- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- I-3587-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03401-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Advokatai
- Irmantas Čiučiurka
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, VSDFV) 2015 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3775. Be to, pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam buvo neišmokėta 3 907,09 Eur senatvės pensijos. Siekdamas, kad būtų išmokėta neteisėtai sumažinta pensijos dalis, jis kreipėsi į VSDFV, tačiau atsakovė 2015 m. balandžio 24 d. rašte nurodė, kad jis praleido terminą kreiptis dėl pensijos sumažinimo. Pasak pareiškėjo, 2015 m. gegužės 8 d. jis pakartotinai kreipėsi į VSDFV dėl praleisto termino atnaujinimo ir pensijos dalies išmokėjimo, tačiau gavo iš atsakovės skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakoma atnaujinti praleistą terminą ir nagrinėti pareiškėjo skundus ta apimtimi, kuria jis prašo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjo nuomone, toks atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, nes tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą atsirado teisinis pagrindas reikalauti gražinti neteisėtai nusavintą senatvės pensijos dalį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 44 str. 1 d. pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Be to, Pensijų įstatymo 45 str. nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 str. nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pareiškėjo teigimu, Konstitucija nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra. Teismai privalo paisyti įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą. Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebūtų užtikrinta veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 34–37).
Pabrėžė, jog terminas skundui dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad tik Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą atsirado teisinis pagrindas reikalauti grąžinti nusavintą senatvės pensijos dalį, yra atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjas skunde teismui nepagrįstai nurodo, kad VSDFV pareiškėjo reikalavimą dėl senatvės pensijos dalies, negautos dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo, išmokėjimo išnagrinėjo iš esmės. Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą apskųsti 2010 m. sausio mėn. sprendimą pradėti mokėti jam sumažintą senatvės pensiją, tad pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad šį terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, o 2015 m. birželio 3 d. sprendimu aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, kad nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta, kad pareiškėjo skundai išspręsti, dėl ginčo esmės jokiu būdu nepasisakyta. Atsakovė taip pat nurodė, kad Pensijų įstatymo 44 str. nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl 2015 m. birželio 3 d. VSDFV sprendimo Nr. (6.5)I-3775, kuriuo pareiškėjui neatnaujintas terminas paduoti skundą dėl sumažintos pensijos išmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis (b. l. 6).
2015 m. sausio 2 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų išmokėti jam 3 907,09 Eur pensijos nepriemoką už 2010–2011 m., susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo (b. l. 38–40). Kadangi prie šio skundo buvo pridėta nepatvirtinta atstovavimo sutartis, VSDFV 2015 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (6.5)I-869 nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. vasario 27 d. pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą teisinių paslaugų sutarties kopiją (b. l. 41). Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas su 2015 m. vasario 23 d. skundu dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų išmokėti jam 3 907,09 Eur pensijos nepriemoką (b. l. 42–44).
VSDFV 2015 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-2769 pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis praleido Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jam mokėtos pensijos sumažinimo, todėl pareiškėjui pasiūlyta iki 2015 m. gegužės 22 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 45–46).
2015 m. gegužės 8 d. pranešimu pareiškėjas nurodė atsakovei, jog nesutinka, kad praleido terminą kreiptis dėl sumažintos pensijos išmokėjimo, nes Konstitucinis Tesimas tik 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pensijų mažinimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pabrėžė, kad jo pažeistos teisės turi būti apgintos realiai, visa apimtimi (b. l. 47–50).
VSDFV skundžiamu 2015 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3775 termino kreiptis dėl senatvės pensijos išmokėjimo neatnaujino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundus dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 51–52).
Teismas pažymi, kad Pensijų įstatymo 45 str. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. detalizuota, jog VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. 1 d. nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.
Kaip minėta, pareiškėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. mažinama nuo 2010 m. sausio 1 d., taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises jis sužinojo būtent 2010 m. sausio mėn., pirmą kartą gavęs pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažintą senatvės pensiją. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriui paduotas 2014 m. lapkričio 21 d. prašymas negali būti pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme, nes pastaruoju pareiškėjas prašė tik paskaičiuoti sumažintos ir neišmokėtos pensijos sumą (b. l. 28). Tuo tarpu skundas dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo atsakovei buvo pateiktas tik 2015 m. sausio 8 d. (b. l. 38). Paduodamas minėtą skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jam pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta pensija, todėl pareiškėjo nurodytas nežinojimas apie jo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Pažymėtina, kad jokių kitų argumentų, kodėl pavėluotai kreipėsi į atsakovę, pareiškėjas nenurodė, be to, kaip matyti iš jo skundo, jis apskritai nesutiko, kad praleido terminą kreiptis į VSDFV.
Pažymėtina, kad pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 p., jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamame VSDFV 2015 m. birželio 3 d. sprendime Nr. (6.5)I-3775 atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo kreipimosi dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo aplinkybes, nurodytas jo skunduose, ir pagrįstai nusprendė neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino ir nenagrinėti pareiškėjo skundų, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą VSDFV sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.