Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-13 · Administracinė byla Nr. A-858-1467-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-13
Bylos Nr.
A-858-1467-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Atsakovas
Lietuvos
Pareiškėjas
A. Z.
Administracinė byla Nr. A858-1467/2010Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Z. kreipėsi skundu (t. I, b. l. 4–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir TM) 2008 m. spalio 13 d. įsakymą Nr.1R-391 (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas Įsakymas) nuo jo priėmimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam iškelta drausmės byla. Įsakyme nurodoma, kad 2008 m. liepos 14 d. TM gautas prašymas įvertinti antstolio A. Z. veiksmus. Atsakovas inicijavo drausminės bylos iškėlimą. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Atsakovas Įsakyme nurodo, kad buvo patikrinta 2008 m. užbaigtų 30 vykdomųjų bylų, iš kurių 21 nustatyti pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs (nagrinėjamu atveju antstolis ne tik yra įvykdęs vykdomuosius dokumentus, bet juos ir grąžinęs vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai), antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005). Analogiški reikalavimai turėtų būti taikomi ir TM, kuris negali turėti daugiau teisių ir galių nei teismai.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas vertino antstolio veiksmus vadovaudamasis CPK 613 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju drausminės bylos iškėlimas negalimas, atlikus antstolio darbo organizavimo patikrinimą, nes negalėjo būti vertinamas procesinių veiksmų, atliktų vykdant įstatymo suteiktus įgaliojimus, teisėtumas, jei šių veiksmų teisėtumo įvertinimas yra priskirtas teismo kompetencijai, o tai reiškia, kad atsakovas veikė ultra vires. Būtent CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai yra patikrinami ir patvirtinami antstolio procesinę veiklą kontroliuojančio apylinkės teismo teisėjo, bet ne ministro sudarytos grupės (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas kvestionuoja įsiteisėjusias teismo nutartis, kuriose nėra nustatyti procedūriniai pažeidimai ar pažeidimai rengiant procesinius dokumentus. 2008 m. liepos 1 d., atsakydamas į V. N. pareiškimą, atsakovas nurodė, kad tik teismas galėtų spręsti klausimus, susijusius su antstolio veiksmų ar neveikimo teisėtumu. Tokiu būdu atsakovas, neturėdamas jam įstatymu deleguotos teisės vertinti antstolio veiksmų teisėtumo, pažeidė teisingumo, teisėtų lūkesčių principus. Viešosios teisės principai nustato, kad realizuodamos viešosios teisės normas valdžios institucijos turi teisę elgtis tik taip, kaip nustato įstatymai, laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Įstatymas nesuteikia atsakovui teisės kvestionuoti įsiteisėjusių teismo nutarčių ar sprendimų ir papildomai (teismui nenustačius pažeidimų) inicijuoti drausminės bylos iškėlimo už teisėtus veiksmus. Antstolių kontoroje bylos tvarkomos vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Bylos tvarkomos praėjus 1 kalendoriniams metams po bylų užbaigimo. Atsakovo teiginys, kad patikrinimo metu buvo patikrinta 2008 m. užbaigtų 30 vykdomųjų bylų, iš kurių 21 buvo nustatyti pažeidimai, negali būti vertinamas kaip teisėtas, nes, vadovaujantis įsakymo normomis, bylos tvarkomos praėjus 1 kalendoriniams metams po bylų užbaigimo, t.y. 2008 m. bylos bus galutinai sutvarkytos 2008 m. gruodžio 31 dienai, sudėti trūkstami spaudai, pasirašyta ir t.t. Iš nustatytų menamų pažeidimų atsakovas neįvardino nei vienos bylos ar joje nustatytos aplinkybės, kad tikrintose bylose būtų užfiksuoti skolininko, išieškotojo skundai dėl netinkamai rengiamų procesinių dokumentų ar teismo nustatyti pažeidimai minėtose bylose. Todėl antstoliui bandoma inicijuoti drausminę bylą už menamus pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (t. I, b. l. 65–66) nesutiko su pareiškėjo skundu. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. liepos 14 d. TM buvo gautas UAB „Kalmaras“ direktoriaus V. N. pareiškimas dėl antstolio A. Z. veiksmų, kuriame buvo prašoma iškelti antstoliui drausmės bylą. Pareiškime buvo nurodyta, kad antstolis, rengdamas dokumentus, nepasirašinėja jų asmeniškai, o tvirtina antspaudu, neįsega į vykdomąją bylą visų gaunamų dokumentų, netinkamai numeruoja vykdomosios bylos lapus, taip pat negrąžina išieškotojui, esant pagrindui, vykdomųjų raštų. TM 2008 m. liepos 24 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių. Tą pačią dieną buvo priimtas teisingumo ministro 2008 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 1R-299 „Dėl įgaliojimų suteikimo atlikti neeilinį antstolio A. Z. darbo organizavimo patikrinimą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-299). Šį įsakymą apskundus teismui ir apeliacine tvarka panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisingumo ministro 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1R-336 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-336) jis buvo patikslintas ir kiti specialistai įgalioti atlikti neeilinį patikrinimą. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas 2008 m. rugsėjo 5 d. neeilinio patikrinimo aktas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.

Atsakovas pažymėjo, kad antstolio drausminė atsakomybė galima tiek dėl procesinių veiksmų, tiek dėl darbo organizavimo. Ginčo atveju UAB „Kalmaras“ direktoriaus V. N. pareiškime išdėstytos aplinkybės buvo susijusios su faktais, jog antstolis nesilaiko dokumentų rengimui keliamų reikalavimų, taigi netinkamai organizuoja savo darbą. Kartu su prašymu buvo pridėti ir duomenys, patvirtinantys nurodytas aplinkybes – teismo sprendimas, teismo posėdžio protokolas bei kiti dokumentai. Pagal UAB „Kalmaras“ direktoriaus pareiškimą atlikus patikrinimą, antstolio veikloje buvo nustatyti su dokumentų rengimu susiję pažeidimai, dėl kurių jam iškelta drausmės byla (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas, CPK 613 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso metu tam tikrus klausimus antstolis sprendžia, surašydamas vykdymo proceso dokumentus, kurių privalomi rekvizitai yra parašas ir antspaudas, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog šie trukumai gali būti ištaisyti archyvuojant bylas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu (t. I, b. l. 195–199) pareiškėjo A. Z. skundą atmetė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymą pagrįstumo ir teisėtumo. Iš skundo motyvų bei argumentų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, kad drausmės bylos iškėlimas, atlikus darbo organizavimo patikrinimą, negalimas, nes antstolio procesinių veiksmų teisėtumo kontrolė priskirtina teismo kompetencijai ir kad bylų tvarkymą nustatančios taisyklės nebuvo pažeistos. Skundžiamo Įsakymo priėmimo metu galiojusios Antstolių įstatymo redakcijos 27 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas, o 2 dalyje nurodoma, kad antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina TM ir Lietuvos antstolių rūmai.

Sprendžiant ginčą reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendime pateikti išaiškinimai (administracinės bylos Nr. A438-2041/2008). Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis yra atribota teismo kontrolė nuo teisingumo ministro vykdomos antstolio veiklos kontrolės – teismui suteikiant teisę kontroliuoti antstolių procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka, o teisingumo ministrui suteikiant teisę kontroliuoti antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teismas taip pat konstatavo, kad Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog atskirose šio straipsnio dalyse reguliuojami skirtingi teisiniai santykiai ir tarp šių teisės normų nėra kolizijos.

Pažymėtina, kad antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarka reglamentuojama teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtinta Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Antstolio neprocesinės (organizacinės, finansinės ir pan.) veiklos kontrolės vykdymas priskirtinas TM bei Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba, jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, daroma išvada, kad teisingumo ministras, atsižvelgęs į 2008 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei konstatuotus pažeidimus, kurie susiję su darbo tvarkos bei antstolio veiklos organizavimo pažeidimais, antstoliui Įsakymu drausmės bylą iškėlė pagrįstai ir teisėtai. Antstoliui iškelta drausmės byla nagrinėjama vadovaujantis teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintomis Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėmis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu iškelta drausmės byla, turi būti vertinamos Antstolių garbės teismo iškeltos drausminės bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu teismas, vertindamas minėtas aplinkybes iki sprendimo priėmimo iškeltoje drausmės byloje, atliktų Antstolių garbės teismo kompetencijai priskirtinas viešojo administravimo funkcijas. Todėl skundo motyvai, kuriais teigiama, jog antstolio darbo tvarkos pažeidimai konstatuoti nepagrįstai, sprendžiant šioje byloje pareiškėjo formuluojamų reikalavimų pagrįstumą, yra teisiškai nereikšmingi.

III.

Pareiškėjas A. Z. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1–4) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą nuo jo priėmimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilines bylas pagal UAB „Kalmaras“ skundą dėl antstolio veiksmų, nenustatė, kad antstolis būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktus, kurie nustatyti kitose civilinėse bylose dėl antstolio surašytų dokumentų. Pareiškėjas pažymi, kad TM gali tikrinti tik antstolio ūkinę ir finansinę veiklą, antstolio padėjėjų atliekamų darbų kokybę, konkrečius skunduose nurodytus faktus, organizacinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Tačiau procesinių dokumentų rengimas nelaikomas antstolio darbo organizavimo dalimi, nes šių dokumentų patikrą atlieka apylinkės teismo teisėjas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškina antstolio organizacinių veiksmų sampratą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nagrinėjamoje byloje taikė netinkamas materialinės teisės normas. Taip pat pažymima, kad TM, nenustatęs pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, neatsižvelgdamas į suformuoto tikrinimo apimtį, viršydamas suformuluotos tikrinimo apimties ribas, nepagrįstai priėmė Įsakymą. Be to, antstolių kontoroje bylos tvarkomos vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad antstolio veiklos pažeidimas pasireiškė nenaudojant patvirtintų procesinių dokumentų formų, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (civilinė byla Nr. 3K-3-371/2007).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 8–10) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog bendrosios kompetencijos teisme buvo vertinamas procesinių dokumentų teisėtumas, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl tų pačių procesinių dokumentų formų naudojimo negalima antstolio drausminė atsakomybė. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Ginčo atveju, civilinėse bylose, kuriuose buvo skundžiami antstolio A. Z. veiksmai, TM nedalyvavo. Teisės aktai nenumato aiškių procesinių ir neprocesinių veiksmų atribojimo kriterijų. Antstolio procesinių dokumentų rengimas gali būti laikomas tiek antstolio procesinio veikla, tiek antstolio darbo organizavimu. Tai priklauso nuo to, ar skiriamas dėmesys dokumentų formai, ar turiniui. Nagrinėjamos bylos atveju drausmės byla pareiškėjui buvo iškelta dėl patvarkymų neatitikimo nustatytai formai, dėl dokumentų, kuriose nėra nei antstolio parašo, nei antstolio antspaudo ir dokumentų, kuriuose vietoj antstolio parašo yra antstolio antspaudas, rengimo. Šių dokumentų teisėtumas nebuvo tikrinamas, buvo tikrinamas antstolio netinkamas darbo organizavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1777/2008, spręsdamas klausimą dėl antstolio darbo organizavimo apimties, nustatė, kad teisingumo ministerijos tarnautojai buvo įgalioti atlikti tokios apimties neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimą, kas neturi būti suprantama kaip įgaliojimas atlikti tokio turinio neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimą, kuris pagal teisės aktų nuostatas laikytinas teismo prerogatyva. Taigi ir antstolio drausmės bylos iškėlimo pagrindas, atlikus antstolio darbo organizavimo patikrinimą, negali būti suvokiamas kaip vien pagal V. N. prašymą nustatytos aplinkybės, kadangi toks aiškinimas prieštarautų drausminės atsakomybės, kaip vienos iš atsakomybės rūšių, prigimčiai. Antstolių drausmės bylų iškėlimo taisyklių 29 punkte numatyta, kad, priimdamas sprendimą dėl drausmės nuobaudos paskyrimo, Antstolių garbės teismas įvertina antstolio (antstolio padėjėjo) kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes bei atsižvelgia į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas ir drausmės bylų svarstymus. Todėl, vadovaujantis minėtų taisyklių 4 punktu, teisingumo ministras, iškeldamas drausmės bylą ir priimdamas įsakymą, turi pateikti išvardytus kriterijus pagrindžiančių aplinkybių įvertinimą, t. y. patikrinti darbo organizavimo pažeidimų sistemiškumą ir pakartotinumą.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 88 „Dėl dokumentų tvarkymo ir paskaitos taisyklių patvirtinimo“ nėra nurodytas kaip teisinis Įsakymo pagrindas, todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių antstolio bylų tvarkymą, numeravimą, surišimą, nėra, todėl negalima ir drausminė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.

Byloje ginčas kyla dėl 2008 m. spalio 13 d. teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-391, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui iškelti drausmės bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Kaip matyti iš skundžiamo 2008 m. spalio 13 d. teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-391, juo antstoliui A. Z. iškelta drausmės byla.

Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime įvertinęs byloje taikytiną teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu iškelta drausmės byla, turi būti vertinamos Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

Nagrinėjant skundą teisme turėtų būti pasisakoma dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti jau sprendžiant skundo priėmimo klausimą, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinė byla nutrauktina ir pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės nenagrinėtinas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo įsakymas, kuriuo pareiškėjui iškeliama drausmės byla, traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Antstolių įstatymo (ginčui aktuali 2005 m. lapkričio 22 d. įstatymo redakcija) 13 straipsnio 2 dalis teisingumo ministrui eksplicitiškai suteikia teisę iškelti antstoliui drausmės bylą.

Pabrėžtina, kad teisingumo ministro įsakymas, kuriuo pareiškėjui iškeliama drausmės byla, iš esmės yra procedūrinis dokumentas, t. y. tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, pareiškėjui sukeliantis materialias teisines pasekmes, metu priimamų dokumentų. Nors ir negalima teigti, kad įsakymas iškelti drausmės bylą pareiškėjui išvis nesukelia jokių teisinių pasekmių (žr., pvz., 2006 m. rugsėjo 26 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 17 punktą), kaip matyti iš byloje taikytino teisinio reguliavimo (t. y. Antstolių įstatymo ir 2006 m. rugsėjo 26 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių), šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio. Drausminės bylos iškėlimo etapas yra neišvengiamas žingsnis siekiant išspręsti pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą, tačiau šiame etape drausminės atsakomybės klausimas iš esmės nėra nagrinėjamas, ginčijamas Įsakymas savarankiškai, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia pareiškėjo teisinio statuso. Taigi ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu iškelta drausmės byla, turi būti vertinamos Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Antstolių įstatymas, skirtingai nuo galimybės skųsti teismine tvarka teisingumo ministro įsakymą skirti drausminę nuobaudą (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 5 dalis), expressis verbis neįtvirtina pareiškėjo teisės skųsti teisingumo ministro įsakymą, kuriuo antstoliui iškeliama drausmės byla. Sistemiškai aiškinant Antstolių įstatymo (ginčui aktuali 2005 m. lapkričio 22 d. redakcija) 13 straipsnio 6 dalies (antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas), 14 straipsnio 3 dalies (nuobauda antstoliui skiriama teisingumo ministro įsakymu) ir 14 straipsnio 5 dalies (antstolis teisingumo ministro įsakymą skirti drausminę nuobaudą gali skųsti Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka) nuostatas, darytina išvada, kad ginčijamo Įsakymo teisminė kontrolė nėra prasminga, teismas šiame etape asmens teisių apginti negalėtų, nes, kaip minėta, toks įsakymas yra tik vienas iš procedūros, kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, etapų. Priešingas teisės principų ir normų aiškinimas reikštų, kad sprendžiant klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo pagrįstumo jau šioje stadijoje turėtų būti iš esmės vertinamos ir faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo iškelta drausmės byla, o tai būtų nesuderinama su Antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, jog antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n utaria

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas