- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-156-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03751-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-133-650/2015 2015 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimu nutraukta pareiškėjų M. M. ir I. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja I. M. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymo pagal 7.1-7.9 punktus (dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą I. M. dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
3. Teismas nustatė, kad į teismą pareiškėja I. M. kreipėsi jau esant kitai šaliai – pareiškėjui M. M. 2017-10-27 išduotam vykdomajam raštui dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tuos pačius 7.1 – 7.9 punktus. Teismas vertino, jog yra pagrindas neišduoti iš esmės tokio pat turinio vykdomąjį raštą priešingai šaliai. Vertino, kad pagal 2015-11-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį I. M. iš esmės nėra nustatyta teisių, kurias ji galėtų priverstinai per antstolį realizuoti bendravimo su vaikais tvarkoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja I. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 metų gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pareiškėja I. M., vykdomąjį raštą prašė išduoti ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalies nuostata.
4.2. Teismas neteisingai supranta CK 3.170 straipsnio nuostatas, nes remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais.
4.3. M. nesilaiko įsiteisėjusiu 2015 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, savo iniciatyva ją keičia, nors tokios teisės neturi. M. M. nesilaikant teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M. ir N. M. tvarkos, pažeidinėjant nepilnamečių vaikų interesus, pareiškėjos interesus, pareiškėja turi teisę gauti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kad jį pateikti antstoliui vykdyti, kuris įpareigotų M. M. laikytis teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-133-650/2015 nustatytos jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M. ir N. M. tvarkos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą, vadovavosi CPK 646 straipsnio nuostatomis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei galima taikos sutarties vykdymo analogija sprendžiant ir gera valia sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymą, t. y. CPK 646 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai nevykdoma teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepagrįstai vadovavosi nuostata, kuri reglamentuoja vykdomojo rašto išdavimą, kai byla baigiama nagrinėti teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kai, šiuo atveju, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
9. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą (CPK 647 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju tiek M. M., tiek apeliantė I. M. teismo prašė išduoti vykdomuosius raštus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tuos pačius 7.1 –7.9 punktus, t. y. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos tiek M. M., tiek apeliantė I. M. yra išieškotojai, kadangi abiem nustatytos teisės ir pareigos. Pavyzdžiui apeliantė turi pareigą vaikus numatytu laiku perduoti M. M., o jis teisę nustatytu laiku juos pasiimti. M. M. turi pareigą nustatytu laiku vaikus grąžinti motinai, o ji teisę reikalauti, kad vaikai būtų grąžinami nustatytu laiku ir pan. Abu tėvai turi užtikrinti vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstomis vertintinos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagal 2015-11-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį I. M. iš esmės nėra nustatyta teisių, kurias ji galėtų priverstinai per antstolį realizuoti bendravimo su vaikais tvarkoje ir, kad ji negali būti laikoma išieškotoja dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
12. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą I. M. dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos I. M. prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymo pagal 7.1 – 7.9 punktus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.