Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-28 · Administracinė byla Nr. A-143-1589-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
A-143-1589-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Linas Meškys
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 1589/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Linui Meškiui,atsakovo atstovui Dariui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4–9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. P-211 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos E. S. skyrimo“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, jog nepakankamai kontroliavo pavaldžių darbuotojų darbą ir netinkamai vykdė Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-581 patvirtinto Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 12, 20 punktuose nustatytas funkcijas, todėl pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymėjo, jog nuo 2006 m. gruodžio 28 d. pradėjo vykdyti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas. Po reorganizacijos jis toliau vykdė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigas. Pareiškėjo nuomone, Kauno apskrities viršininkas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimus bei jau suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą bei surašant 2009 m. gegužės 6 d. komisijos išvadą, buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes nebuvo konstatuota jo kaltės forma. Į šią aplinkybę taip pat visiškai nebuvo atsižvelgta ir skiriant tarnybinę nuobaudą ginčijamu įsakymu. Komisijos išvadoje nebuvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, faktines aplinkybes bei atsiradusius padarinius, taip pat nebuvo tiksliai apibrėžtos tarnybinio pažeidimo padarymo bei paaiškėjimo datos, nebuvo analizuojamos konkrečios faktinės aplinkybės, turėjusios tiesioginės įtakos galimų pažeidimų padarymui. Dėl šių priežasčių visumos paskirta tarnybinė nuobauda negali būti teisėta bei pagrįsta. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neišsamus, pati komisijos išvada neišsamiai motyvuota, jo kaltė dėl išvadoje konstatuotų Pareigybės aprašymo punktų pažeidimų neįrodyta. Pareiškėjas pabrėžė, kad Kauno apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamą įsakymą, nepagrįstai rėmėsi 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-180, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Šį įsakymą buvo apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka. Be to, nebuvo atkreiptas dėmesys bei įvertinta aplinkybė, jog V. Š. už neišsamiai jam suteiktą informaciją jau buvo paskirta drausminė nuobauda.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 38–46) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. P-211 yra pagrįstas bei teisėtas. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta už tai, kad jis, būdamas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius, nepakankamai kontroliavo jam pavaldžių darbuotojų darbą bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 12, 20 punktų reikalavimus ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. vasario 3 d. raštu Nr. 4-193 ir 2009 m. vasario 13 d. raštu Nr. 4-275 Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos skyriui pateikė neišsamią informaciją dėl dokumentų (žurnalo) nepateikimo ikiteisminio tyrimo institucijai priežasčių bei dingimo aplinkybių, o žinodamas, jog 2006 m. siunčiamų dokumentų žurnalas yra dingęs, kuo skubiau neinformavo Kauno apskrities viršininko apie žurnalo dingimą, neinicijavo tarnybinio patikrinimo atlikimo, siekiant nustatyti dingimo aplinkybes bei kaltus asmenis, bet, faktiškai būdamas atsakingas už viso Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento veiklą, nesiėmė jokių veiksmų ir tuo pačiu nekontroliavo jam pavaldžių darbuotojų, atsakingų už dokumentų tvarkymą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog pareiškėjo pavaldinei V. Š. buvo paskirta drausminė nuobauda. Pripažino, kad komisijos išvadoje nėra tiksliai įvardinta pareiškėjo kaltės forma, tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu ginčijamam įsakymui panaikinti, nes pats kaltės buvimo faktas nurodytas. Neduoda pakankamo pagrindo ginčijamam įsakymui panaikinti ir tai, kad, jį priimant, buvo atsižvelgta ir į 2009 m. balandžio 2 d. įsakymą, kurį pareiškėjas buvo apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, jog 2009 m. kovo 2 d. įsakymu pareiškėjui jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 162–167) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, jog Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-211 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, būdamas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius, nepakankamai kontroliavo jam pavaldžių darbuotojų darbą bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 12, 20 punktų reikalavimus ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2009 m. vasario 3 d. raštu Nr. 4-193 ir 2009 m. vasario 13 d. raštu Nr. 4-275 Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos skyriui pateikė neišsamią informaciją dėl dokumentų (žurnalo) nepateikimo šiai institucijai priežasčių bei dingimo aplinkybių, o žinodamas, jog 2006 m. siunčiamų dokumentų žurnalas yra dingęs (prarastas), jokia forma neinformavo Kauno apskrities viršininko apie dokumentų (žurnalo) dingimą, neinicijavo tarnybinio patikrinimo atlikimo siekiant nustatyti dingimo aplinkybes bei kaltus asmenis, bet, faktiškai būdamas atsakingas už viso Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento veiklą, nesiėmė jokių veiksmų. Be to, administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas nuo 2006 m. gruodžio 28 d. vykdė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo, vėliau (po reorganizacijos) – Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigas. Bylos įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas buvo karjeros valstybės tarnautojas – A lygio, 16 kategorijos. 2009 m. kovo 20 d. raštu Nr. 4-07-379 Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos skyrius kreipėsi į atsakovą su prašymu inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo vadovaujamame departamente dėl netinkamo dokumentų saugojimo bei neišsamios informacijos pateikimo ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-184 buvo sudaryta komisija paminėtame rašte pateiktai informacijai ištirti. Komisija 2009 m. balandžio 20 d. išvadoje Nr. 7-302 pasiūlė Kauno apskrities viršininkui pareiškėjo pavaldinei V. A. Š. (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiajai specialistei) skirti drausminę nuobaudą ir pareiškėjo atžvilgiu atlikti tarnybinį tyrimą. Kauno apskrities viršininko rezoliucija patvirtina, kad pareiškėjas buvo įpareigotas vykdyti paminėtos komisijos išvados rekomendacijas dėl dokumentų apskaitos tvarkymo bei sužinojo apie galimą tarnybinį tyrimą jo atžvilgiu. 2009 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P-202 už netinkamą departamente gaunamų, siunčiamų bei perimamų dokumentų apskaitą V. A. Š. (pareiškėjui pavaldžiam darbuotojui) buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Ant komisijos 2009 m. balandžio 20 d. išvados Nr. 7-302 Kauno apskrities viršininkas uždėjo rezoliuciją dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo pareiškėjo atžvilgiu. 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-262 buvo sudaryta komisija pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. 2009 m. balandžio 27 d. pareiškėjas komisijos pirmininkui pateikė raštišką paaiškinimą dėl tiriamų galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių. Pareiškėjo paaiškinimo turinio duomenys patvirtina, kad jis buvo susipažinęs su komisijos 2009 m. balandžio 20 d. išvada Nr. 7-302 bei 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-262 dėl komisijos sudarymo ir 2009 m. balandžio 23 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 15P-10 (pats pareiškėjas ginčijamo įsakymo neskundžia tuo pagrindu, jog nebuvo supažindintas su minėtu dokumentu). Komisija 2009 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. 7-334 pasiūlė Kauno apskrities viršininkui pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-211 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, kad Pareigybės aprašymo 12 punktas numato, jog pareiškėjas organizuoja departamento darbą ir atsako už jo veiklą, sprendžia departamentui priskirtus klausimus, siekiant užtikrinti departamentui priskirtų uždavinių įgyvendinimą, o 20 punktas reglamentuoja, jog Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pagal kompetenciją sprendžia ginčus ir nagrinėja fizinių, juridinių asmenų prašymus, rengia atsakymus į pateiktus prašymus, skundus. Iš esmės analogiškai pareiškėjo funkcijos buvo apibrėžtos ir 2004 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-493 patvirtinto pareigybės aprašymo 6.1, 6.4 punktuose. Pareiškėjas su minėtais pareigybės aprašymais buvo supažindintas pasirašytinai. 2007 m. sausio 10 d. – 2008 m. sausio 8 d. atsakovo (Kauno apskrities viršininko administracijos) struktūrinių padalinių vadovų pasitarimų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo betarpiškai, protokolų, taip pat kompiuterinės dokumentų tvarkymo sistemos ,,Avilys“ duomenys patvirtina aplinkybes, kad paminėtu laikotarpiu struktūrinių padalinių vadovų dėmesys ne vieną kartą buvo atkreipiamas į būtinumą kontroliuoti pavaldžius darbuotojus dėl dokumentų tvarkymo, asmeniškai daryti žymas kompiuterinėje dokumentų tvarkymo sistemoje ,,Avilys“. Teismas pažymėjo, jog pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Kaip jau buvo paminėta, administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas – karjeros valstybės tarnautojas (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 5 d., 6 str. 1 p.), todėl, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo vadovautis Pareigybės aprašymo nuostatomis, kitais įstatymais bei vykdyti pareigas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis). Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato darbdaviui (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 14 d.) prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, ir apibrėžia šiurkštų nusižengimą. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Taisyklėse. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas (teismas, priimdamas šioje byloje procesinį sprendimą, rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklių normų redakcijomis, galiojusiomis tarnybinio tyrimo bei ginčijamo įsakymo priėmimo metu – Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 4 d.) – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos metu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 5 p.), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios informacijos gavimo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos struktūrinio padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nors Valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau šių teisės aktų normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Valstybės tarnybos įstatymo 29, 30 str., Taisyklių 3–10 p.). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią tarnybinę nuobaudą. Tokie tyrimo išvados turinio reikalavimai suformuluoti Taisyklių 10 punkte. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgdamas į tai, kad įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio bei jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teismas padarė išvadą, jog visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas tarnybinę nuobaudą, privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo (ginčijamame įsakyme). Taip pat pažymėjo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėdamas bylą, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismo nuomone, Taisyklių normų analizė duoda pagrindą išvadai, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užbaigiama įstaigos vadovo vienu iš šių sprendimų: 1) pripažinimu, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir įsakymu jam skiriama tarnybinė nuobauda; arba 2) pripažinimu, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo paprastai turi būti ne tik fiksuojama aplinkybė apie konkrečios nuobaudos skyrimą valstybės tarnautojui, bet ir nurodoma, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, t. y. nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriaus bei Taisyklių normos turi dvejopą reikšmę pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų Taisyklių normų pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtos nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų Taisyklių normų pažeidimų įtaka paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas anksčiau konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo VI skyriaus 1.2.3.1 punkte (Administracinių teismų praktika Nr. 9, 326 psl.) nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (ABTĮ 13, 20 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad komisijos 2009 m. gegužės 6 d. išvada Nr. 7-334 Kauno apskrities viršininkui buvo pateikta 2009 m. gegužės 7 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-211. Šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad šiuo atveju Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nebuvo pažeistas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad komisijos 2009 m. balandžio 20 d. išvadoje Nr. 7-302 jau yra duomenų apie galimus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui buvo priimtas vis tiek per trumpesnį negu 1 mėnesio terminą skaičiuojant jį nuo 2009 m. balandžio 20 d. (ABTĮ 57 str.). Teismas pabrėžė, jog Taisyklių 10 punkte yra detaliai nurodyta, kas turi būti išdėstoma motyvuotoje išvadoje apie tyrimo rezultatus. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (ABTĮ 13, 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007). Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje esanti komisijos 2009 m. gegužės 6 d. išvada Nr. 7-334, kurios pagrindu priimtas 2009 m. gegužės 8 d. ginčijamas įsakymas Nr. P-211, nevisiškai tiksliai atitinka teisinį tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros reglamentavimą, nes ypač detaliai nesilaikyta reikalavimo kuo tiksliau kvalifikuoti valstybės tarnautojo veiką, aptarti jo kaltę bei kaltės formą. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad šis neesminis trūkumas negali būti pakankamu pagrindu ginčijamam įsakymui panaikinti. Komisijos 2009 m. gegužės 6 d. išvada Nr. 7-334 surašyta iš esmės ištyrus visas svarbias aplinkybes, joje atsižvelgta į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, aptartos pažeidimo padarymo priežastys ir aplinkybės, apibrėžti pažeidimo padarymo bei paaiškėjimo terminai, nurodytos teisės normos, kurias pažeidė pareiškėjas, taip pat juridiškai tiksliai kvalifikuoti jo priešingi teisei veiksmai (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p.). Be to, pareiškėjui paskirta beveik pati švelniausia tarnybinė nuobauda – papeikimas, kadangi 2009 m. kovo 2 d. įsakymu jam ką tik už panašius veiksmus buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri administraciniam teismui skundžiama nebuvo. Taip pat iš esmės už tokius pat veiksmus pareiškėjui pagrįstai tarnybinė nuobauda buvo paskirta ir 2007 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. P-326 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1761/2008). Teismas padarė išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės nepažeidžiant Taisyklių bei Valstybės tarnybos įstatymo (29 str. 2 d.) reikalavimų. Pagal pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pasekmes jam paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati, todėl naikinti ginčijamą įsakymą pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 13, 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1761/2008 ir t. t.). Teismas taip pat pabrėžė, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nepagrįstai ginčijamame įsakyme rėmėsi 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-180 (šiuo įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba), kadangi šio įsakymo teisėtumą pareiškėjas tuo metu ginčijo teisme. Be to, ir 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-144 pareiškėjui už 2008 m. pabaigoje padarytą panašų tarnybinį nusižengimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri nebuvo ginčijama įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, teismo nuomone, skundžiamas 2009 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. P-211 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo ir dėl to skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 169–172) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendime nėra motyvų, kodėl buvo atmesti jo teikti įrodymai bei argumentai – nemotyvuojamas pats teismo sprendimas atmesti skundą. Dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo teismas neteisingai išnagrinėjo bylą (ABTĮ 87 str. 4 d., 142 str. 1 d., 142 str. 2 d. 5 p.).

2. Teismas pripažino, kad administracinėje byloje esanti komisijos 2009 m. gegužės 6 d. išvada Nr. 7-334, kurios pagrindu priimtas ginčijamas 2009 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. P-211, nevisiškai tiksliai atitinka teisinį tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros reglamentavimą. Paties teismo konstatuoti motyvuotos išvados trūkumai – netikslus veikos kvalifikavimas, kaltės bei jos formos nenurodymas, yra esminiai trūkumai, sudarantys pagrindą panaikinti ginčijamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Komisijos išvadoje nebuvo nurodytos svarbiausios aplinkybės, t. y. konkretus tarnybinis nusižengimas, kaltės forma, o svarbiausia nebuvo apibrėžtos kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas gali gintis, ribos ir apimtis. Šios aplinkybės sąlygojo tai, kad jam buvo užkirstas kelias į gynybą. Nusižengimo kvalifikavimas, kaltės forma, visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą, privalo atsižvelgti, privalo atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, 2004 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-640/2004, Taisyklių 10 p.).

3. Teismo išvados yra prieštaringos, t. y. teismas pirmiausia nurodo paskirtos nuobaudos adekvatumą, o toliau konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi vienu iš pagrindų, kuriuo vadovaujantis buvo paskirta ginčijama nuobauda. Teismui konstatavus, jog atsakovas nepagrįstai rėmėsi vienu iš nuobaudos skyrimo pagrindų (2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-180, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba), paskirtos nuobaudos adekvatumas padarytam tarnybiniam pažeidimui turėjo būti bent jau motyvuotas. Teismas visiškai nevertino, kad paminėtas įsakymas buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-686-402/2009, kuris apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 176–178) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas sprendime pasisakė dėl visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų: pažeidimo padarymo fakto, jį padariusio valstybės tarnautojo, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, kaltės. Kaltės formos nenurodymas motyvuotoje išvadoje ir ginčijamame įsakyme negali būti laikomas tikimybe, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Pati kaltė buvo konstatuota motyvuotoje išvadoje, ją buvus nustatė ir teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą. Tuo pačiu atsikerta ir į apeliacinio skundo teiginį, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tai yra neesminis trūkumas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad komisijos 2009 m. gegužės 6 d. išvadoje nebuvo nurodytas konkretus tarnybinis nusižengimas ir nebuvo apibrėžtos kaltinimo ribos. Tiek komisijos išvadoje, tiek skundžiamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas nepakankamai kontroliavo pavaldžių darbuotojų darbą ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 12 ir 20 punktus, todėl kaltinimo ribos ir apimtis yra labai aiškūs.

3. Negali sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad teismo išvados yra prieštaringos, t. y. teismas pirmiausia nurodo paskirtos nuobaudos adekvatumą, o toliau konstatuoja, jog atsakovas nepagrįstai rėmėsi vienu iš pagrindų, kuriuo vadovaujantis buvo paskirta ginčijama tarnybinė nuobauda. Kauno apskrities viršininkas, priimdamas 2009 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. P-211, atsižvelgė į Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P-144 ir 2009 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. P-180, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-144 pareiškėjui už panašius veiksmus buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri administraciniam teismui skundžiama nebuvo. Už panašius veiksmus pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. P-326, kurio teisėtumą patikrino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-1761/2008, palikdamas galioti paskirtą tarnybinę nuobaudą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pasekmes jam paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati. Faktas, kad teismine tvarka buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko 2009 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. P-180, neturi įtakos ginčo įsakymu paskirtos nuobaudos griežtumui, kadangi pareiškėjo veiksmuose įžvelgiama tendencija neatlikti tų funkcijų, kurios numatytos pareigybės aprašyme. Teismas sprendime labai aiškiai pasisakė, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nepagrįstai ginčijamame įsakyme rėmėsi 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-180, kadangi šio įsakymo teisėtumą pareiškėjas tuo metu ginčijo teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde yra keliamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo (ta prasme, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bei išaiškino materialinės teisės normas) klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad byloje taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 29 straipsnio (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) 2 dalies nuostatos dėl būtinumo nustatyti traukiamo drausminėn atsakomybėn valstybės tarnautojo kaltę, padarius tarnybinį nusižengimą, bei šio įstatymo nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pirmosios instancijos teismo yra aptartos pakankamai išsamiai ir pritaikytos byloje nagrinėjamai situacijai teisingai. Kolegija sutinka su šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais bei padarytomis išvadomis.

Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas kaip atsakovo struktūrinio padalinio - Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (departamento) - vadovas yra (buvo) atsakingas už jo vadovaujamo skyriaus (departamento) darbą ir veiklą bei už šiam struktūriniam padaliniui pateiktų prašymų ir skundų nagrinėjimą ir atitinkamų atsakymų bei prašymų tinkamą įvykdymą. Šios jo pareigos yra (buvo) nustatytos atsakovo 2007 m. gruodžio 6 d. patvirtintame Pareigybės aprašyme (b. l. 36-37). Byloje iš esmės nėra ginčijama, kad pareiškėjui adresuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos skyriaus reikalavimai dėl dokumentų pateikimo buvo įvykdyti netinkamai. Ši faktinė bylos aplinkybė pakankamai išsamiai aptarta ir konstatuota pareiškėjo atžvilgiu atlikto patikrinimo 2009 m. gegužės 6 d. išvadoje, kurioje, be kita ko, taip pat nurodytos šio pažeidimo atsiradimo aplinkybės bei pareiškėjo drausminę atsakomybę nulemiančios aplinkybės, kurias buvo būtina išaiškinti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatas (b. l. 11-13). Kolegijos manymu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo patikrintos ir įvertintos teisingai (kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktiems argumentams).

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė - Maculevičienė