- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- e2-14876-736/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00948-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 420,27 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 136,55 Eur išlaidos už dokumentų vertimą.
Procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2019 m. gegužės 28 d., viešo paskelbimo būdu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų: pretenzijos (e. b. l. 6), pranešimo apie įvykį (e. b. l. 7), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (e. b. l. 10-11), mokėjimo sąskaitos (e. b. l. 12-13), eismo įvykio deklaracijos (e. b. l. 20-21), mokėjimo nurodymo (e. b. l. 24) bei kitų byloje esančių įrodymų vertinimą, o atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog pasitvirtinus įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškinį visiškai.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas; su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Pagal 2004 m. birželio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtinto poįstatyminio akto „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės“ 60.3 punktą, kuris skelbia, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad 2018 m. sausio 8 d., Nyderlanduose, eismo įvykio metu dėl atsakovo, vairavusio automobilį (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinta kita transporto priemonė „Honda“. Atsakovas transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs ieškovės suteiktu draudimu. Apie sukeltą eismo įvykį, jo priežastis ir aplinkybes atsakovas ieškovei nepranešė. Ieškovė atsakovo sukelto eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 2 101,34 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 420,27 Eur.
Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, numatytos įstatymu, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 136,55 Eur išlaidos už dokumentų vertimą, iš viso – 151,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. M., (duomenys neskelbtini) 420,37 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų ir 27 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 151,55 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.