Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-08-09 · Byla Nr. Ik-2522-142/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-09
Bylos Nr.
Ik-2522-142/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00693-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
O. R.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Senamiesčio ūkis“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Advokatai
Viktoras Onačkas
Administracinė byla Nr. I-2522-142/2012Proceso Nr. 3-61-3-00693-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 59; 70.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės atstovei Irmai Šapokaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. R. skundą dėl 2012 m. sausio 17 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Senamiesčio ūkis“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 17 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 141).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) pateikė teismui Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pasirašytą atsiliepimą į skundą (b. l. 58-60), kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Atsiliepimas pateiktas vadovaujantis Inspekcijos nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 13.4 punktu ir Inspekcijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1V-87 3.5.1. punktu, kuriuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjui suteikti tokie įgaliojimai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 103-107) prašo pareiškėjos O. R. skundą spręsti, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą (b. l. 56-57) paaiškina, kad Departamento teritoriniam padaliniui statinio projektas pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamentas nėra pritaręs. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisme 2012 m. birželio 12 d. gautas pareiškimas (b. l. 134), kuriame pareiškėja O. R. nurodo, kad atsisako skundo. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas teismui savavališkos statybos aktas buvo panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. IV-49, todėl nėra pagrindo teisme reikalauti panaikinti jau panaikintą aktą. Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos aktas panaikintas po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, be to, tuo pačiu pagrindu, kurį nurodė ir pareiškėja, laikytina, kad atsakovas geruoju patenkino skundo reikalavimą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja atsisako skundo ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 44 straipsniu prašo priteisti pareiškėjos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodytas pareiškėją atstovaujančio advokato prašyme.

Atsiliepimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. birželio 22 d. pateikė teismui atsiliepimą į skundo atsisakymą ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 138-139). Atsiliepime atsakovė pastebi, kad pareiškėja nenurodo, jog jai yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Paaiškina, kad vadovaujasi ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis. Atsakovė, panaikindama pareiškėjos skundžiamą aktą, ne patenkino pareiškėjos skundą, bet peržiūrėjo tuo metu galiojančią teisinę reglamentaciją ir nustatė, kad netinkamai buvo pritaikytos teisės normos, kvalifikuojančios atliktus statybos darbus. Nėra jokio pagrindo sutikti, kad atsakovė pripažino, jog pareiškėjos argumentai, neva buvo atlikti paprastojo remonto darbai ar turėtų būti taikomi anksčiau galioję teisės aktai, yra pagrįsti. Šio ginčo atveju buvo nustatyta, kad atlikti nesudėtingo statinio kapitalinio remonto darbai, ir vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktika (2008 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-492/2008). LAT nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tik lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Daro išvadą, kad atsakovė kitais motyvais nei nurodo pareiškėja panaikino administracinius aktus, todėl tolimesnis bylinėjimasis buvo beprasmiškas. Sužinojusi apie administracinio akto panaikinimą, pareiškėja, veikdama kaip sąžiningas asmuo, privalėjo nutraukti bylinėjimąsi, o ne didinti išlaidas. Prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojamą praktiką (LVAT 2012 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. AS-520-361/2012). Taip pat atsakovė atsiliepime nurodo, kad prašymas dėl išlaidų atlyginimo neatitinka ABTĮ 45 straipsnio reikalavimų. Teigia, kad šaliai gali būti atlygintos tik realiai turėtos (patirtos), protingos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios bei bylos nagrinėjimui būtinos išlaidos (LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-893/2010). Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų, t. y. kiek už kokią paslaugą konkrečiai sumokėjo. Teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi išskyrė dešimt atskirų administracinių bylų, o pirminis skundas liko tas pats, kurį pasirašė dešimt pareiškėjų. Tuo tarpu kiekvienoje byloje yra reikalaujama atskirai sumokėti vis už tą patį dokumentą. Nurodo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį skundo atsisakymo atveju dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą, pareiškėjas turi teisę tik į 44 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą, tačiau neturi teisės į ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą (atstovavimo išlaidos). Todėl mano, kad šiuo atveju pareiškėjai atsisakius skundo nėra teisinio pagrindo priteisti turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad pagal pateiktą prašymą nėra galimybės nustatyti, kokios išlaidos yra patirtos skundo surašymui, o kokios atstovavimui ar pan. Todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atmestas. Prašo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į prašymą nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodytus argumentus ir motyvus ir prašė teismo išlaidų nepriteisti.

