Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovui,

išnagrinėjusi A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjas H. F. 2016 m. balandžio 28 d. A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 27 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens – T. T., išardė jos tvorą, po to, toliau vykdydamas savo veiklą, 2016 m. sausio 30 d. 09.00 val. nugriovė lauko tualetą, savo veiksmais padarė T. T. materialinę žalą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.104 straipsnio reikalavimus.

A. Š. teismo posėdžio metu skundą jame nurodytais motyvais palaikė. Teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su Komisijos paskirta bauda, nes nepadarė nieko neteisėto, tvarkydamas savo sklypą 2015 m. gruodį išsiardė tvorą, po kelių savaičių tuoletą, esančius jam priklausančiame žemės sklype, juos 2012 ar 2013 m. pirko kartu su namu, jie net nebuvo registruoti, 2016 m. vasario mėnesį yra atlikti geodeziniai matavimai, 2016 m. balandžio 11 d. įregistruotos sklypų ribos registrų centre, turi susitvarkęs visus dokumentus. Nurodė, kad pažeidimų padarymo metu turėjo preliminarius dokumentus ir žinojo, kas priklauso jam, kas ne, kur baigiasi teritorija, nes buvo atvažiavę geodezininkai, jie pastatė kuoliukus pagal navigaciją. A. Š. patvirtino nelaukęs 2016 m. vasario mėnesį atliktų geodezinių matavimų rezultatų, kadangi taip patarė geodezininkai, nes jau buvo sukalti kuoliukai, sakė, kad niekas nepasikeis, todėl paklausęs patarimo viską išardė. Medžiagas, likusias išardžius tvorą, sudėjo teritorijoje, T. T. galėjo jas pasiimti. Nurodė, kad su kaimyne T. T. nebendrauja, iš jo yra sulaukęs necenzūrinių žodžių, tačiau pretenzijų ji nereiškė, tarp jų konfliktas kilo ne dėl šio įvykio, konfliktuoja pastoviai, yra kviečiama policija.

Nukentėjusioji T. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 27 d. A. Š. atėjo ir pervertė tvorą, sakydamas jai, kad, ką noriu, tą ir darau, po to atėjo ir pradėjo versti lauko tualetą, stovintį ten 50 m., kuriuo ji naudojasi, jai dėl to buvo skaudu, nes ginčo dėl žemės realiai nebuvo, tačiau ji neturinti vyro, kuris kažką pastatytų ar atvežtų statybines medžiagas. Teigė, kad su kaimynu net nebuvo pokalbio apie žemę, jis nei iš šio, nei iš to nusprendė, kad tai viskas yra jo. Pretenzijas reiškė, nes jis elgėsi kaip nori, jai jis jokių dokumentų nerodė, jis sakė, kad nebijo policijos, kad nieko nebijo ir daro, ką nori. Po to, vasario 17 d., po dviejų mėnesių nuo nugriovimo, kai grįžo iš darbo, pamatė, kad stovi mediniai stulpeliai kas 5 metrus, paklausė A. Š., kokia firma darė geodezinius matavimus, nes turėjo juose dalyvauti, tačiau A. Š. pasakė, kad jos dalyvavimas nebūtinas. T. T. nurodė išsikvietusi seniūnę, kalbėjusi, bet rezultato nebuvo. Seniūnė viską leido nugriauti jam. Taip pat patikslino, kad po to geodeziniai matavimai buvo atlikti vasario 29 d., ji dalyvavo, buvo išsikeitusi ir savo geodezininką, jis perstatė stulpus, derino ribas, kol susitarė dėl ribos su A. Š., pasirašė dėl to, o A. Š. jai nepasirašė. T. T. nurodė, kad šiuo metu žemės ribos yra surašytos, sutvarkytos, tiesiog ji neturinti dokumentų.

Liudytojas H. F. parodė, kad žino, jog byla dėl savivaldžiavimo, nes buvo gautas pilietės pareiškimas dėl to, kad buvo nugriauta tvora ir lauko tualetas sulaužytas, išsiaiškino aplinkybes: buvo apklausti pažeidėjas ir liudytoja, buvo surašytas protokolas už padarytą pažeidimą, t. y. už savivaldžiavimą. Išsiaiškino, kad nebuvo dar atlikti geodeziniai matavimai, pats pažeidėjas sutiko, kad reikėjo padaryti geodezinius matavimus. Nukentėjusioji nurodė, kad tvora ir tualetas jai priklausė, ji juo naudojosi.

Liudytojas G. K. parodė, kad tiksliai nepamena datos, bet galimai 2016 m. sausio mėnesio gale pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini), nes nukentėjusioji, esanti posėdžių salėje, parašė skundą dėl to, kad kaimynas nugriovė jos tvorą ir lauko tuoletą. Nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas nugriauta tvora ir tuoletas, A. Š. paaiškino, kad jie stovi jo žemėje, dėl to, kad pati T. T. jų nenusikėlė – nugriovė, rodė dokumentus, neprisimena tiksliai kokius, bet geodezinių matavimų, A. Š. neturėjo ir nepateikė nutarimo iš nacionalinės žemėtvarkos tarnybos, kuris įpareigotų T. T. nugriauti tvorą bei lauko tuoletą, todėl įvykio vieta buvo nufotografuota, surašytas tarnybinis pranešimas. Liudytojas nurodė neprisimenantis, ar žemės sklypų ribos buvo žymėtos kokiais nors kuoliukais. Teismui perskaičius G. K. 2016 m. sausio 30 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 11), jis patvirtino, kad būtent tokios aplinkybės, kaip nurodyta ir buvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ATPK 188 straipsnį baudžiamas tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingus jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015).

Iš byloje pareiškėjo A. Š. pateiktų duomenų matyti, kad A. Š. nekilnojamajį turtą (žemės sklypą su statiniais), įsigijęs 2012 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, Nekilnojamojo turto registro įrašas galioja nuo 2012 m. gruodžio 18 d., kai žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b. l. 52-55). Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad sklypą pirko, kai buvo atlikti tik preliminarūs geodeziniai matavimai. Be to, patvirtino, kad vadovaudamasis būtent šiaip preliminarių geodezinių matavimų rezultatais, jis (A. Š.) 2015 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. sausio 30 d. nugriovė tvorą ir lauko tuoletą, buvusius, jo teigimu, jo žemės sklype. Nors teismo posėdyje A. Š. nurodė, kad griovimo metu jau buvo susmaigstyti sklypų ribas žymintys kuoliukai, tačiau nukentėjusioji T. T. tai paneigė, nurodydama, kad tokie kuoliukai atsirado tik maždaug 2016 m. vasario 17 d., iki tol jų nebuvo, apie jokias sklypo ribas ji nieko nežinojo, jokių dokumentų dėl to A. Š. jai neparodė. Liudytojas G. K., apžiūrėjęs įvykio vietą, nurodė neprisimenantis, ar kokie nors sklypo ribas žymintys kuoliukai patikrinimo 2016 m. sausio 30 d. metu buvo. Byloje esančiose foto nuotraukose, pateiktų prie pareigūno G. K. 2016 m. sausio 30 d. tarnybinio pranešimo, taip pat kuoliukų nematyti (b. l. 12-13). Kaip nurodė bei pateikė dokumentus ir pats pareiškėjas, tokie buvo prijungti ir prie bylos (b. l. 15-18; 40-63), kadastriniai matavimai ir ženklinamos žemės sklypų ribos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi tik 2016 m. vasario 29 d., apie tai informuojant ir gretimų sklypų savininkus, taip pat ir T. T. (b. l. 57) bei nurodant, kad ženklinant sklypo ribas ji turi teisę reikšti pastabas. Dėl to (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla taip pat parengta tik 2016 m. vasario 29 d. (b. l. 41-43). Valstybinės įmonės registrų centras Vilniaus filialo sprendimas Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre priimtas 2016 m. balandžio 11 d. (b. l. 40). Įvertinus visą tai, kas nurodyta pirmiau, taip pat papildomai nukentėjusiosios T. T. pateiktą 2016 m. vasario 5 d. prašymą dėl to, kad A. Š. 2015 m. gruodžio 27 d. nugriovė 30 metrų ilgio jos tvorą, remdamasis geodezijos tarnybos sprendimu, kurio ji nėra gavusi, žalos neatlygino, o 2016 m. sausio 30 d. nugriovė jai priklausantį lauko tuoletą, nes, jo teigimu, jis stovi jo žemės sklype (b. l. 10), jos parodymus teisme, kad pirmiau nurodytomis datomis A. Š. nieko jai nepaaiškinęs, nesant jokių padarytų geodezinių matavimų, jos teigimu, nesant ir žemės sklypo ribas žyminčių kuoliukų, geodezinius matavimus po jos skundų atlikus tik 2016 m. vasario 29 d., konstatuotina, kad tvoros ir lauko tuoleto nugriovimo metu geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, žemės sklypų ribos įstatymų nustatyta tvarka, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, nebuvo pažymėtos. Be to, tiek iš nukentėjusiosios T. T., tiek iš pareiškėjo A. Š., liudytojų H. F., G. K. parodymų matyti, kad dėl žemės sklypų ribų iš esmės vyko konfliktas, nesutarimai. Nukentėjusioji parodė, kad tiek tvora, tiek lauko tuoletas priklausė jai, tuoletu ji naudojosi, o A. Š. teigė, kad šie statiniai buvo jau perkant žemės sklypą 2012 m., stovėjo jo žemės sklype tiek pagal preliminarius, tiek pagal 2016 m. vasario 29 d. atliktus geodezinius matavimus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Komisija pagrįstai nustatė, jog T. T. tvora ir lauko tuoletas pažeidimo padarymo dienomis (2015 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. sausio 30 d.) buvo nugriauti A. Š. vykdant jo, kaip šiuo metu pasitvirtino, tikrą, tačiau tuo metu T. T. ginčijamą teisę į žemės sklypą, nes T. T. nurodė maniusi, kad šie statiniai priklauso jai, ji jais naudojosi, stovi jai priklausančiame žemės sklype, o kadastriniai matavimai ir sklypo ribų ženklinimas buvo atlikti tik 2016 m. vasario 29 d. Taigi, tokiais veiksmais, A. Š. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą teisę, ginčijamą kito asmens, dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (ATPK 188 straipsnis). Tokius veiksmus patvirtina tiek objektyvūs bylos duomenys, tiek iš dalies ir paties A. Š. parodymai, kad pasielgė neapgalvotai, remdamasi tik preliminariais geodeziniais matavimais, žinodamas, kad kadastriniai matavimai dar nėra atlikti. T. T. nesutinkant pačiai nugriauti jai priklausiusios tvoros ir tuoleto, nesant dėl to priimto kompetetingos institucijos sprendimo, jai reiškiant pretenzijas dėl tokių veiksmų, t. y. esant ginčui, A. Š. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad griauna statinius nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Tokiais veiksmai, kaip pagrįstai konstatuota Komisijos 2016 m. birželio 8 d. nutarime Nr. SAVAD-13N-62981989-16 buvo pažeistos ir CK 4.104 straipsnio nuostatos, nustatančios teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmes, kad asmuo, praradęs teisę naudotis žemės sklypu, gali statomus, pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius nusikelti, kai nukelti neįmanoma, neperkeltini objektai nugriaunami arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu perleidžiami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininko sutikimu – trečiajam asmeniui (1 dalis); ginčai dėl statinių nukėlimo, nugriovimo arba perleidimo žemės sklypo savininko ir trečiojo asmens nuosavybėn, sprendžiami teismo, o ne savavališkai nugriaunant (2 dalis).

Taigi, A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį.

Administracinė komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 8 d. nutarimu A. Š. paskirta 28 Eur bauda. Tačiau ATPK 188 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Vadovaujantis ATPK 30 straipsnio nuostatomis, skiriant nuobaudą A. Š., turėjo būti įvertintas jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis – nors ir tiesiogine tyčia, tačiau iš esmės nugriauti neįregistruoti statiniai, kurie pagal vėliau atliktis geodezinių matavimų rezultatus ir nustatytas žemės sklypų ribas iš tiesų stovėjo A. Š. priklausančiame žemės sklype, pažeidimo pavojingumas (nedidelis), taip pat pažeidimo padarymo aplinkybės – nuolatiniai kaimynų konfliktai, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, taip pat pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys: dirbantis, pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjęs, už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus taip pat nebaustas. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos, kaip atsakomybės priemonės, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims, tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje (nubausti, auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų), gali būti pasiekti A. Š. skiriant ATPK 188 straipsnio sankcijoje nustatytą nuobaudą – įspėjimą. Nagrinėjamu atveju būtent tokios rūšies nuobauda yra pakankama, atitinkanti ir teisingumo principą, todėl, vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 8 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-62981989-16 keistinas, paskiriant A. Š. švelnesnės rūšies ATPK 188 straipsnio sankcijoje nustatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-62981989-16:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje, padarymą skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Š. įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.