- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-308-194/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- B. S., B.
- Atsakovas
- UAB „Autokaravanas“
- Trečiasis asmuo
- notarei A
Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 308 - 194/2010
Teisėjas A. Mitkus Procesinio sprendimo kategorija 121.
NUTARTI S
2010 m. liepos 2 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2010 pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovui UAB „Autokaravanas“, trečiajam asmeniui notarei A. S. dėl abstraktaus vienašalio sandorio (paprastojo vekselio) pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas B. S. ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2009-02-18 neprotestuotą vekselį 70 296,51 Lt sumai, kuriame vekselio davėju nurodytas B. S., o vekselio turėtoju – UAB „Autokaravanas“; panaikinti Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės A. S. 2009-02-27 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo vekselio turėtojas UAB „Autokaravanas“ per notarą reikalauja išieškoti iš B. S. 70 652,91 Lt; įpareigoti atsakovą UAB „Autokaravanas“ per 5 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui B. S. 2009-02-18 neprotestuotiną paprastąjį vekselį 7 296,51 Lt sumai, kuriame vekselio davėju nurodytas B. S., o vekselio turėtoju –UAB „Autokaravanas“; taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui visas pinigų sumas, kurias jis yra gavęs pagal vykdomąjį įrašą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-07 dirbdamas pas atsakovą vairuotoju ir vairuodamas atsakovo vilkiką (valdomą lizingo pagrindu), sukėlė eismo įvykį, už kurį Kėdainių r. apylinkės teismo 2009-02-23 nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 127 str. 3 d., nes tuoj po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovas, nesulaukęs nutarimo įsiteisėjimo atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., už DK 235 str. 2 d. 8 p. numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tokiu būdu pats, savavališkai nutardamas, kad eismo įvykis buvo nedraudiminis, todėl žalą turi atlyginti darbuotojas, o ne draudikas. 2009 metų vasario pabaigoje ieškovas gavo 2009-02-24 atsakovo priminimą dėl 70296,51 Lt pagal 2009-02-18 vekselį apmokėjimo iki 2009-02-25. Nuvykus pas atsakovą šis paaiškino, kad ieškovas turi apmokėti žalą, patirtą kelių eismo įvykio metu ir pateikė nepasirašytą 68796,51 Lt vertės vekselį, draudimo sutarties bei taisyklių nuorašus, niekieno nepasirašytą kalkuliaciją 68796,51 Lt sumai ir transporto priemonės vertinimo pažymą. Ieškovas neigia derybas su atsakovu dėl eismo įvykio metu padarytų nuostolių dydžio, neigia surašęs vekselį taip pat, kaip ir faktą, kad tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo pradinis nuostolių atlyginimo sandoris. Nurodė, kad jis turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis savitarpio santykiais, įskaitant vekselio išdavimo pagrindą. Menamas šalių sandoris – taikos sutartis, turėjo būti sudarytas raštu, tokio sandorio nėra, todėl neegzistuoja vekselio išdavimo pagrindo. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes žadėjo ieškovą pervesti į mechaniko pareigybę, davė jam pasirašyti popieriaus lapus, kuriuos ieškovas nesigilindamas dėl neblaivumo pasirašė, be to atsakovas pats ruošė vekselio formą: tai įrodo viename, nepasirašytame vekselyje įrašyta suma 68796,51 Lt, kitame – 70296,51 Lt. Šia aplinkybe ieškovas ginčija sandorį nurodydamas, kad buvo pažeista griežta vekselių išdavimo tvarka: ieškovas vekselio nesudarė, jo nerašė. Vekselį atsakovas surašė siekdamas išvengti atlygintinos žalos dydžio įrodinėjimo pagal deliktų teisę. Atsakovas vienasmeniškai, be ieškovo sudarė žalos kalkuliaciją, ji niekuo nepagrįsta, priskaičiuotos nežinia kokios išgalvotos išlaidos, todėl ieškovo nuomone, remonto vertė užaukštinta esant piktavališkam susitarimui su ekspertu. Papildomai ieškovas nurodo, kad yra pagrindas manyti, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo įtakoje, nes ieškovas bijojo prarasti darbą ir buvo priverstas pasirašyti atsakovo surašytą dokumentą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Autokaravanas“ atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo ir yra be išlygų. Vekselis yra su visais jam būdingais rekvizitais, todėl jo ginčyti pagal CK įtvirtintas sandorių negaliojimo nuostatas, negalima.
Tretysis asmuo notarė A. S. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad atsakovas 2009-02-26 pateikė notarui prašymą vykdomajam įrašui padaryti paprastajame neprotestuotiname vekselyje, kuriuo vekselio davėjas B. S. įsipareigojo atsakovui sumokėti 70 296,51 Lt. Atsakovo pateiktas vekselis atitiko visus paprastajam vekseliui keliamus turinio ir formos reikalavimus, todėl notaras neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti atsakovo prašomą notarinį veiksmą.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovo B. S. ieškinį atmetė. Teismas pagal byloje surinktus įrodymus nustatė, kad ieškovas turėjo pareigą atlyginti jo padarytą žalą. Ekonominio spaudimo, apgaulės ar kitokios, vekselio turėtojo tyčios skolininko nenaudai pagrindus paneigia tai, kad ieškovas dėl vekselio nuginčijimo kreipėsi daugiau kaip po 3 mėnesių, nuo vykdomojo rašto išdavimo. Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, tai yra buvo nesąžiningas įgijėjas.
Šalies argumentai
Ieškovas B. S. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu neatsakingai, nerūpestingai, nesąžiningai besielgusiam juridiniam asmeniui suteikė galimybė gauti nepagrįstų ir neteisėtų pajamų, kurias jis laiko žalos atlyginimu. Taip buvo pažeista eilė svarbiausių LR Civilinio Kodekso reikalavimų, išdėstytų pirmos knygos 137 str. 2 ir 3 dalyje, kuriuos apibendrintai galima pavadinti kaip teismo pareigą ginti tik sąžiningą ginčo šalį.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakydamas, kad ieškovo veiksmus nulėmė tariamas susitarimas su atsakovu dėl žalos atlyginimo, iš esmės nagrinėjo ne tą ginčo dalyką ir tokiu būdu išėjo už ieškinio ribų. Ieškinio dalykas yra vienašalis sandoris, kurio atsiradimo momentas nuo delikto atsiradimo momento yra atskirtas gana ilgu laiko tarpu. Jei ieškovui delikto pasekoje atsirado prievolė (6.2 str.), tai analogiška prievolė nebegali atsirasti vienašalio sandorio pasekmėje (1.63 str.3 ir 4 p).
3. Atmesdamas ieškinį teismas sprendimą grindė dviem pagrindiniais argumentais. Pirmasis motyvas tas, kad jis nesutiko su ieškovo argumentu, jog vekselis sudarytas atsakovo iniciatyva jam siekiant išvengti atlygintinos žalos dydžio įrodinėjimo pagal deliktų teisę. Tolimesnė sprendimo motyvacija šiuo aspektu rodo, kad teismas supranta ir laiko įrodyta aplinkybę, kad tarp šalių iš esmės yra susiklostę žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Ne veltui teismas, remdamasis bylos medžiaga teisia, kad ieškovas autoįvykio pasekoje darbdaviui padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Dar daugiau - teismas sprendime nurodo, kad iš ieškovo veiksmų jis daro išvadą, kad šalys susitarė dėl žalos dydžio. Vadinasi, teismas laiko, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis ( CK 5.154 str. 1 d.,1.63 str.6 d.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šiam vilkikui buvo padarytas koks nors remontas ir išleistos atitinkamos pinigų sumos.
4. Antrasis sprendimo argumentas yra tas, kad vekselio išdavimo pagrindas buvo. Tokiu pagrindu teismas laiko tą patį žalos padarymo faktą (nors pripažįsta, kad žalos dydį pagrindžiančių dokumentų nėra) ir šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo dydžio. Toks materialinės teisės aiškinimas yra nepamatuotas. Teismas tokį elgesį vertino nekritiškai, todėl padarė esminę klaidą. Nepasirašyto vekselio pateikimas teismui kaip tik rodo, kad ieškovas ne pats surašė ir pasirašė šį dokumentą t.y. kad neveikė savo laisva valia. Jei jis būtų veikęs savo laisva valia, jam nebūtų reikėję kurti kelių projektų, kuriuose būtų nurodytos skirtingos sumos. Teismas nemato ekonominio spaudimo ar apgaulės iš atsakovo pusės tik dėl to, kad nekritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, esą jie vekselio projektą rado internete, jį atspausdino ir įteikė ieškovui. Laikytina, kad ieškovo klaidinimas pasireiškė tuo, kad įtikinėjant pasirašyti iš anksto paruoštą vekselį nuo jo buvo nuslėptos esminės aplinkybės, susijusios su šio vertybinio popieriaus realizavimu. Tik tada, kai buvo padarytas vykdomasis įrašas, ieškovas suprato piktnaudžiavimo teisėjo atžvilgiu esmę ir kreipėsi teisminės gynybos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Autokaravanas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (b.l. 158-159).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal pateikto skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (CPK 4 str.) pripažinta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui, turintis viešo patikimumo savybę, reiškiančią tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tačiau, kadangi tiesioginiai vekselių teisinių santykių subjektai, t. y. vekselio davėjas ir pirmasis vekselio turėtojas, tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį, pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vis dėlto, tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis, todėl ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Nagrinėjamoje byloje šalys yra tiesioginiai vekselio teisinio santykio subjektai: ieškovas yra vekselio davėjas, o atsakovas - pirmasis vekselio turėtojas, todėl ieškovas byloje gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus šalių asmeniniais santykiais, tačiau būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas nėra sąžiningas vekselio turėtojas, kad vekselio išrašymo metu tyčia veikė ieškovo nenaudai ir neturi teisės reikalauti vekselyje įrašytos pinigų sumos. Pagal ieškovo dėstomas aplinkybes, jis byloje turėjo įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas buvo ne vekselio sudarymas atsakovo iniciatyva, o garantija ateityje, t. y., siekiant išvengti atlygintinos žalos dydžio įrodinėjimo pagal deliktinę teisę. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas paminėtų aplinkybių neįrodė. Teismas įvertino, kad visus veiksmus, susijusius su automobilio DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu “Lamberet SR2” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu, ieškovas ir atsakovas derino tarpusavyje ir derino žalos atlyginimo dydį, kad tik tuo pagrindu ieškovas surašė neprotestuotiną vekselį. Tuo pripažindamas, kad apgadino automobilį, nes ieškovas dirbo pas atsakovą vairuotoju – ekspeditoriumi ir su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kad būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino jam perduotą autotransporto priemonę su priekaba ir tuo jis turėjo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Nepaneigia atsakovo teiginio, kad vekselį ieškovas išdavė, sutikdamas atsakovui atlyginti padarytą autoįvykio metu žalą. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad vilkikui buvo padarytas koks nors remontas ir išleistos atitinkamos pinigų sumos. Argumentas nepagrįstas, nes tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog apeliantas buvo kviečiamas dalyvauti automobilio apžiūroje su ekspertu ir automobilio remonto metu, tačiau atsisakydavo dalyvauti, po įvykio visą laiką girtavo. Taip pat, buvo sudarytos sąlygos ieškovui atidirbti įmonėje pas atsakovą, bet jis vėl atsisakė. Dar vienu apeliacinio skundo argumentu ieškovas pabrėžia, kad pats atsakovas sudarė neprotestuotino paprastojo vekselio projektą, ko neneigia ir atsakovas, pripažįsta, jog tarp atsakovo ir ieškovo susiklostė sutartiniai santykiai, vekselio projektą sudarė atsakovas, kurį pateikė apeliantui, kurio apeliantas iš karto nepasirašė, o vyko pas teisininkus pasitarti ir po kurio laiko atnešė atsakovui pasirašytą, ir to fakto neneigė ir pats apeliantas. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovui nebuvo darytas spaudimas ar kitoks neteisėtas veikimas, kad ieškovas pats, savo vidinės valios išraiška pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nutartyje jau minėta, kad esant vekselių teisiniams santykiams, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Todėl, nagrinėjamu atveju, ieškovas turėjo tai įrodyti, tačiau pripažintina, jog patikimų įrodymų tuo klausimu ieškovas nepateikė. (LR CPK 178 str., 185 str.) Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas siekia nuginčyti vekselį, išduotą sutartinių santykių pagrindu, o ne nuostolių atlyginimą, todėl įrodinėjimo taisyklės yra kitokios, nei ginčijant nuostolių atlyginimą. Kaip jau minėta, būtent ieškovas turi įrodyti vekselio ydingumą. Pažymėtina, kad siedamas vekselio išdavimą su ketinimu atlyginti padarytą žalą, ieškovas tik patvirtina savo neapdairumą ir nerūpestingumą, nes jis parašė ne garantiją atsiskaityti už automobilio su puspriekabe apgadinimą, o vekselį, kuriame besąlygiškai, t. y., be jokių nuorodų į žalos atlyginimą, įsipareigojama atsakovui sumokėti vekselyje įrašytą pinigų sumą. Esant tokioms aplinkybėms, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo pagrindo ginčijamam vekseliui išduoti. Ieškinio reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmestas pagrįstai ir šioje dalyje skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą