Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Verslo banga“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu. Ieškovė nurodo, jog 2012 m. gruodžio 19 d. UAB „Verslas numeris vienas“ ir paskolos davėja kredito unija „Vilniaus Kreditas“ sudarė paskolos sutartį Nr. P00108. 2013 m. spalio 4 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. SPS-2013/1 visi iš paskolos sutarties kylantys įsipareigojimai buvo perkelti UAB „Verslo banga“. 2016 m. lapkričio 30 d. UAB „Verslo banga“ buvo skolinga ieškovei 81 458,93 Eur. Paskolos sutartis yra nutraukta 2014 m. spalio 21 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą. Įsipareigojimams pagal paskolos sutartį užtikrinti sudarytų hipotekos ir įkeitimo sandorių pagrindu išduoti 2014 m. spalio 3 d. Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notaro R. K. patvirtinti vykdomieji įrašai, kurie pateikti vykdyti antstoliui D. K. Antstoliui D. K. vykdant išieškojimą, buvo realizuotas kredito unijai įkeistas turtas, kito turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, antstolis nenustatė. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė mano, kad atsakovė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė pateikė kaip kreditorė, kuriai atsakovė negrąžina paskolos (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 7 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Iš paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Verslo banga“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės 1 709 460 Lt (495 093,84 Eur) vertės ilgalaikį turtą sudarė materialusis turtas (1 576 195 Lt), finansinis turtas (133 265 Lt), 1 703 380 Lt (493 332,95 Eur) vertės trumpalaikį turtą sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (189 041 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (1 344 406 Lt), pinigai ir pinigų ekvivalentai (169 933 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 715 434 Lt (496 824,03 Eur), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 386 196 Lt (111 850,09 Eur). Teismo vertinimu, nors 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė nurodytu laikotarpiu nebuvo nemoki, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Iš 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatyta, kad nemažą dalį atsakovės turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (1 344 406 Lt). Atsakovės vadovui nepateikus duomenų apie galimybę atgauti minėtas sumas, nėra pagrindo šį atsakovės turtą vertinti kaip realų. Atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį nuo finansinės ataskaitos sudarymo, negalima spręsti, kad atsakovė tebeturi 2013 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas pinigines lėšas, atsargas. Aplinkybę, kad atsakovė šiuo metu neturi nekilnojamojo turto, patvirtina Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registrų centro duomenys. VĮ „Regitra“ duomenimis, prie atsakovės vardu įregistruotos transporto priemonės valdymo teisės yra nurodyta, kad atsakovė yra savininkė-valdytoja, ieškovė nurodė, kad išieškojimą iš atsakovės vykdęs antstolis nustatė, jog atsakovė neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, todėl nurodyta transporto priemonė, nežinant taikomų apribojimų šios transporto priemonės atžvilgiu masto, neįskaitytina į atsakovės turto bendrą masę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje nesant duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą, laikytina, kad atsakovė neturi realaus turto. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad atsakovė 2017 m. vasario 20 d. jai buvo skolinga iš viso 81 458,93 Eur sumą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 268,6 Eur. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad atsakovė 2017 m. kovo 14 d. turėjo 25 759,39 Eur mokestinę nepriemoką valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad teismui žinomų atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma yra ne mažesnė nei 107 486,92 Eur, o duomenų apie atsakovės turtą nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Verslo banga“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditorės pareiškimą ir iškelti UAB „Verslo banga“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB Projektų plėtros biuras, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Verslo banga“, įmonės kodas 302642661, esančiai Kauno m., Saulės g. 3.

Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę Projektų plėtros biuras (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA103).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovei, atsakovei ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.