Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės rytai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šiaurės rytai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Z. M. ir J. K., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Šiaurės rytai“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. SPR-42 bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas) nustatytas netikslumas, kad po publikacijos iliustravimui panaudota masine savivaldybės darbuotojų, dalyvaujančių vaišėse, fotonuotrauka nėra nuorodos, jog viena iš dalyvaujančių vaišėse savivaldybės darbuotojų yra atostogose, negali būti siejamas su atsakovo įvardytais Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimais. Mano, kad iš visuomenės informavimo priemonių negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, nes būtų paneigiamas visuomenės informavimo priemonių tikslas − skleisti viešąją informaciją visuomenei. Po fotonuotrauka nėra išvardyti konkretūs vaišėse dalyvaujantys Biržų rajono savivaldybės tarnautojai, prierašas yra abstraktaus pobūdžio, todėl atsakovo išvada, kad „informacija, jog pareiškėja šventėje dalyvavo darbo metu, neatitinka tikrovės“, yra nepagrįsta ir neparemta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Esminė paskelbtos informacijos (fakto) aplinkybė yra ta, jog darbo metu savivaldybės tarnautojai dalyvauja vaišėse. Paskelbtos informacijos esmė yra ta, kad savivaldybės tarnautojai darbo metu gali sau leisti dalyvauti vaišėse, o ne tai, kad savivaldybės tarnautoja Z. M. darbo metu dalyvauja vaišėse, t. y. esminis skirtumas į kurį neatsižvelgė atsakovas. Pagrindinis ir vienintelis pareiškėjo tikslas buvo informuoti visuomenę apie tai, kad viešieji asmenys − Biržų rajono savivaldybės darbuotojai − išlaikomi iš mokesčių mokėtojų (visuomenės narių) mokamų mokesčių, gali sau leisti darbo metu dalyvauti vaišėse. Tai, kad vienas iš vaišėse dalyvaujančių asmenų atostogauja, neturi jokios įtakos paties fakto egzistavimui.

Teismų praktikoje konstatuota, kad iš spaudos negalima reikalauti visiško tikslumo − tegalima reikalauti elgtis sąžiningai. Pareiškėjas, publikuodamas minėtą informaciją, elgėsi sąžiningai. Iš atsakovo sprendimo išplaukiantis reikalavimas − prieš paskelbiant informaciją, patikrinti − ar kurie nors iš vaišėse dalyvaujančių asmenų atostogauja, yra absurdiškas, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų bei Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių visuomenės informavimo principų. Neesminiai publikacijos netikslumai neturėtų būti pagrindas taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 9 punktu, faktui, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją, nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintų asmenį, apie kurį yra rašoma. Kai informacija yra paskleista apie kelis asmenis, susijusius pagal darbą, profesiją, pomėgius, konkrečiai nenurodant jų pavardžių, ir nustatoma, kad asmuo priklauso šiai grupei, laikytina, jog informacija yra paskleista ir apie tokį asmenį. Z. M., būdama Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja, yra Biržų rajono savivaldybės tarnautoja. Skundžiamos publikacijos iliustravimui buvo panaudota nuotrauka būtent su šios savivaldybės tarnautojos atvaizdu, todėl remdamasis aukščiau minėtu Senato nutarimu inspektorius padarė pagrįstą išvadą, jog paskleista informacija yra ir apie Z. M..

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo skunde inspektoriui nurodė, kad nuotrauka, iliustruojanti publikaciją, buvo padaryta furšeto, skirto Biržų krašto muziejaus „Šėla“ jubiliejaus šventei paminėti, metu. Furšetas vyko 2008 m. gegužės 23 d. (penktadienį) 16 val. 30 min., t. y. praėjus valandai po oficialaus valstybės ir savivaldybių įstaigų darbo laiko pabaigos, o ne šių įstaigų darbo metu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo nurodyta esminė paskleistos informacijos aplinkybė, jog savivaldybės tarnautojai darbo valandomis laiką leidžia puotaudami, linksmindamiesi, o ne atlikdami savo pareigines funkcijas, yra nepagrįsta, nes neatitinka tikrovės pagrindinis faktas apie vykusio priėmimo, kuriame buvo vaišinamasi, laiką. Tuo tarpu pareiškėjas teigdamas, jog informacija apie savivaldybės darbuotojos Z. M. dalyvavimą vaišėse darbo metu yra neesminė aplinkybė, prieštarauja pati sau, nes jei ši konkreti informacija, susijusi su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, būtų neesminė, jos publikacijoje paprasčiausiai nebūtų. Todėl nagrinėjamu atveju tikrovės neatitiko ne tik pareiškėjo neesmine įvardinta paskelbtos informacijos aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo furšete dalyvavo atostogų metu, bet ir pagrindinis faktas, kad priėmimas vyko savivaldybės darbo metu. Konkrečiu atveju inspektoriaus išvada, jog pareiškėjas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, yra pagrįsta ir teisinga. Inspektorius nepaneigia viešosios informacijos rengėjų teisės naudotis lingvistinėmis ir literatūrinėmis išraiškos priemonėmis, tačiau pabrėžia, kad jomis privaloma naudotis sąžiningai, nesiekiant iškraipyti skelbiamos informacijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skelbdamas minėto turinio informaciją, nebuvo sąžiningas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. M. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad muziejaus ir savivaldybės darbo laiku (darbo laikas penktadienį nuo 8 iki 15.45 val.) vyko oficialus renginys, o furšetas (vaišės) prasidėjo, praėjus beveik valandai po oficialaus šių įstaigų darbo laiko pabaigos, t. y. 16.30 val. Z. M. paaiškino, kad toks straipsnio pavadinimas, jį iliustruojanti jos nuotrauka bei užrašas po ja įžeidė ją, visuomenės akyse sumenkino jos dalykinę reputaciją, pažemino garbę ir orumą, nes ši informacija minėtame straipsnyje − replikoje paskleista taip, kad sudaro nuomonę, jog ji elgėsi netinkamai, kadangi darbo metu nedirbo, o „šventė“, „puotavo“ („noriai tūpė prie ištaigingų vaišių stalų“). Be to šio renginio metu ji atostogavo.

Paaiškino, kad Biržai yra mažas miestas, kuriame žmonės vieni kitus pažįsta, todėl tai, kad po fotonuotrauka nėra įvardinta pareiškėjos pavardė, nėra argumentas. Laikraštyje „Šiaurės rytai“ dažnai spausdinamos jos fotonuotraukos, po kuriomis nurodomas jos vardas, pavardė, todėl ir straipsnį − repliką „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ iliustravusioje nuotraukoje, kurioje ji yra pirmame plane, ją daug kas atpažino.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šiaurės rytai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Z. M., būdama Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja, yra Biržų rajono savivaldybės tarnautoja. Skundžiamos publikacijos iliustravimui yra panaudota nuotrauka su Z. M. atvaizdu, todėl ji mano, jog paskleista informacija yra ir apie ją. Publikacijos iliustravimui panaudota nuotrauka su jos atvaizdu leidžia manyti, jog muziejaus šventėje ji dalyvavo darbo metu, nors tuo metu atostogavo. 2009 m. birželio 18 d. Žurnalistų etikos inspektorius gavo Z. M. ir J. K. skundą dėl publikacijose paskelbtos informacijos. Z. M. nurodė, kad publikacijose „Darbo metu savivaldybės klerkai puotauti gali“ („Šiaurės rytai“, 2008 m. gegužės 29 d., Nr. 59) bei „Linksmasis kabinetas: atostogos, pramogos ar bendri projektai?“ („Šiaurės rytai“, 2008 m. birželio 7 d., Nr. 63) pateikta informacija neatitinka tikrovės, kadangi minėtas renginys vyko jos atostogų metu, todėl publikacijos pavadinimas ir iliustravimui panaudota nuotrauka ją įžeidė, pažemino garbę ir orumą, sumenkino jos reputaciją visuomenės akyse. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą (b. l. 61−68), kuriuo nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją bendrovę „Šiaurės rytai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijoje „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ („Šiaurės rytai“, 2008 m. gegužės 29 d., Nr. 59) paskelbiant informaciją apie Z. M..

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, padarė išvadą, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams; be to, privalo būti objektyvūs ir nešališki; žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias ir vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punkte pažymėjo, kad atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas − tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys − fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia − tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė − asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius, poelgius ir kt., paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos. Vadinasi, atribojant žinią nuo nuomonės, analizuotinas pačios paskleistos informacijos būdas − publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.

