Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovei A. U. dėl skolos, netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BnP Finance, AB prašo priteisti iš atsakovės A. U. 86,89 Eur negrąžintą kreditą, 433,25 Eur mokėjimo palūkanas, 8,45 Eur netesybas (delspinigius), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį bei 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų rengimą. Ieškovas prašo, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jai įteikti tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai – 2016 m. gruodžio 6 d. įteikiant viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė su pirminiu kreditoriumi UAB „Kubis“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 3067 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią atsakovei pirminis kreditorius suteikė 86,89 Eur kreditą 25 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti 86,89 Eur kreditą ir sumokėti palūkanas iki 2011 m. rugsėjo 12 d. Tačiau atsakovė laiku įmokų nemokėjo. Pirminis kreditorius vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovei suteikė paskolą, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino ir sutartinių palūkanų nesumokėjo.Pirminis kreditorius UAB „Kubis“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 20160818/1 perleido ieškovui BnP Finance, AB reikalavimo teisę į atsakovės A. U. skolą, o apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2016 m. rugpjūčio 22 d. rašytiniu pranešimu, kuriuo ieškovas pranešė apie susidariusį įsiskolinimą (528,59 Eur), ir ragino nurodytas sumas sumokėti, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.881 straipsnį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, todėl atsakovė privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 86,89 Eur negrąžintas kreditas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 433,25 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Pradinis kreditorius su atsakove sudarytos sutarties 4.2 punktu, 5.11 punktu susitarė, jog atsakovė mokės sutarties specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio palūkanas iki pilno kredito grąžinimo dienos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Todėl, byloje neesant duomenų, jog atsakovė su ieškovu būtų tinkamai atsiskaičiusi pagal turimas sutartines prievoles, ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo iš atsakovės yra tenkinamas ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 433,25 Eur mokėjimo palūkanos (CK 6.872 straipsnio 1, 2 dalys).Ieškiniu taip pat reiškiamas reikalavimas dėl 8,45 Eur netesybų (delspinigių) priteisimo. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme. Šalių sudarytoje sutartyje yra nustatytos netesybos – 0,05 proc. dydžio delspinigiai už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 7.3 punktas). Iš ieškovo pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog ieškovas delspinigius paskaičiavo už 180 dienų laikotarpį, taikant sutartyje numatytą 0,05 proc. procentinį dydį. Ieškovo paskaičiuota ir prašoma priteisti 8,45 Eur suma iš esmės atitinka minimalius ieškovo nuostolius, todėl 8,45 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovės ieškovui (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovė privalo ieškovui mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 528,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Teismo patirtos 0,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).Kadangi atsakovės gyvenamoji, buvimo ir darbo vieta yra nežinoma, todėl teismo sprendimas už akių atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui BnP Finance, AB, juridinio asmens kodas 302447985, 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 89 euro centų) negrąžintą kreditą, 433,25 Eur (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų 25 euro centų) mokėjimo palūkanas, 8,45 Eur (aštuonių eurų 45 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 528,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 euro centų) žyminį mokestį ir 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Nepriteisti iš atsakovės teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Atsakovei sprendimą už akių per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovui - išsiųsti sprendimo už akių patvirtintą kopiją.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

“Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 29 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11422-641/2016 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09943-2016-6), iškeltoje pagal ieškovo BnP Finance, AB, juridinio asmens kodas 302447985, ieškinį atsakovei A. U., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės A. U. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. 8-41-524774.“

Paskelbus teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje, jo kopiją atspausdinti ir įsegti į bylą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.