Teisme 2012 m. liepos 11 d. gautas pareiškėjos advokato Viktoro Onačko prašymas (b. l. 141). Advokatas prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui. Nesutinka su atsakovės prieštaravimais dėl skundo atsisakymo trūkumų. Nurodo, kad ABTĮ neįpareigoja pareiškėjo nurodyti, kad jam žinomos skundo atsisakymo pasekmės. Nurodo, kad prašymas dėl pareiškėjai priteistinų išlaidų už advokato pagalbą suformuluotas atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytas advokato paslaugų kainas. Bet koks šiame teisės akte nurodytų paslaugų įkainių detalizavimas kitokiais aspektais būtų teisiškai nepagrįstas. Vertinimo kriterijai, ar prašomas priteisti užmokestis advokatui adekvatus byloje atliktam darbui, kurie nurodyti rekomendacijose, yra teismo diskrecija.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutraukiama. Prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies.

ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta pareiškėjo teisė atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjo teisė atsisakyti skundo nėra ribojama. ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu pareiškėjas atsisakė skundo, išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus (šis atvejis nėra toks). ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o 4 dalyje nustatyta, kad teismas išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar paduotas per kitus asmenis. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, byla nutrauktina pareiškėjai atsisakius skundo (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas).

Pareiškėjos atstovas advokatas 2012 m. birželio 6 d. teismo posėdyje pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 125). Prašoma pareiškėjos O. R. naudai priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 500 Lt.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Taigi išlaidos pareiškėjai atlyginamos, nustačius visas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas. Iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma pareiškėjai gali būti priteistos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, ir dėl to ji turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjos reikalavimus. Pareiškėja, ginčydama savavališką statybą, skundą teismui pateikė 2012-03-01. Atsakovė pareiškėjos skundžiamą savavališkos statybos aktą panaikino 2012-03-22 įsakymu Nr. 1V-49 (b. l. 101). Atsakovė 2012-03-23 atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjos skundžiamas savavališkos statybos aktas panaikintas, nes buvo neteisingai pritaikytos teisės normos. Iš esmės tai reiškia, kad atsakovė netinkamai atliko veiksmus, kuriais buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, dėl to pareiškėja turėjo kreiptis teisminės gynybos. Todėl, nors savavališkos statybos aktą atsakovė panaikino ne visai tais pagrindais, kuriais skundą grindė pareiškėja, laikytina, kad atsakovė geruoju patenkino reikalavimą padavus skundą teismui. Todėl pareiškėja turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos turėtas išlaidas patvirtina pateikti įrodymai: 2012 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 126), patvirtina, kad O. R. advokatui už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 200 Lt, 2012 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), patvirtina, kad O. R. sumokėjo 300 Lt už atstovavimą ir dokumento surašymą. Taip pat byloje yra 2012 m. vasario 28 d. įmokos mokėjimo kvitas, kuriame pažymėta, kad O. R. sumokėjo 139,20 Lt žyminį mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmokos kodas 5660, gavėjo sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300 (b. l. 49).

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Pareiškėja sumokėjo daugiau žyminio mokesčio negu reikalauja įstatymas, todėl iš atsakovės pareiškėjos naudai priteisiama 100 Lt, o 39,20 Lt pareiškėjai grąžintini vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.

Advokatui sumokėta teisinių paslaugų už skundo parengimą ir atstovavimą teisme suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkto, 8.1 punkto ir 8.18 punkto nuostatas. Tačiau pagal Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, konkrečioje byloje užmokesčio dydis gali būti sumažintas. Pareiškėjos keltas teisinis ginčas savo esmes ir apimtimi nebuvo sudėtingas, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl iš atstovo nereikalavo didelės teisės normų analizės, avokado darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti didelės. Be to, byla buvo nagrinėjama pagal skundą, kurį pasirašė 10 pareiškėjų, o teismas 2012-03-05 nutartimi kiekvieno pareiškėjo reikalavimus išskyrė į atskiras bylas (b. l. 44), kuriose pareiškėjus atstovavo tas pats advokatas. O tai reiškia, kad už tą patį dokumentą (skundą) advokatui sumokėjo kiekvienas pareiškėjas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteistina patirtų išlaidų sumą mažintina iki 200 Lt.

Atsakovė nepagrįstai aiškina, kad pareiškėja, sužinojusi apie skundžiamo savavališkos statybos akto panaikinimą, turėjo nutraukti bylinėjimąsi, o to nepadariusi iš karto, didino išlaidas. Tokiems argumentas nėra pagrindo, nes į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad pareiškėja advokatui iš esmės sumokėjo už skundo surašymą, nes daugiau jokių kitų advokato teisinių paslaugų suteikimą patvirtinančių įrodymų į bylą neteikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, 45 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 149 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos O. R. skundą dėl 2012 m. sausio 17 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Senamiesčio ūkis“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Išaiškinti pareiškėjai O. R., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Pareiškėjos O. R. naudai priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 300 Lt (tris šimtus litų) patirtų teismo išlaidų.

Pareiškėjai O. R. grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos permokėtą žyminį mokestį 39, 20 Lt (trisdešimt devynis litus 20 centų) (Swedbank AB 2012-02-28 mokėjimo kvitas į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėNijolė SušinskienėHalina Zaikauskaitė