Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios įmonės (toliau BUAB) „Kavamanas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždaros akcinės bendrovės (toliau UAB) „Ultima optio“, ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei kreipėsi VSDFV Šilalės skyrius, kuris teigė, kad ieškovė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio nustojo mokėti socialinio draudimo įmokas. Pagal pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus matyti, kad ieškovės kreditoriniai reikalavimai tokioms bendrovėms kaip: UAB „Sauda“, UAB „Sanitex", UAB „Drop Cup“, Telia, AB taip pat pradėjo didėti nuo 2017 mėn. gruodžio mėnesio. Ieškovės atstovas patikrinęs duomenis VMI sistemoje nustatė, kad 2018 m. gegužės 25 d. į Kauno apskrities VMI atvykęs atsakovas informavo, kad ieškovės veikla nuo 2018 m. balandžio 30 d. nebevykdoma, visi darbuotojai atleisti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, paskelbė VMI, kad nuo 2018 m. balandžio 30 d. Ieškovo veikla nebevykdoma, ir toliau pirko prekes iš UAB „Lindstrom“ (2018-05-18 sąskaita faktūra Nr. 1483895, 36,78 Eur suma, 2018-06-15 sąskaita faktūra Nr. 1495823, 26,51 Eur suma), ir už pirktas prekes liko skolinga. Ieškovė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio nebevykdė įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondui, tačiau iki pat 2018 m. birželio mėnesio pirko prekes iš tiekėjų su kuriais taip ir liko neatsiskačiusi.

Atsakovas, žinodamas apie sunkią įmonės padėtį ir 2018 m. balandžio 30 d. paskelbęs, kad UAB „Kavamanas“ veikla nebevykdoma, nesprendė įstatymais priskirtų klausimų dėl bendrovės veiklos, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 m. viduryje pateikė įmonės kreditorius VSDFV Šilalės skyrius. Toks atsakovo M. K. neveikimas vertintinas kaip jo nesąžiningumas, sąžiningumo prieš bendrovės kreditorius aspektu, o nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir atsakovo kaltę.

Šiuo atveju bankroto administratorius UAB „Ultima optio“ yra ieškovės kreditorius, kuris patyrė žalą, t.y. patyrė nuostolį, kadangi administravo bankrutavusią įmonę savo sąskaita. Patirta žala bankroto administratoriui turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už bankroto procedūros vykdymą. Šioje byloje Ieškovo prašomą priteisti žalą sudaro suma - 4000,00 Eur. Ieškovas neturi turto, kurį realizavus būtų galima padengti bankroto administravimo išlaidas. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju - administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos.

