Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-456/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
2K-456/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Rimantas Baumilas, Egidijus Bieliūnas (pran.)
Kaltinamasis
K. S.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė, Eleonora Ada Unčiurienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-456/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,išteisintojo gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiurienei,išteisintajam K. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio, byloje, kurioje Vilniaus m. 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžiu K. S. (K. S.) buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisves atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus m. 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir K. S. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu Vilniaus m. 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendis panaikintas ir K. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir išteisintojo bei jo gynėjos, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. S. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas S. L. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė automobilio užvedimo raktą, pagamino jo dublikatą ir pasinaudodamas juo tarp 2004 m. spalio 17 d. 15.00 val. ir spalio 19 d. 14.30 val. pagrobė Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį 7000 Lt vertės S. L. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais, t. y. iš viso 7310 Lt vertės nukentėjusiojo turtą.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuteistojo apeliaciniame skunde, o po to ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad jis nusikaltimo nepadarė, apie automobilio vagystę sužinojo iš savo draugės ir jos patėvio, apsimestinį nuoširdų prisipažinimą parašė vien tikėdamasis lengvatų laisvės atėmimo vietoje, vagystės detales sužinojo iš tyrėjų, surašiusių protokolą, be to, prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją iš prokurorės gavo jo parodymų protokolo tekstą be parašų ir pavardžių, kurį pridėjo prie apeliacinio skundo, tačiau jam šių parodymų skaityti netgi nereikėjo, užteko tik pasirašyti, nes jie jau buvo surašyti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad byloje 2009 m. liepos 10 d. K. S. surašytas nuoširdus prisipažinimas yra tariamas, jame nurodyti tik bendri nusikaltimo duomenys: pats vagystės faktas, automobilio modelis ir nusikaltimo laikas bei vieta, kuriuos, kaip nustatyta, jis neabejotinai žinojo. Detalesni parodymai užfiksuoti tyrėjos surašytame apklausos protokole, tačiau prie nuteistojo apeliacinio skundo pridėtas nuteistojo parodymų apie nusikaltimą tekstas yra identiškas 2009 m. rugpjūčio 13 d. įtariamojo K. S. apklausos protokolo tekstui ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo tekstui. Teisme kaip liudytojos apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūnė ir nuteistojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavusi prokurorė parodė, kad K. S. parodymus davė savo valia, įprasta tvarka, pats juos laisvai išdėstydamas, tačiau jos negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir teisme surašyti protokolai savo tekstų turiniu, stiliaus ir gramatinėmis klaidomis yra identiški ir kaip pas nuteistąjį atsirado jo parodymų tekstas ant įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę protokolo blanko. Teismas pripažino akivaizdžiu dalyku, kad liudijusių pareigūnių nurodyta tvarka apklausiant kaltinamąjį skirtingiems pareigūnams ir skirtingu laiku, toks parodymų identiškumas neįmanomas. Tokiu būdu nepaneigtas nuteistojo teiginys, kad minėti parodymai be jo žinios buvo iš anksto surašyti ir jam įteikti. Apklausęs liudytoją A. I., apeliacinės instancijos teismas nustatė esminį prieštaravimą, patvirtinantį, jog K. S. automobilio vagystės smulkių aplinkybių nežinojo. Liudytoja paaiškino, kad patėvis automobilio raktą visada laikė virtuvėje dėžutėje ant šaldytuvo, o K. S. aiškino, kad šio raktelio originalą paėmė nuo lentynėlės koridoriuje. Teismas pažymėjo, kad pavogtas automobilis buvo be akumuliatoriaus, tačiau aplinkybės, kaip įtariamasis gavo akumuliatorių, ar tikrai jį turėjo, kam akumuliatorius jam, neturinčiam automobilio ir tvirtinančiam, kad nemoka vairuoti, buvo reikalingas, ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškintos. Šiuo klausimu duoti K. S. parodymai yra labai abejotini ir jais aiškinamos akumuliatoriaus panaudojimo aplinkybės niekuo nepatvirtintos. Tariamo nuoširdaus prisipažinimo tekste nurodomi tik bendriausi duomenys apie nusikaltimą, kuriuos K. S. žinojo. Detalesni jo parodymai užfiksuoti tyrėjos surašytame apklausos protokole. Lyginant jo turinį su kitais bylos dokumentais, kurių tekstai identiški, darosi aišku, kad apelianto parodymai negali būti paneigti. Įvertinusi visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų K. S. kaltę, išskyrus abejotinus ir labai abstrakčius jo paties parodymus, kuriuos vėliau jis paneigė. Šiuo pagrindu teisėjų kolegija padarė išvadą, kad K. S. dalyvavimas nusikaltimo padaryme neįrodytas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo K. S. išteisino.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų, padarytų vertinant byloje surinktus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