Teismas nurodė, kad šiame ginče svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės, kadangi jų atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisinam įvertinimui. Pagal Įstatymo 2 straipsnį žinia − tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė − tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Teismas nustatė, kad straipsnyje „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ paskelbta informacija pažymima apie Biržų krašto muziejaus jubiliejaus šventę, aprašomas po jos vykęs furšetas bei jame dalyvavę svečiai, kurie nėra konkrečiai įvardijami, tačiau nurodoma, jog tai Biržų rajono savivaldybės tarnautojai, dalyvaujantys furšete darbo metu. Iš šios publikacijos pavadinimo, jos turinio, patalpintos nuotraukos su Z. M. atvaizdu, nenurodant jos pavardės, galima daryti išvadą, kad paskleista informacija yra apie Z. M.. Iš pateikto Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl savivaldybės administracijos darbuotojų 2008 metų kasmetinių atostogų grafiko“ kopijos (b. l. 51−52) matyti, kad Z. M. nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. birželio 12 d. atostogavo. Teismas padarė išvadą, kad Biržų krašto muziejaus jubiliejaus šventėje, vykusioje 2008 m. gegužės 23 d., ji dalyvavo savo atostogų, o ne darbo metu. Todėl informacija, jog Z. M. šventėje dalyvavo darbo metu, neatitinka tikrovės. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino pareiškėjo atstovė A. G.. Teismas pažymėjo, kad informacijos neatitikimo tikrovei faktas dar nereiškia, kad paskleista informacija yra žeminančio pobūdžio. Nors valstybės ar savivaldybės tarnautojo dalyvavimas oficialiame viešame renginyje neprieštarauja tinkamam pareigų atlikimui, publikacijoje „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ („Šiaurės rytai“ 2008 m. gegužės 29 d., Nr. 59) informacija paskleista taip, kad sudaro pagrindą manyti, kad Z. M. elgėsi netinkamai, kadangi nustatytu darbo metu nedirbo, o „šventė“, „puotavo“ („noriai tūpė prie ištaigingų vaišių stalų“).

Teismas padarė išvadą, kad šiame tekste aprašomas Z. M., kaip viešojo asmens elgesys, kuris siejamas su girtavimu darbo metu. Šiame kontekste buvo paskleista informacija, suponuojanti negatyvų jos, kaip netinkamai viešumoje besielgiančio asmens, apibūdinimą, o šiais teiginiais perteikta žinia apie visuomenėje nederamus, moralės normų požiūriu neleistinus veiksmus. Nagrinėjamu atveju informacija buvo pateikta su antrašte „Darbo metu savivaldybės klerkai puotauti gali“, kartu su nuotrauka, kurios centre matyti pati Z. M., taip suponuojant mintį, jog ji tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu darbo metu.

Teismas konstatavo, kad bendrovės „Šiaurės rytai“ paskelbta informacija publikacijoje „Darbo metu savivaldybės klerkai puotauti gali“ apie Z. M., kaip viešą asmenį, neatitinka tikrovės, kadangi Z. M. tuo metu atostogavo.

III.

Pareiškėjas UAB „Šiaurės rytai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N-3-443/2006 (Administracinių bylų praktika Nr. 9, 2006 m. gruodžio 1 d.), nurodė kad teismas, priimdamas sprendimus, vykdo teisingumą, kurio vienas aspektų yra tai, kad teismui priimant ar atmetant argumentus bei įrodymus, vertybės yra išdėstomos tam tikra hierarchija. Motyvuoti teismų sprendimai visuomenei padeda suvokti, kokias vertybes ir kokiu mastu gina teismas. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinės atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Nagrinėjamu atveju teismas neatskleidė ginčo esmės ir nepasisakė dėl esminių skundo argumentų, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

2. Tai, kad po publikacijos iliustravimui panaudota masine savivaldybės darbuotojų, dalyvaujančių vaišėse, fotonuotrauka nėra nuorodos, jog viena iš dalyvaujančių vaišėse savivaldybės darbuotojų yra atostogose, negali būti siejamas su Visuomenės informavimo įstatymų nuostatų pažeidimais.

3. Iš visuomenės informavimo priemonių negalima reikalauti absoliutaus tikslumo. Tuo būtų paneigimas visuomenės informavimo priemonių tikslas - skleisti viešąją informaciją visuomenei.

Pagal teismų praktiką paskleistos žinios vertintinos pagal visą informaciją, visas faktines aplinkybes, nulėmusias tos informacijos paskleidimą, o ne izoliuotai. Kompleksiškas ginčo aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad konkrečios bylos aplinkybės pripažintinos pakankamu pagrindu laikyti paskelbtus duomenis teisingais, nors jie ir neabsoliučiai atitinka tikrovę, jeigu jų neabsoliutus atitikimas tikrovę pasireiškia tik neesminiais netikslumais, nulemtais duomenimis, paskelbusio asmens sąžiningumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 18 punkte suformuota nuostata, jog žinių neatitikimo tikrovę faktui nustatyti neturi reikšmės neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, jeigu jie neturi įtakos faktui egzistuoti.

4. Nagrinėjamu atveju esminė paskelbtos informacijos (fakto) aplinkybė yra ta, jog darbo metu savivaldybės tarnautojai dalyvauja vaišėse, o ne tai, kad savivaldybės tarnautoja Z. M. darbo metu dalyvauja vaišėse.

5. Reikalavimas prieš paskelbiant informaciją, patikrinti ar kurie nors iš vaišėse dalyvaujančių asmenų yra atostogose, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų bei Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems pagrindiniams visuomenės informavimo principams.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pripažįsta, jog valstybės ir savivaldybės institucijos, šių įstaigų tarnautojai turėtų būti pakantesni jų atžvilgiu reiškiamai kritikai, tačiau tokia kritika turi būti pagrįsta ir negali būti absoliuti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paskelbdamas kritiško turinio informaciją apie Biržų rajono savivaldybės tarnautojus, Z. M. atžvilgiu peržengė sąžiningos kritikos ribas, kadangi asmuo šventėje dalyvavo atostogų, o ne darbo metu.

Atsakovas neneigia, kad vienas pagrindinių visuomenės informavimo priemonių tikslų - yra skleisti viešąją informaciją visuomenei, tačiau atkreipia dėmesį, kad informacija turi būti skleidžiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikantis pagrindinių visuomenės informavimo principų.

Pareigos paskleisti nagrinėjamo turinio informacijos pareiškėjas neturėjo, o nusprendęs tą padaryti, turėjo būti objektyvus ir apdairus, suvokti galimą atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskleidimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčas yra dėl informacijos paskelbimo visuomenės informavimo priemonėje apie viešąjį asmenį.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams; be to, privalo būti objektyvūs ir nešališki; žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias ir vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia faktinių aplinkybių nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Išnagrinėjęs Z. M. skundą, Žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją bendrovę „Šiaurės rytai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijoje „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ („Šiaurės rytai“, 2008 m. gegužės 29 d., Nr. 59) paskelbiant informaciją apie Z. M..

Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Remiantis minėto Įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus (1 punktas); privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais (2 punktas).

Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas įpareigoja žurnalistą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje; Šio straipsnio 4 punktas įpareigoja žurnalistą vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, teisingai kvalifikavo viešosios informacijos rengėjo UAB „Šiaurės rytai“ padarytą pažeidimą, ir iš esmės atskleidė ginčo esmę. Teismas, įvertinęs paskleistos informacijos turinį turėjo pagrindą pripažinti, kad paskleista informacija bei publikuota fotonuotrauka leidžia identifikuoti asmenį, apie kurį skleidžiama informacija. Bylos įrodymais yra patvirtinta, kad Z. M. aprašomos Biržų krašto muziejaus jubiliejaus šventės metu, vykusioje 2008 m. gegužės 23 d., dalyvavo savo atostogų metu, todėl paskleistas faktas apie tai, kad Z. M. darbo metu dalyvavo šventėje neatitinka tikrovės. Paskleista informacija apie Z. M. nėra teisinga ir tai nėra nedidelio tikslumo trūkumas.

Paskleistas faktas yra esminis, turintis reikšmės Z. M. reputacijai, todėl negali būti pateisinamas informacijos skleidimo tikslingumu, siekiant paviešinti ne konkretaus asmens poelgį, o informuoti visuomenę apie Biržų rajono savivaldybės darbuotojų veiklą darbo metu.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Procesinių pažeidimų, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui, nenustatyta. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės rytai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.