Atsakovui M. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2019 m. vasario 5 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP), vertinimą nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-728-856/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Kavamanas“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ultima optio“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. Iš 2018 m. spalio 18 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad paskutinysis įmonės vadovas ir akcininkas buvo M. K. (laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d.). 2018 m. lapkričio 14 d., 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimis patvirtinti ieškovo kreditorių reikalavimai 14,381,17 Eur sumai. 2019 m. sausio 2 d. Šiaulių apygardos nutartimi BUAB „Kavamanas“ taikytas supaprastintas bankroto procesas bei patvirtinta 2018 m. gruodžio 21 d. UAB „Kavamanas“ pakartotiniame kreditorių susirinkime nustatyta administravimo išlaidų sąmata 4000 Eur sumai, kurią sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas – 2500 Eur, buhalterijos, teisinės, transporto, ryšio, kanceliarijos, VĮ Registrų centras išlaidos – 1500 Eur nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2018 m. gegužės 15 d. rašto matyti, kad 2018 m. balandžio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 1 d., 11 val. iki 2018 m. balandžio 4 d., 7.30 val., (duomenys neskelbtini), išlaužus durų staktą iš V. K. ūkinio pastato buvo pavogti įvairūs daiktai, tarp kurių ir metalinis seifas su UAB „Kavamanas“ ir UAB „Maineta“ įmonių dokumentais. Apklaustas liudytoju M. K. nurodė, kad seife buvo visi turimi jo vardu registruotų įmonių UAB „Kavamanas“ ir UAB „Maineta“ dokumentai: balansai, PVM sąskaitos-faktūros, kasos knygos, sutartys, sudarytos su tiekėjais. Iš 2016 metų balanso matyti, kad UAB „Kavamanas“ neturėjo nei turto nei įsiskolinimų. Iš 2018 m. birželio 4 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2018 m. gegužės 25 d. į Kauno apskrities VMI atvykęs UAB „Kavamanas“ direktorius M. K. informavo, kad įmonės veikla nuo 2018 m. balandžio 30 d. nebevykdoma, visi darbuotojai atleisti, jis patikrinimui įmonės buhalterinių dokumentų nepateikė, pasiaiškinime nurodydamas, kad seifas su visais įmonės dokumentais buvo pavogtas. Į Kauno AVMI 2018 m. gegužės 28 d. atvykęs M. K. pateikė Šiaulių AVPK Raseinių r. PK pažymą dėl laikotarpyje nuo 2018-04-01 iki 2018-04-04 pavogto seifo su jame buvusiais UAB „Kavamanas“ buhalteriniais dokumentais. Pateikė įmonės kasos knygą pradėtą vesti nuo 2018 m. balandžio 4 d. bei nuo tos pačios datos vedamus kasos dokumentus. Pagal pateiktus aukščiau minėtus dokumentus bendrovė per 2018 metų balandžio mėnesį iš vykdytos veiklos gavo 1590,80 Eur pajamų, patyrė 1699,78 Eur išlaidų. Įmonės kasoje 2018 m. balandžio 30 d. grynųjų pinigų likutis buvo 40,82 Eur, banko sąskaitoje 2018-04-30 pinigų likutis 0,72 Eur. Nustatyta, kad bendrovėje nuo 2017 m. birželio 25 d. nebuvo buhalterinės tarnybos, bendrovės apskaitą tvarkė direktorius. Dėl aukščiau paminėtų faktų Kauno apskrities VMI neturi galimybės pilnai atlikti OP, išanalizuoti mažo pardavimo - pirkimo santykio bei darbuotojams mokėto mažo darbo užmokesčio priežastis. Bankrutuojančiai UAB „Kavamanas“ kreditorinius reikalavimus pareiškė šie kreditoriai: UAB „Sauda“ yra pareiškusi 293,86 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „SANITEX“ yra pareiškusi 6067,56 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „DropCup“ yra pareiškusi 415,52 Eur kreditorinį reikalavimą, AB Telia Lietuva yra pareiškusi 2495,72 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „Lindstrom“ yra pareiškusi 210,42 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „Mažeikių mėsinė“ yra pareiškusi 233,93 Eur kreditorinį reikalavimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius yra pareiškęs 1954,49 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „BALTIC MASTER“ yra pareiškusi 88,53 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „KLI LT“ yra pareiškusi 2,42 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „Premia KRC“ yra pareiškusi 2248,07 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „Mažeikių mėsinė“ yra pareiškusi 233,93 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „Legal Balance“ yra pareiškusi 250,06 Eur kreditorinį reikalavimą, viso kreditoriniai reikalavimai sudaro 14381,17 Eur sumą.

Ieškovė BUAB „Kavamanas“, vykdydama bankroto procedūrą ir gindama kreditorių teises, pateikė šį ieškinį dėl 18381,17 eurų žalos atlyginimo, kurį sudaro 14381,17 Eur patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų suma ir 4000 Eur bankroto administravimo išlaidos, priteisimo iš atsakovo M. K., dėl kurio kaltės ieškovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

Ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, jog įmonės vadovas M. K. laiku nesikreipdamas į apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kaip tai numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą, kurią prašo įpareigoti atlyginti atsakovą M. K..

Atsakovas M. K. byloje pasirinko pasyvią poziciją, ieškovės reikalavimų neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė kyla vadovaujantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytomis taisyklėmis. Civilinei atsakomybei yra būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Todėl ieškovė, pareikšdama atsakovui M. K., įmonės vadovui ir akcininkui, reikalavimą atlyginti bendrovei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant bendrovę, reikalavimų. Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to bendrovei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar atsakovai konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės vadovui deliktinė atsakomybė dėl bendrovei padarytos žalos gali būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais – CK 2.87 straipsnio pagrindu, prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams), ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, išvestinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, jeigu bendrovei esant nemokiai, vadovas neinicijavo bankroto bylos. Taip pat, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims.

Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas M. K. buvo paskutinysis UAB „Kavamanas“ vadovas (ir akcininkas) ir dalyvavo įmonės valdyme. Tokiu būdu, jis kaip įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Iš 2016 m. balanso matyti, kad įmonė nei turto nei įsiskolinimų neturėjo. Atsakovas nevykdė savo pareigos ir nepateikė UAB „Kavamanas“ finansinių ataskaitų, metinio pranešimo Juridinių asmenų registrui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio (M. K. buvo įmonės vadovu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d.) įmonė nustojo mokėti socialinio draudimo įmokas. Pažymėtina ir tai, kad kreditoriniai reikalavimai UAB „Kavamanas“ taip pat pradėjo didėti nuo 2017 m. gruodžio mėnesio. Atsakovui informavus Kauno apskrities VMI, kad UAB „Kavamanas“ veiklos nuo 2018 m. balandžio 30 d. nebevykdo ir visi darbuotojai yra atleisti, ieškovė toliau pirko prekes iš UAB „Lindstrom“. Iš pareikštų kreditorinių reikalavimų matyti, kad UAB „Kavamanas“ nuo 2017 m. gruodžio mėnesio vengė atsiskaitinėti su kreditoriais, o tai įrodo, kad įmonė nebuvo pajėgi apmokėti skolų, todėl darytina išvada, kad įmonė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio buvo nemoki. Atsakovas, per visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo neveikimu buvo padaryta žala kreditoriams, kuri yra lygi nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumai. Atsakovas laiku nepateikdamas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei tinkamai nevykdantis savo pareigų pažeidė bendrą pobūdžio pareigą elgtis teisingai, protingai ir rūpestingai įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog reikalavimas priteisti iš atsakovo M. K. 14 381,17 Eur žalos atlyginimą nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaugus kreditorių finansiniams reikalavimams yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 7 punktas, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė, be kita ko, vadovaudamasi CK CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatomis, prašo priteisti ir 4000 Eur dydžio įmonės bankroto administravimo išlaidas (bankroto administratoriaus atlyginimas – 2500 Eur, buhalterijos, teisinės, transporto, ryšio, kanceliarijos, VĮ Registrų centras išlaidos – 1500 Eur), patvirtintas 2019 m. sausio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi.

Analizuojant teismų praktiką analogiškose bylose pažymėtina, jog Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenustato garantijų administratoriui, kad jis visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą. Minėtos išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-412-180/2016; 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017).

Be to, nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, administravimo išlaidoms padengti neliko turto ir lėšų. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kavamanas“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus nepateikė, iš 2016 m. įmonės balanso matyti, kad įmonė jokio turto neturi. Ieškovė teismui nurodė, kad atsakovas nevykdė teismo įpareigojimų ir bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų. Taigi, nesant duomenų, kad įmonė turėjo turto ir piniginių lėšų, negalima teigti, kad jų neliko administravimo išlaidoms padengti.

Taigi, administravimo išlaidos iš buvusio įmonės vadovo gali būti priteisiamos ne visais atvejais, kai jos yra patirtos, o tik esant Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms sąlygoms. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tokiu būdu, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą - šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių - šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius, o ne bankrutuojanti įmonė. Reikalavimą priteisti įmonės bankroto administravimo išlaidas yra pareiškusi įmonė, todėl teismas mano, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju, nuostolius patyrė bankroto administratorius, kuris mokėjo už paslaugas, o ne įmonė, BUAB „Kavamanas“.

Įvertinęs aptartas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, taip pat šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad administravimo išlaidos gali būti priteistos, tačiau privaloma įrodyti, kad tam tikros patirtos išlaidos atitinka tam tikras teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, bankroto administratoriaus apmokėtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog teismui ar kreditorių susirinkimui patvirtinus administravimo išlaidas, administratorius nebūtinai turi visas jas išnaudoti, o jų panaudojimą turi pagrįsti, pateikdamas šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pabrėžtina, jog administratorius įmonės lėšas turi naudoti atsakingai ir taupiai. Administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, todėl ji negali būti preciziškai tiksli. Ieškovė neįrodė prašomo žalos dydžio pagrįstumo, priteistinų administravimo išlaidų dydį grindė tik Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visam supaprastintam bankroto procesui, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad minėta teismo nutartimi nustatytos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos įmonės lėšomis, o tai reiškia, jog ieškovė neįrodė patirtos žalos fakto (CPK 178 straipsnis). Žala turi būti reali, jos dydis turi būti pagrįstais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, bankroto procedūra dar nėra baigta. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad reikalavimas priteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo M. K., neužbaigus bankroto bylos, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė BUAB „Kavamanas“ atleista nuo bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovo M. K. valstybei priteisiama 324 Eur žyminio mokesčio sutinkamai su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovų nepriteistinos vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Kavamanas“, juridinio asmens kodas 304028530, naudai 14381,17 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 17 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą (14381,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą - 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.