktų įrodymų pagrindu pripažino jį viešu asmeniu ir nurodė, kad viešo asmens kritika, kad ir kokia neigiama ji būtų, yra leistina. Viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą nors ir hiperbolizuotą, perkeltine reikšme pasakytą informaciją ar nuomonę. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovų teisės nebuvo pažeistos. Taip pat nurodė, kad LR visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio pirmosios dalies 7 punktas nustato, kad tais atvejais, kai informacija pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas, informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą.

Teismas priešieškinį atmetė, nurodydamas, kad subjektinė teisė į atvaizdą bei privatų gyvenimą nėra absoliuti ir pagal įstatymines nuostatas viešo asmens sutikimo nereikia, jeigu interviu gavimas, vietovės ar asmens fotografavimas ir viso to publikavimas pateisinamas tam tikrais ketinimais bei yra pagrįstas viešuoju interesu, iš esmės nepažeidžia asmens privataus gyvenimo, prieštaravimas tokiam veikimui nėra aiškiai išreikštas ir visa tai nepažeidžia garbės ir orumo. Teismas konstatavo, kad ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ 2004m. birželio 12d. 135 numerio 1 puslapyje be atsakovo A. S. sutikimo išspausdinta nepilnamečių vaikų nuotrauka šiuo atveju nevertintina pažeidimo prasme. Priešieškinio pareiškime įvardinti fotografavimo, interviu ir publikavimo veiksmai atlikti ne slaptai, ne apgaule, o suprantant ir žinant, kad šiuos veiksmus atlieka žurnalistė, su ja kontaktavusiems žmonėms tam neprieštaraujant ir sutinkant, kad tai daroma publikavimo tikslu ir nepažeidžiant garbės bei orumo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju vertinama ir tai, kad nors teritorija, kurioje lankėsi žurnalistė, yra privati, tačiau nuotraukos, įskaitant vaikų nuotrauką, fotografuotą viešoje vietoje- privačios mokyklos kieme, ir pats publikacijos turinys rodo, jog buvo paliesti pakankamai vieši klausimai, susiję su A. S. bei jo šeima, ir pagal savo turinį jie negali būti vertinami viešo asmens privataus gyvenimo esminiu pažeidimu. Ieškovo spaudoje A. S. privataus gyvenimo momentai ir anksčiau buvo ne kartą atspindėti, A. S. dėl to prieštaravimų nereiškė, todėl konkrečiu atveju įvertinant pusiausvyra tarp lygiaverčių vertybių - teisės į privatų gyvenimą bei atvaizdą apskritai ir visuomenės teisės žinoti, visuomenės informavimo priemonės teisės skleisti teisingą informaciją apie viešą asmenį, teismas, esant lygiaverčių vertybių konfliktui, pirmenybę teikė viešam interesui, t.y. visuomenės teisei pagrįstai žinoti viešo asmens privataus gyvenimo faktus.

Be to, teismas nurodė, kad pagal CK 2.22 straipsnio antrąją dalį asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai, susiję su visuomenine asmens veikla arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, o visuomenės informavimo priemonėje išplatinta atsakovo nepilnamečių vaikų nuotrauka buvo fotografuota viešoje vietoje, todėl pripažintina, jog civilinė teisė pažeista nebuvo. CK 2.23 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skleidžiama, jeigu atsižvelgiant į asmens padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Teismas padarė išvadą, jog nurodytos informacijos skleidimu nebuvo peržengta teisėtumo riba ir tai atitiko pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „Lietuvos rytas“ ir G. V. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jų ieškinys, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes sprendimo aprašomojoje dalyje nenurodė, kad ieškinyje G. V. prašė pripažinti publikacijoje „A. S. : „Man napoleonai – iki kelių!“ paskleistas žinias apie jį neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis jo garbę bei orumą, aprašė ieškinį, bet nenurodė ieškovų paaiškinimų, aprašomąją sprendimo dalį skyrė tik atsakovų paaiškinimų analizei. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nenurodė, kokias bylos aplinkybes jis nustatė ir kuriuos ieškovų įrodymus atmetė, viso to neargumentavo. Teismas pagrindinį dėmesį skyrė teisės teorijos aprašymui, tačiau visiškai nesiejo jos su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teismas sprendime nevertino ieškovų įrodymų, o vienapusiškai priėmė ir pasirėmė tik vieno atsakovo A. S. nepagrįstais atsikirtimais. Tai rodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą bei CPK 265 straipsnio pirmosios dalies, 270 straipsnio ketvirtosios dalies pažeidimą.Teismas izoliuotai ir netinkamai aiškino bei taikė LR Konstitucijos 25 straipsnio nuostatą apie teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, CK 2.24 straipsnio nuostatas, kadangi teismas nesivadovavo tuo, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją įstatymu ribojama, jeigu tai būtina apsaugoti kito asmens garbę ir orumą (LR Konstitucijos 25 str.), o įgyvendindamas savo teises ir vadovaudamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (LR Konstitucijos 28 str.). Teismas teisingai nurodė, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti paremta žinia, tačiau to netaikė šios bylos faktinėms aplinkybėms. Šias teisės teorines nuostatas teismas tik konstatavo ir dėl to netinkamai sprendė žinių bei nuomonės atribojimo klausimą. Teismas nekonstatavo, kokias faktines aplinkybes šioje byloje jis nustatė, o nurodytų materialinės teisės normų nesiejo su bylos faktinių aplinkybių visuma. Spręsdamas, kad minėtoje publikacijoje yra paskleista nuomonė, o ne žinia, teismas netinkamai taikė teisminės praktikos nuostatas apie tai, kad nuomonė yra subjektyvus vertinimas, požiūrio išsakymas, mintys, pastabos apie žinias, kad net ir nuomonė turi būti išsakyta remiantis žinia ir turi būti jai adekvati, be to, nuomonė turi būti išsakyta etiškai, nepažeidžiant asmens garbės ir orumo. Teismas šioje byloje taikė nuomonės, kaip teisinės kategorijos, bendrąją sampratą, nesiedamas jos su teisminės praktikos nuostatomis, nesiejant šių nuostatų su faktinių aplinkybių visuma, atskiras publikacijos sąvokas ir frazes analizavo izoliuotai nuo jos turinio ir konteksto prasmės. Žinant, kad žinia yra pranešimas apie įvykius, reikalus, informaciją ir kad CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis galima nustatyti, ar faktai ir duomenys atitinka tikrovę, teismas turėjo spręsti paskleistų žinių patikrinimo ir įrodomumo klausimą, tačiau to nedarė. Pagal CK 2.24 straipsnio pirmąją dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovai neįrodė, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę. Teismas netaikė nei šios imperatyvios įstatymo nuostatos, nei teisminės praktikos nuostatų. Teismas, konstatuodamas, kad rašinyje yra ir daugiau hiperbolizuotų pasakymų, kad yra perkeltine reikšme pasakytos informacijos ir nuomonės, taip tarsi pagrindė išvadą, kad ginčo publikacijoje paskleista nuomonė. Teismas nukrypo nuo įstatymo ir teisminės praktikos nuostatomis apibrėžtos informacijos ir nuomonės sampratos, teismo argumentai prieštaringi, nes vienur pasisakoma, kad paskleista nuomonė, kitur – informacija. Teismo išvada, kad ginčo publikacijoje paskleista nuomonė, o ne žinios, neatitinka publikacijos turinio, konteksto, sakinių konstrukcijos, teiginių susietumo, nors tai buvo būtina analizuoti ir motyvuotai įvertinti. Be to, teismas rėmėsi spaudos publikacijomis, kurios patvirtina faktus, jog tarp dviejų Lietuvos krepšinio klubų Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ vyko konkurencinė kova, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šiose publikacijose nėra žinių apie tai, kad apeliantai viską sprendžia užkulisiuose, terorizuoja ir reketuoja rėmėjus, teisėjus, nėra suformuotas G. V. moralinis menkumas ir kt. Taigi teismas netinkamai įvertino šią bylos medžiagą, ją iškraipė ir be pagrindo laikė tinkamu įrodymu. Teismo išvadai, kad ginčo publikacijoje paskleista nuomonė, prieštarauja ir rašytiniai bylos įrodymai: 2004-05-03 specialistų išvada, interneto portale „Delfi“ paskleisti komentarai, Dabartinio lietuvių kalbos žodyno sąvokų aiškinimas ir kt. Teismo argumentai, kad „Rašinyje yra ir daugiau hiperbolizuotų pasakymų“, „viską užkulisiuose sprendžia G. V. <...> susišluoja milijoninius biudžetus, tai ironizuota, abstrakčia prasme, kritiškai išsakyta nuomonė, turinti neigiamą reikšmę <...> , viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą nors ir hiperbolizuotą, perkeltine reikšme pasakytą informaciją arba nuomonę“, negali būti vertinami įrodančiais, jog ginčo publikacijoje paskleista nuomonė. Be to, sprendimas prieštaringas, nes jame painiojamos sąvokos „informacija“ ir „nuomonė“. Ydingą CK 2.24 straipsnio sampratą reikštų teismo tvirtinimas, kad informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai A. S. ir UAB „Respublikos leidiniai“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą palikti nepakeistą apeliaciniu skundu skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį.

Apeliacinis skundas netenkintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nurodytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo dalies panaikinimui.

Apeliantų manymu, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimas neatitinka sprendimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nes sprendimo aprašomojoje dalyje nebuvo nurodyti ieškovų paaiškinimai, aprašomoji sprendimo dalis buvo skirta tik atsakovų paaiškinimų analizei, sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nenurodė, kokias bylos aplinkybes jis nustatė ir kuriuos ieškovų įrodymus atmetė, viso to neargumentavo.

CPK 270 straipsnio trečioji dalis numato, kad sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti ieškovo reikalavimų ir paaiškinimų santrauka, atsakovo atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka, kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauka. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje nurodė ieškinio reikalavimą bei kokiais argumentais yra grindžiamas ieškinys, taip pat nurodė atsakovų paaiškinimus ieškinio atžvilgiu, t.y. aprašomojoje sprendimo dalyje buvo išdėstyta tiek ieškovų reikalavimų ir paaiškinimų, tiek atsakovų atsikirtimų bei paaiškinimų santrauka, atitinkanti CPK 270 straipsnio trečiosios dalies reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, motyvuojamojoje sprendimo dalyje yra glausta forma išdėstytos teismo nustatytos aplinkybės, nurodyti įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, taip pat nurodyti argumentai dėl kurių teismas atmetė įrodymus bei įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentas dėl sprendimo formos ir turinio neatitikimo keliamiems reikalavimams yra nepagrįstas ir atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo publikacijoje apie apeliantus buvo paskleista nuomonė, o ne žinios.

Garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie asmenį, geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kaip jis atrodo visuomenės akyse. Asmens garbę ir orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją paskleidus duomenis (informaciją) gina CK 2.24 straipsnio bei LR visuomenės informavimo įstatymo 15, 16, 54 straipsnių normos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleisti duomenys (informacija), ar tik pareikšta nuomonė, kadangi paminėtos ir kitos įstatymo normos nenumato civilinės atsakomybės už pareikštą nuomonę. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys – tai fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir duomenis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tam tikrais įvykiais. LR visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nurodyta, kad žinia - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys, o šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius ir nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. Todėl žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti procesinių teisės normų numatytais įrodymais, o nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja ir įrodinėjimo procesas vyksta Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 176 str. 1, 2 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Teismas taiko teisės normas pagal konstatuotas byloje aplinkybes.

Pagal apteiktus į bylą įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2004 m. vasario 5 d. UAB „Respublikos“ leidiniai“ dienraštyje „Respublika“ Nr.29 (4177), 1 ir 3 puslapiuose, išspausdintoje publikacijoje „A. S. : „Man napoleonai – iki kelių!“ pareikšta apie ieškovus nuomonė, bet ne duomenys (informacija), yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytomis bei įvertintomis turinčiomis bylai reikšmės aplinkybėmis ir tinkamu teisės normų taikymu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atribodamas duomenis (informaciją) nuo nuomonės, tinkamai išanalizavo paminėto straipsnio turinį bei kontekstą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nurodytoje publikacijoje A. S. pareiškė nuomonę apie faktus, t.y. apie įvykius Lietuvos krepšinyje, straipsnius spaudoje dėl teisėjavimo krepšinio varžybose, dviejų Lietuvos krepšinio klubų Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“, kurio prezidentu ir klubo savininku buvo G. V. , konkurencinę kovą ne tik krepšinio varžybose, bet ir dėl rėmėjų lėšų, savo santykį su situacija Lietuvos krepšinyje. Pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus, teisingai įvertino pateiktas į bylą Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotinių studijų centro darbuotojų paminėtos publikacijos lingvistinės-semiotinės analizės išvadas ir Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo humanitarinių mokslų daktaro P. Kniūkštos paminėto rašinio kalbinės analizės išvadas. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo rašinio kalbinės analizės išvadomis, kadangi Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotinių studijų centro darbuotojų publikacijos lingvistinės-semiotinės analizės išvadose nurodyta, kad lingvistinės-semiotinės analizės tikslas – išryškinti tekste slypinčias reikšmes ir aptarti, kokį asmenybės vaizdą jos kuria. Teismas turėjo nustatyti ginčo publikacijos teksto kalbos tikrąsias, bet ne galimas slypinčias reikšmes. Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo atliktos ginčo publikacijos kalbinės (lingvistinės) analizės išvados patvirtina, kad atsakovas A. S. publikacijoje duomenų (informacijos) nepateikia, o pateikia savo nuomonę apie susidariusią situaciją ir savo santykį su ta situacija, publikacijoje pareikšdamas nuomonę atsakovas nėra kategoriškas, savo mintis dėsto su pasvarstymais ar net abejonėmis, publikacijoje pateiktų metaforinių ir kitokių stilistinių priemonių negalima traktuoti tiesmukiškai ir laikyti faktais ar duomenimis. Tai rodo pasakymas: „Nežinau, koks tai reketas, bet jie yra išgąsdinami“ (sako ne gąsdinami, o išgąsdinami, vadinasi ir be didelio gąsdinimo gali išsigąsti). Ginčo publikacijos kalbinėje (lingvistinėje) analizėje nurodyta, kad į publikacijos pavadinimą atkelti A. S. žodžiai „Man napoleonai – iki kelių!“ yra vaizdinga hiperbolė, susijusi su A. S. ūgiu, ir kita vertus, ji siejasi su liaudies kalbos žodžiais „jūra iki kelių“ bei rodo taip apibūdinamo žmogaus ryžtą, savo vertės supratimą. Hiperbolizuoti yra pasakymai su įvardžiais viskas, visi: „viską užkulisiuose sprendžia G. V. , visi bijo „Lietuvos ryto“, baimė apėmusi visus“ ir tokių pasakymų negalima traktuoti tiesmukiškai. Ginčo publikacijos kalbinėje (lingvistinėje) analizėje taip pat nurodyta, kad publikacijoje vartojamus žodžius užkulisiai (užkulisiuose sprendžia), spaudė (įmones, verslininkus), susišluoja (milijoninius biudžetus) galima nevienodai suprasti ir skirtingai aiškinti – ir neutraliai, ir neigiamai, o neigiamoji reikšmė gali būti tik ironiška arba susijusi su nusižengimu. Žodžių reketas, terorizuoja, dorojamasi su konkurentais pavartojimas publikacijoje nereiškia būtinos sąsajos su nusikalstama veikla. Konkurentų veiklai apibūdinti žodis dorotis atrodo nekorektiškas, tačiau atsakovas A. S. to žodžio nevartoja, savo konkurentų veiksmų taip nevadina, žodis yra tik publikacijos anotacijoje. Žodis reketas publikacijoje yra pavartotas vieną kartą kaip perkeltinės reikšmės šnekamosios kalbos žodis be konkretaus turinio ir adresato: „Nežinau, koks tai reketas...