Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. M. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra, kai (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) sodyboje (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) išgėrė 0,5 l degtinės. Tarp (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) val. savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiavo link namų (duomenys neskelbtini), nesijautė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Išsukus iš sodybos kiemo, jį ,,užmetė“ ir nuvažiavo į griovį. Įvykio metu išdužo galinis automobilio stiklas, galimai susigadino keleivio pusės veidrodėlis. Kažkas sustojo paklausti, ar viskas gerai, atsakius, kad gerai, automobilis nuvažiavo. Maždaug per 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, jam nustatė didesnį nei 1,7 promilių neblaivumą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, tai pirmas kartas, kai vairavo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. M. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) P. G. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini), prieš pat posūkį į (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavęs ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis. Pranešėjas buvo sustojęs, kalbėjo su vairuotoju, kuris pasirodė įtartinas. Atvykus (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas nuvažiavęs į griovį automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Matėsi, jog apgadintas automobilio užpakalinis langas, dešinės pusės veidrodėlis, priekinis bamperis, bagažinės dangtis. Aplink automobilį buvo matyti apgadinta kelio sankasa ir medis. Netoliese buvęs vyriškis bandė pasišalinti į krūmus. Jį pasivijus, vyriškis nurodė, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra jo, kad jį vairavo būdamas neblaivus ir nesuvaldęs įvažiavo į griovį. Nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo A. M. sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškis teigė, jog alkoholį vartojo prieš pusantros valandos, po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Dešinėje kelio pusėje yra griovys, šalia jo matoma pieva, krūmynų ir medžių plotas. Matomos sankasos, padarytos automobilio ratais. Krūmynų pakraštyje, pievoje, stovi (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Nubrozdintas automobilio dešinės pusės priekinis bamperis, nulūžęs dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, išdužęs bagažinės dangčio stiklas, įlenktas bagažinės dangtis. Nustatyta, kad automobilio VIN numeris: (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) I. B. tarnybiniame pranešime dėl automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad, atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. M. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš vieną valandą, jam alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. M. sutiko, akte pasirašė.

Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 2 370 Eur.

Informacija iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra A. M.

(Duomenys neskelbtini) N. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paskiriant turto saugotoju kaltinamąjį A. M.. Automobilis kartu su užvedimo rakteliu grąžintas A. M.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. M. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,79 promilių, antrojo tikrinimo metu – 1,96 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, tai yra procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam (duomenys neskelbtini)425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės dydžiu.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis A. M. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas, per paskutinius 5 metus nebaustas administracine tvarka. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. M. iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini) (paskutinė registracijos data (duomenys neskelbtini)). Psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą vidutinį neblaivumą, skirtina didesnė nei prokurorės siūloma, tačiau mažesnė nei nustatyto jos dydžio vidurkis, arešto bausmė – 45 paros. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis per paskutinius 5 metus nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruojasi (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (vairavimas esant vidutinio neblaivumo būklėje, tuo metu dar netgi akivaizdžiai girtėjant – antruoju tikrinimu jam nustatytas jau net 1,96 promilių girtumas, eismo įvykio sukėlimas), daroma išvada, kad proporcingumo principo nepažeis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas dvejų metų trijų mėnesių laikotarpiui. Kaip ir minėta, A. M. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais bei neblaivumo laipsniu neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams trukmė bus adekvati padarytai veikai. Teismo nuomone, švelnesnė poveikio priemonė šioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą A. M. padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. galutinę bausmę – areštą trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą A. M. atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 5.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams trims mėnesiams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti A. M. priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN numeris: (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) N. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN numeris: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti A. M.