Kasatorius nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Įtariamasis K. S. ikiteisminio tyrimo įstaigoje apklaustas du kartus, abu kartus parodymus jis davė dalyvaujant advokatei D. Dereškevičienei, jų teisingumą patvirtino parašu kiekviename apklausos protokolo puslapyje bei protokolo gale nurodė, kad protokolą perskaitė, viskas užrašyta teisingai. Advokatės dalyvavimas K. S. apklausose paneigia jo versiją apie tai, kad pareigūnai padavė jam surašytą apklausos protokolą, kadangi advokatė kiekvienos apklausos protokolo teisingumą patvirtino savo parašu. Duotus parodymus K. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuris atliktas nepažeidžiant BPK 196 straipsnyje numatytų reikalavimų. K. S. savarankiškai nurodė vietą, iš kurios pagrobė automobilį „ VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino ankstesnius savo parodymus, akivaizdžiai juos susiedamas su nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją Vilniaus m. 3–ajame apylinkės teisme taip pat dalyvavo advokatė Daiva Dereškevičienė. K. S. pats pasakojo įvykio aplinkybes, prokurorė ir teisėja uždavė klausimus, į kuriuos jis atsakė. Įtariamojo apklausos protokolą surašė Vilniaus m. 3–ojo apylinkės teismo sekretorė Raminta Martinkaitė, jame nurodytas apklausos pradžios 13.00 val. ir apklausos pabaigos 13.30 val. laikas. Protokolą pasirašė įtariamasis, apklausą atlikusi ikiteisminio tyrimo teisėja Alberta Baltušytė, skyriaus prokurorė Nijolė Bareikienė, advokatė Daiva Dereškevičienė ir sekretorė Raminta Martinkaitė. Įtariamojo apklausos protokolas patvirtina, kad apklausa buvo atliekama objektyviai, po apklausos niekas nepareiškė jokių pastabų.

Žemesnės instancijos teismas

Pas K. S. buvo įtariamojo apklausos protokolas, identiškas apklausos protokolui, kai jis pirmą kartą buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir pats paaiškino apie įvykio aplinkybes dalyvaujant advokatei. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad kaltinamąjį apklausiant pareigūnių nurodyta tvarka skirtingiems pareigūnams ir skirtingu laiku toks parodymų tekstų identiškumas neįmanomas, tačiau neapklausė apklausos protokolą surašiusios teismo posėdžio sekretorės, apklausoje dalyvavusios advokatės, todėl nepilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes. Tai, kad K. S. patvirtino savo duotus parodymus apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nėra pagrindas netikėti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui dalyvaujant advokatui.

Kolegijos nurodytą K. S. ir liudytojos A. I. parodymų esminį prieštaravimą dėl vietos, kur buvo automobilio rakteliai, paneigia ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjos Nadeždos Michailovskienės 2009 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinis pranešimas. 2009 m. rugpjūčio 13 d. apie 16.45 val. mobiliojo ryšio telefonu ji bendravo su Švedijoje dirbusiu nukentėjusiuoju S. L., kuris paaiškino, kad automobilio užvedimo raktus dažniausiai laikė koridoriuje, prieškambario lentynoje. Raktų dingimo jis nebuvo pastebėjęs, tačiau A. I. vaikinas, lankydamasis jo namuose, priėjimą prie raktų galėjo turėti.

K. S. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo aiškinamasi dėl akumuliatoriaus, nes į prokurorės klausimą jis atsakė nežinojęs, kad automobilyje nėra akumuliatoriaus, o į teisėjos klausimą atsakė, kad automobilį pardavė su savo akumuliatoriumi. Kasatoriaus manymu, akumuliatorius yra laisvai parduodama prekė, jam įsigyti dokumentai nereikalingi, todėl K. S. galėjo turėti akumuliatorių. Teisme apklausta liudytoja A. I. parodė, kad K. S. mokėjo vairuoti automobilį.

Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą, savo nuosprendyje išdėstė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis šis grindė K. S. kaltę, bei nustatė naujų jo kaltę pagrindžiančių faktinių aplinkybių, tačiau visus šiuos duomenis įvertino kritiškai, iš esmės remdamasis tik jo paaiškinimais, ir nepagrįstai konstatavo, kad kaltinimo versija yra paneigta. K. S. parodymai savaime neįrodo jo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, tačiau vertinami su kitais bylos duomenimis patvirtina jo dalyvavimą vagystėje. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertindamas kiekvieną iš aptariamų įrodymų atskirai, o ne jų visumą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir taip padarė esminį BPK reikalavimų pažeidimą, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes įrodymus šioje baudžiamojoje byloje įvertino ydingai, aptardamas kiekvieną iš jų atskirai, o ne kaip visumą, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą, kuris naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tokia kasatoriaus pozicija, kaip rodo šios baudžiamosios bylos dokumentų turinys, neturi pagrindo, o skunde išdėstytas prašymas negali būti tenkinamas.

Kasatorius nurodo, kad K. S. teisingus parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo, atlikto nepažeidžiant BPK reikalavimų, stadijoje. Šie parodymai išdėstyti tinkamai įformintuose apklausos protokoluose. Vertinami kartu su kitais bylos duomenimis, kasatoriaus teigimu, jie patvirtina K. S. dalyvavimą nukentėjusiojo S. L. automobilio su jame buvusiais daiktais vagystėje. Atitinkamų dokumentų tekstų identiškumo klausimą apeliacinės instancijos teismas galėjo išsiaiškinti nuodugniau, apklausdamas teismo posėdžio sekretorę ir advokatę, tačiau to nepadarė. Aplinkybės, susijusios su automobilio rakteliais, kaip ir akumuliatoriumi, taip pat gali turėti paaiškinimų, nepaneigiančių K. S. kaltės dėl jam inkriminuotos vagystės.

Skundo turinys rodo, kad jame išdėstyti tik tam tikri, specialiai atrinkti argumentai, orientuojami į K. S. kaltumo pagrindimą, o teisinančios šį asmenį aplinkybės nutylimos arba sumenkinama jų reikšmė. Bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija visas aplinkybes, o ne vien tas, kurias mini kasatorius, aiškinosi plačiau ir įvertino jų visumą. Priešingai apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusios prokurorės nuomonei, teisėjų kolegija nutarė atlikti dalinį įrodymų tyrimą. Teismas apklausė nuteistąjį K. S., paaiškinusį motyvus, dėl kurių jis save apkalbėjo, aplinkybes, kuriomis buvo apklausinėjamas atliekant ikiteisminį tyrimą ir kt., taip pat liudytojas N. Bareikienę, N. Michailovskienę, A. I. Prašymų apklausti dar kitus asmenis nebuvo pateikta.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir įvertinti K. S. duoti parodymai, jo surašytas „nuoširdus prisipažinimas“, kuriame nurodoma dar ir tai, kad nusikaltimą jis padarė ne vienas. Šio asmens apklausos protokolų turinio identiškumas, įvertinus dėl jo ir liudytojų N. Michailovskajos bei N. Bareikienės parodymus, pripažintas neįmanomu, jeigu iš tiesų buvo laikomasi tokių apklausos sąlygų, kokias nustato baudžiamojo proceso įstatymas. Automobilio raktelių buvimo vieta, iš kurios jie paimti, taip pat akumuliatoriaus panaudojimo aplinkybės pagal bylos duomenis įvertintos kaip rodančios, jog K. S. apie visa tai žino tik bendrais bruožais. Nenustatęs byloje kitų abejonių nekeliančių duomenų, kurie patvirtintų K. S. kaltę, apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė K. S. išteisinantį nuosprendį. Tokio sprendimo argumentai išsamūs, logiški, rišlūs. Jų visuma teismui davė pagrindą konstatuoti, kad K. S. dalyvavimas padarant nukentėjusiojo S. L. automobilio su jame buvusiais daiktais vagystę neįrodytas.

Išnagrinėjus byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nuosprendį darytina bendra išvada, kad, priešingai kasatoriaus teiginiui, apeliacinės instancijos teismas, jį priimdamas, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasRimantas BaumilasEgidijus Bieliūnas