“. Publikacijoje pavartotas žodis terorizuojami šnekamojoje kalboje ir žiniasklaidoje reiškia perdėtą visokių rūšių poveikį, dažniausiai moralinius ir psichologinius veiksmus ir konkrečiu atveju negali būti tapatinamas su sprogdinimais, žmonių grobimų ir kitokiu smurtu. Atsižvelgiant į ginčo publikacijos kalbinę (lingvistinę) analizę darytina išvada, kad publikacijoje pareikšta apie ieškovus ironiška ir kritiška A. S. nuomonė, bet ne duomenys (informacija). Teismas, nustatęs, kad ginčo publikacijoje pareikšta apie ieškovus nuomonė, o ne duomenys (informacija), neprivalėjo nuomonei taikyti tiesos kriterijaus bei nustatinėti nepaskleistų duomenų (informacijos) atitikimo tikrovei. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo naujos ir ydingos CK 2.24 straipsnio sampratos, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė kartu su kitomis teisės normomis ir LR visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto normos tekstą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo publikacijoje yra pareikšta apie ieškovus nuomonė, bet ne duomenys (informacija), yra pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai dėl duomenų (informacijos) paskleidimo ginčo publikacijoje yra atmestini.

Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad teismas izoliuotai ir netinkamai aiškino ir taikė LR Konstitucijos 25 straipsnio nuostatą apie teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, CK 2.24 straipsnio nuostatas, kadangi laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją įstatymu ribojama, jeigu tai būtina apsaugoti kito asmens garbę ir orumą, o įgyvendindamas savo teises ir vadovaudamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisėjų kolegija pažymi, kad privataus ir viešojo asmens garbės ir orumo gynimo apimtis skiriasi. Informacija apie viešąjį asmenį gali būti labiau kritiška bei neigiama, negu apie privatų asmenį. Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio šeštoji dalis numato, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, nuo civilinės atsakomybės atleidžiamas, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Atsižvelgiant į tai, kad viešaisiais asmenimis laikytini dalyvaujantys įvairiose visuomeninėse organizacijose, fonduose ir judėjimuose bei žinomi asmenys, įtakojantys visuomeninį gyvenimą, - žinomi menininkai, sportininkai, žurnalistai, kitų profesijų atstovai („Teismų praktika“, Nr.9, 1998, p. 100), todėl ieškovas G. V. , dėl jo profesinės veiklos, laikytinas viešuoju asmeniu ir 2004 m. vasario 5 d. dienraščio „Respublika“ Nr. 29 (4177) publikacijoje „A. S. : „Man napoleonai – iki kelių!“ pateikta nuomonė apie ieškovą G. V. negali būti laikoma įžeidžiančia ieškovo garbę ir orumą, už kurią taikoma civilinė atsakomybė. Be to pažymėtina, kad pagal CK 2.24 straipsnio ir LR visuomenės informavimo įstatymo 15, 16 straipsnių prasmę teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes tuo būtų pažeistas Konstitucijos 25 straipsnis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, įtvirtinantys asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr.1, p. 7).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka faktinėms bylos aplinkybėms ir teismas tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui ir atmestini kaip nepagrįsti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.