Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-152-1008/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
1-152-1008/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
E. B.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei, kaltinamajam E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), betonuotoju, teistas 6 kartus, paskutinį kartą – 2016 m. sausio 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu, bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2017 m. gegužės 12 d. apie 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje išgertuvių metu kilus konfliktui suėmė savo broliui I. B. už džemperio gobtuvo raištelių, esančių prie kaklo, ir jį smaugė, po to parvertė ant žemės, toliau raišteliais smaugė ir užsėdęs abiem keliais prispaudė I. B. pečius prie grindų, taip padarydamas kairio peties sąnario panirimą, kas I. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką E. B., paleidęs I. B., laiptinėje pasivijo brolio sutuoktinę D. B. ir jai ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė į veidą, taip padarydamas muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kas D. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. B., apklaustas teismo posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė tą dieną grįžęs iš darbo komandiruotės. Grįžo neblaivus, daug alkoholio išgėrė pakeliui į namus su bendradarbiais. Namuose buvo jo paties sugyventinė D. J., brolis I. B. su savo žmona D. B.. Visi kartu namuose dar vartojo alkoholį. Praėjus gal pusvalandžiui, išgertuvių metu supyko ant savo sugyventinės dėl to, kad ši nelaukia jo grįžtančio savaitgaliais iš darbo, negamina maisto. Į ginčą įsikišęs brolis I. konflikto metu jį užpuolė iš už nugaros. Tada jis permetė I. per nugarą, pargriovė jį ant grindų ir, užsisėdęs ant jo, t. y. apžergęs jį kojomis, kad nesimuistytų, keletą kartų smogė jam į veidą. Sutiko, jog būtent šiais veiksmais galėjo broliui padaryti peties panirimą. Brolio žmona D. B. kišosi į konfliktą, prašydama nemušti jos vyro ir iš buto išbėgo šaukdama. Todėl jis laiptinėje ją pasivijo ir vieną ar du kartus, tiksliai nepamena, sutrenkė jai į veidą. Paaiškino specialiai brolio žmonos nesivijęs, tačiau išeidamas iš buto sutiko ją laiptinėje ir smogė jai dėl to, kad ji labai garsiai šaukė. Tada taksi automobiliu išvažiavo pas mamą į namus. E. B. nurodė nesutinkąs su kaltinime nurodyta aplinkybe, jog brolį smaugė, nes nepamena jį smaugęs džemperio raišteliais ar rankomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui nukentėjusiojo I. B. duoti parodymai (b.l. 27).

Kaltinamasis I. B. papildomai nurodė dėl įvykio dieną suvartoto didelio alkoholio kiekio galįs neprisiminti visų to vakaro aplinkybių, todėl neneigia galėjęs brolį smaugti džemperio gobtuvo raišteliais. Visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nurodė, jog labai gailisi.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo E. B. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, be jo paties visiško prisipažinimo, visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2017 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo pranešta, kad 2017 m. gegužės 12 d. 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu E. B. (nustatytas 2,32 promilės girtumas), naudojo fizinį smurtą prieš neblaivius sau artimus asmenis: sugyventinę D. J. (dėl neblaivumo būsenos nesugebėjo įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį), kuriai rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių, sukeldamas jai fizinį skausmą; brolį I. B. (nustatytas 2,71 promilės girtumas), kuriam rankomis į įvairias kūno vietas sudavė nenustatytą kiekį smūgių, sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą; brolio žmoną D. B. (nustatytas 2,52 promilės girtumas), kuriai rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų I. B. ir D. B. greitosios medicinos pagalbos ekipažu buvo išvežti į Mažeikių m. ligoninę, kur I. B. diagnozuotas kairiojo peties raiščių patempimas, D. B. – akies voko žaizda, abu išleisti gydytis ambulatoriškai. E. B. sulaikytas ir pristatytas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę (b. l. 1);

2017 m. gegužės 12 d. trimis tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0117000252561, kuriais į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo, kad 2017 m. gegužės 12 d. apie 18 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu E. B. smurtavo prieš savo artimuosius: sugyventinę D. J., kuri pareigūnams nurodė, kad jai buvo suduoti smūgiai rankomis į veidą, tačiau įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį nesugebėjo, jai užfiksuotas įdrėskimas kairiojo skruostikaulio srityje; brolį I. B., kuris paaiškino, kad jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, nustatytas 2,71 promilės girtumas bei užfiksuotas įdrėskimas kairio peties srityje, taip pat pažymėta, jog kambaryje matyti sulaužyti baldai ir sudaužyti indai; brolio žmoną D. B., kuriai rankomis sudavė smūgius į veidą, ji girtumą pasitikrinti atsisakė, jos veide užfiksuota dešinio antakio žaizda ir kraujosruva virš antakio (b. l. 14-15, 16-17, 18-19);

2017 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele Nr. 1) apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-23);

2017 m. gegužės 12 d. 19 val. 12 min. alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo E. B. užfiksuotas 2.32 promilės girtumas, šaknele (b. l. 80);

nukentėjusiojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2017 m. gegužės 12 d. apie 10 val. 00 min. pas jį ir jo sutuoktinę D. B. į svečius atėjo brolio E. B. sugyventinė D. J.. Jis sugalvojo atsigerti truputį alaus ir nuėjo į parduotuvę, nupirko keletą plastikinių butelių alaus. Visą likusią dienos dalį visi trys gėrė alų. Tą pačią dieną apie 18 val. 00 min. brolis E. B. grįžo iš darbo ir atėjo pas jį. Pamatęs, kad visi trys girtauja, paklausė savo sugyventinės D. J., kur yra jų namų raktai. Šiai atsakius, kad raktai ant stalo, E. B., nieko nesakęs, trenkė savo sugyventinei vieną kartą delnu į veidą. Jo teigimu, E. B. buvo girtas. Po to, nieko nesakęs, E. puolė ant jo, neva už tai, kad šis miega su D. J.. E. B. suėmė jam už megztinio gobtuvo raiščių prie kaklo ir pradėjo jį smaugti, po to pargriovė ant žemės. Grumtynių metu E. B., nepaleisdamas megztinio gobtuvo raiščių toliau jį smaugė. Pargriovęs ant žemės savo keliais prispaudė jam pečius. Neatsimena, kiek smūgių brolis jam sudavė, bet pamena, kad labiausiai skaudėjo kairės pusės petį, kur brolis buvo prispaudęs savo koja. Jiems pargriuvusius ant žemės, D. B. pripuolė prie E. B. ir trenkė jam vieną kartą delnu į veidą, kad jį paleistų. Netrukus D. B. puolė lauk iš buto į laiptinę, paskui ją išbėgo ir E. B.. I. nurodė tuo metu ir pats iššokęs pro pirmame aukšte esančio buto svetainės langą ir iškvietęs policijos pareigūnus. Paaiškino, kad kairės pusės petį skaudėti pradėjo nuo to, kai brolis įsirėmė į jį keliu, o ne dėl to, kad būtų užsigavęs šokdamas pro langą. Nurodė E. B. civilinio ieškinio dėl sužalojimo nereiškiąs. Toks įvykis tarp jų įvyko pirmą kartą, anksčiau jokių kivirčų ar smurto nėra buvę (b. l. 27);

2017 m. gegužės 12 d. 18 val. 54 min. alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo I. B. nustatytas 2.71 promilės girtumas, šaknele (b. l. 24);

2017 m. birželio 7 d. – 2017 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 710/2017 (04), liudijančia kad: I. B. padarytas sužalojimas – kairio peties sąnario panirimas; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu; I. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio peties sąnario panirimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. 2017 m. gegužės 12 d. 19 val. 29 min. ligoninėje alkoholio kiekio matuokliu I. B. nustatytas 2.43 promilės girtumas (b. l. 41);

nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2017 m. gegužės 12 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini), su savo sutuoktiniu I. B., kai į svečius atėjo E. B. sugyventinė D. J.. Apie 10 val. 00 min. vyras iš parduotuvės parnešė alaus ir jie trise gėrė. Apie 18 val. 00 min. iš darbo grižo girtas vyro brolis E. B., kuris atėjo pasiimti savo namų raktų. D. J. pasakius, kad raktai yra ant stalo, E. B., nieko nesakęs, trenkė vieną kartą delnu savo sugyventinei į veidą. Po to puolė smaugti jos sutuoktinį I. B., kaltindamas tuo, kad šis miega su jo sugyventine. Ji puolė vyrą gelbėti ir sudavė vieną kartą delnu E. B. į veidą. Tada bėgo lauk iš buto į laiptinę, kur ją pasivijęs E. B. sugriebė už sprando. Atsisukusiai jai E. B. ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, pataikė į akį. Po to jis pasiėmė savo namų raktus ir išėjo. Atvykus policijos pareigūnams E. B. jau nebebuvo. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas ją ir jos sutuoktinį I. B. išvežė į Mažeikių ligoninę. Dėl tokių E. B. veiksmų jai skaudėjo akis. Ji civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų E. B. neturi, taip atsitiko pirmą kartą (b. l. 31);

2017 m. birželio 7 d. – 2017 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 709/2017 (04), liudijančia, kad D. B. padarytas sužalojimas – muštinė žaizda dešiniame antakyje; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu; D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; 2017 m. gegužės 12 d. 19 val. 32 min. ligoninėje alkoholio kiekio matuokliu D. B. nustatytas 2.52 promilės girtumas (b. l. 43);

liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2017 m. gegužės 12 d. jos sugyventinis E. B. susipyko su savo broliu I. B., paskui susimušė. Ji, norėdama brolius išskirti, lindo į tarpą ir tuomet E. B. netyčia jai vieną kartą sudavė į veidą. Sudavė netyčia ir ji jokio fizinio skausmo nepatyrė. Sugyventiniui E. B. jokių pretenzijų dėl to įvykio neturi, civilinio ieškinio nereiškia, policijos ji nekvietė, fizinio skausmo nepatyrė ir į medikus nesikreipė. Nukentėjusiąja pripažinta būti nenori (b. l. 48-49).

2017 m rugsėjo 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas E. B. atžvilgiu dėl suduoto smūgio sugyventinei D. J. nutrauktas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. B. 2017 m. gegužės 12 d. apie 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje išgertuvių metu kilus konfliktui suėmė savo broliui I. B. už džemperio gobtuvo raištelių, esančių prie kaklo, ir jį smaugė, po to parvertė ant žemės, toliau raišteliais smaugė ir užsėdęs abiem keliais prispaudė I. B. pečius prie grindų, taip padarydamas kairio peties sąnario panirimą, t. y. sužalojimą, sukėlusį I. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis daugiabučio namo laiptinėje brolio sutuoktinei D. B. ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkęs į veidą, padarė jai muštinę žaizdą dešiniame antakyje, t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybės yra aiškios, E. B. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tarnybiniais pranešimais dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. B. kaltės tęstiniu būdu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, todėl jis baustinas už šiuos nusikaltimus.

E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi E. B., turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto a), 8 dalis), padarė tyčinį nusikaltimą, yra pagrindas jį pripažinti recidyvistu ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad E. B. veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę E. B. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigti tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, padaryti tęstiniu būdu), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes (žmogaus sveikata), į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą (padaryta žala žmogaus sveikatai), nusikaltimo tikslus ir motyvus (veikos priežastis ir asmens siekiai buvo nulemti stichinės įvykių tėkmės), nusikaltimo padarymo būdą (panaudojus fizinį smurtą), laiką ir vietą (nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, išgertuvių metu), žalingų pasekmių turinį ir sunkumą (nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata), taipogi kaltinamojo asmenybę – teistas 6 kartus (b. l. 59-67), bausmes atlikęs, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 68-73), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 79), dirba (b. l. 75), todėl, įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustačius mažesnį BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodytam šios bausmės termino vidurkiui, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustačius didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 41, 50, 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos) nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į aukščiau išvardintas E. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, labiau kaltinamojo sunkaus girtumo laipsnio ir įvykių eigos, o ne iš anksto suplanuotų veiksmų nulemtas ir įtakotas padarytų nusikalstamų veikų priežastis, taipogi įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – nukentėjusiųjų atsiprašė ir šie jam atleido, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad E. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors kaltinamasis ne kartą teistas, tačiau bausmes visiškai atliko, baustas administracinėmis nuobaudomis, dalį jų įvykdė, dėl padarytų veikų išreiškė nuoširdų, o ne deklaratyvų apgailestavimą, demonstruoja siekį integruotis į visuomenės darbo rinką (turi nuolatinį darbą, uždarbį), todėl manytina, kad jo elgesys gali būti keičiamas ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, E. B. įvertins teismo parodytą pasitikėjimą, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas.

E. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 12 d. 19 val. 10 min. iki 2017 m. gegužės 14 d. 18 val. 00 min. ( b. l. 81, 86) (BPK 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad E. B. smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį bei anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą šeimos nario atžvilgiu, todėl, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, jam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. B. 2017 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 87-88).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę –10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), 2 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 12 d. 19 val. 10 min. iki 2017 m. gegužės 14 d. 18 val. 00 min. ir laikyti, kad E. B. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei 72² straipsniu, E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. B. 2017 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti E. B., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė