Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Institucijos teikiančios išvadą byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovei I. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (Civilinio kodekso 2.5 straipsnis). Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. 4 dalyje minėto straipsnio nustatyta, prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.10¹ straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Byloje nustatyta, jog 2025 m. vasario 28 d. Jurbarko rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija nusprendė nesikreipti į sprendimą pripažinti A. J. neveiksniu tam tikrose srityse priėmusį teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo. Tačiau pareiškėja, vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.10¹ straipsnio 2 dalimi bei 4 dalimi, savarankiškai kreipiasi į teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2020 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimo, kuriuo A. J. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, pasikeitė aplinkybės, sūnaus sveikatos būklė pagerėjo. Be to, ir pats pripažintas neveiksniu asmuo A. J. prašo peržiūrėti minėtą sprendimą.

Iš pareiškėjos atstovo advokato Gvido Byčiaus, suinteresuoto asmens A. J., jo atstovo advokato paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A. J. 2019 m. spalio 7d. nustatytas antrojo lygio specialusis priežiūros poreikis, jis savarankiškai negalėjo pasirūpinti savimi, nesuvokia, jog jam reikalinga rūpintis savo sveikata. Byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė A. J. psichinei būklei įvertinti. Iš gauto ekspertizės akto Nr. 83TPK-575/2020 buvo nustatyta, kad A. J. konstatuojama įgyta silpnaprotystė - demencija. A. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose pareiškime.

Iš 2025 m. gruodžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. TPR-529/2025 matyti, kad A. J. kognityvinės funkcijos nusilpę, tačiau šiuo metu nesiekia demencijos lygio (MMSE - 24 balai) ir yra lengvo kognityvinio sutrikimo lygyje, jo mąstymas konkretus, klampus, paviršutiniškas, stokojantis produktyvumo, dėmesys ir atmintis nusilpę, emocijos nuskurdusios, valia sutrikusi, asmenybė regresavusi. A. J. yra pakankamai orientuotas vietoje, jo orientacija savyje - dalinė, o laike - sutrikusi, jis turi elementarias žinias apie turtinius santykius, sandorių sudarymą, supranta pinigų vertę, orientuojasi Lietuvos politiniame gyvenime. A. J. nėra motyvuotas darbinei veiklai, jo interesai siauri, jis gyvena išlaikomas motinos, nėra motyvuotas gydytis, nėra duomenų apie tai, kad jam būtų nustatytas dalyvumas. Šiuo metu dėl kognityvinių funkcijų nusilpimo, mąstymo ir valios sutrikimų jo gebėjimas vykdyti tikslingą, produktyvią veiklą yra ribotas. Nuo 2020 m. stebima teigiama A. J. psichikos sveikatos būklės dinamika. A. J. praktiniai adaptaciniai gebėjimai yra nusilpę, tačiau su kito asmens pagalba jis galėtų veikti daugumoje turtinių ir asmenybių neturtinių santykių sričių. Pažymėta, kad dėl mąstymo, valios ir asmenybės sutrikimų be kito asmens pagalbos jam būtų sudėtinga priimti sudėtingus, ilgalaikius, finansine ir teisine prasme reikšmingus sprendimus. Nurodyta, kad visiškas neveiksnumas laikytinas kraštutine priemone, kuri pateisinama tik tada, kai asmuo iš esmės visose reikšmingose gyvenimo srityse negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. J. konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas. Jis geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse:

turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) – iš dalies gali; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. – iš dalies gali; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) – iš dalies gali; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) – iš dalies gali; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimo, testamento sudarymas ir kt.) – iš dalies gali; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje –iš dalies gali; socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.) – iš dalies gali;

asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) – iš dalies gali; sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) – iš dalies gali; šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) – iš dalies gali; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus – negali; darbo teisinių santykių sritis – iš dalies gali; socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.)-iš dalies gali; pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose) – gali. Šiuo metu dėl savo psichikos sveikatos būklės jis gali dalyvauti teismo posėdyje.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. dėl jam nustatyto lengvo kognityvinio sutrikimo bei dėl savo psichikos sveikatos būklės iš dalies geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose 2025 m. gruodžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte bei pareiškėjos pareiškime. A. J. veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jo interesams kiltų grėsmė, nes pilnai nesuvokdamas jį supančios aplinkos, reiškinių, teisinių bendro gyvenimo taisyklių, jis gali priimti sau nenaudingus sprendimus turtinių santykių srityse, gali atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais buvo siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktas rekomendacijas Lietuvai, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką, teisę į dabą, sveikatos priežiūrą, savo pajamų ir išlaidų, turto valdymo srityse ir kt., teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ir būtinybės visiškai riboti A. J. veiksnumą ir asmeninių neturtinių santykių srityse, pilietinių teisių srityje A. J. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl šioje būtent srityje jis pripažintinas veiksniu.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, eksperto išvadą, sprendžia, kad teismas, siekdamas suinteresuoto asmens A. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jo galimybės visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, daro išvadą, jog jis kai kuriose srityse pripažintinas ribotai veiksniu, o kai kuriose – neveiksniu, o kituose srityse – gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Teismas išaiškina, kad CPK 474 straipsnyje nustatyta, jog išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų (neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) pareiškimu, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. Jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė pablogėja ir dėl šio sveikatos būklės pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikrose srityse ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ribotai veiksniam tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir teisėtus interesus. Asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.239 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad A. J. dėl lengvo kognityvinio sutrikimo negali asmeninių neturtinių santykių srityje dėl asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, todėl šioje srityje jis pripažintinas neveiksniu. Taip pat nustatyta, kad jis iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose ekspertizės akte, todėl šiose srityse jis pripažintas ribotai veiksniu.

Iš bylos medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad A. J. 2020 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimu paskirta globėja bei turto administratorė jo mama pareiškėja I. J., kuri rūpinasi sūnumi, padeda jam įgyvendinti savo teises ir pareigas. Todėl jo globėja/rūpintoja prašo paliktina pareiškėja. Mama sutinka ir toliau būti paskirta sūnaus globėja bei rūpintoja. A. J. taip pat sutinka, kad juo rūpintųsi ir prižiūrėtų mama. A. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (dalis buto(duomenys neskelbtini) be to, jam mokamos socialinės išmokos, todėl tikslinga pareiškėją palikti ir sūnaus turto administratoriumi (CK 3.242, 3.277 straipsniai).

Teisės aktai nenumato, jog peržiūrint priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, savaime turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad I. J. neatitiktų globotinio/rūpintojo A. J. interesų, todėl globa nekeistina, I. J. toliau lieka A. J. globėja/rūpintoja.

2026 m. sausio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr.( 8.28Mr)ATP-C-2026-00047 nuspręsta A. J. teikti antrinę teisinę pagalbą, ją apmokant 100 procentų bei paskirtas advokatas Vygantas Skladaitis.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, 468 straipsnio 3 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu, teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimu bei procesinių dokumentų įteikimu, padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282 straipsniais, 508 straipsniu, 493 straipsnio 1 ir dalimis, 496 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6399-384/2020 dalyje dėl A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje: pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose) ir pripažinti A. J. šioje srityje veiksniu.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6399-384/2020 ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti ribotai veiksniu šiose turtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimo, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.);

Pripažinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis; socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.).

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6399-384/2020 dalyje dėl A. J. pripažinimo neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Likusią reikalavimų dalį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

A. J. globėju, rūpintoju ir turto administratoriumi palikti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu, teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimu bei procesinių dokumentų įteikimu, padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.