Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko S. K. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. M. 2017 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nutarimas) Z. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 1 dalį bauda 28 Eur už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugaus diržais, nebuvo jų užsisegusi, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus.

4. Institucija skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti bei Nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas.

7. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad Z. Š. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. (administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) Z. Š. surašytas 2016 m. rugpjūčio 23 d. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3 lapas)), nesant Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatyto atvejo, šio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

8. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo, jų pakankamumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Z. Š. atžvilgiu ir teismo motyvais, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Z. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. Institucija teigia priešingai, kad byloje esančių įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad Z. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo, todėl padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl Institucijos skundas tenkinamas – apylinkės teismo nutartis panaikinama ir priimamas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktas).

11. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad Z. Š. nuo pat tyrimo pradžios neigė padariusi pažeidimą, kad be policijos pareigūnų, fiksavusių įvykį, paaiškinimų byloje nėra kitų jos kaltės įrodymų, atsižvelgęs į tai, kad pirminiame garso įraše, darytame policijos pareigūnui A. F. bendraujant su Z. Š. girdimi ir vaikų balsai, tvirtinantys, kad Z. Š. buvo prisisegusi saugos diržą, išklausęs Z. Š. iniciatyva darytą ir pateiktą įrašą, kuriame Z. Š. vaikai tvirtina, kad ji buvo užsisegusi saugos diržą, padarė išvadą, jog šioje byloje nesurinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių Z. Š. kaltę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro priešingą išvadą, kad byloje esančių įrodymų visumos pakanka pripažinti, kad Z. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje.

13. Kaip matyti, Z. Š. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, nurodydama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje automobilį vairavo prisisegusi saugos diržą, o tuo tarpu policijos pareigūnai, fiksavę pažeidimą, pasak Z. Š., suklydo. Z. Š. pirmosios instancijos teismui teikė savo mažamečių vaikų, kurie pažeidimo fiksavimo metu buvo automobilyje kartu su Z. Š., paaiškinimus, užfiksuotus jos pačios iniciatyva darytame ir teismui pateiktame garso įraše, kuriame girdėti, kaip Z. Š. apklausinėja savo mažamečius vaikus, kurie patvirtina Z. Š. nurodomas aplinkybes, jog automobilį ji vairavo prisisegusi saugos diržą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, N. Š. parodymai bei į bylą pateiktas garso įrašas su jos mažamečių vaikų apklausa nepaneigia N. Š. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Priešingai, N. Š. nurodomą aplinkybę, kad protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje automobilį ji vairavo prisisegusi saugos diržą, paneigia policijos pareigūnų, tiesiogiai mačiusių ir fiksavusių pažeidimą parodymai, tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidimo fiksavimo metu pareigūnų darytas garso įrašas. Atsižvelgus į tai, paminėti N. Š. parodymai vertintini siekiu išvengti administracinės atsakomybės, o N. Š. iniciatyva darytas ir pateiktas garso įrašas laikytinas nepatikimu įrodymu.

14. Iš policijos pareigūno A. F. 2016 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 19. 00 val., patruliuojant su tyrėju V. M. (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro aikštelės sustojo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Tuomet į aikštelę įvažinėjo automobilis „VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja (N. Š.) jiems akivaizdžiai matant važiavo neužsisegusi saugos diržo. Tuomet apsisuko, privažiavo prie minėto automobilio ir išlipęs nuėjo prie jo vairuotojos. Pastebėtą pažeidimą užfiksavo surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, N. Š. atsisakė jį pasirašyti, kadangi su pažeidimu nesutiko (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1 b. l.). Pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas bei byloje esantis pažeidimo fiksavimo garso įrašas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 3 b. l.). Kaip liudytojas dvejuose teismo posėdžiuose apklaustas policijos pareigūnas A. F., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 43 b. l.), patvirtino savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, nurodydamas, kad išvažiuojant iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį, įvažiuojantį į stovėjimo aikštelę, kurio vairuotoja (Z. Š.) nebuvo neprisisegusi saugos diržo. Su minėtu automobiliu prasilenkė, tarpas tarp automobilių buvo apie 1,5 metro, prasilenkimo momentas - kelios sekundes. Pažymėjo, kad jų (policijos pareigūnų) vairuojamas automobilis yra aukštesnis nei Z. Š., pažeidimo padarymo metu buvo šviesus paros metas, oro sąlygos palankios, švietė saulė, todėl akivaizdžiai matė, kad Z. Š. buvo neprisisegusi saugos diržo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 45-46 b. l., 29 b. l.). Šiuos liudytojo parodymus patvirtino dvejuose teismo posėdžiuose apklaustas, kartu su policijos pareigūnu A. F. įvykio dieną patruliavęs, policijos pareigūnas V. M., kuris taip pat buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 42 b. l.). Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas A. F., patvirtino, kad aiškiai matė, kad Z. Š. vairavo automobilį neprisisegusi saugos diržo. Pažymėjo, jog automobilis judėjo lėtai, buvo netamsintais langais, jų (policijos pareigūnų) automobilis buvo aukštesnis, oro sąlygos geros – giedra, todėl labai gerai matė, kad vairuotoja (Z. Š.) automobilį vairavo neprisisegusi saugos diržo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 46 b. l., 24 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti savo tiesiogines darbines funkcijas atlikusių policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, esminėse detalėse sutampantys, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitai bylos medžiagai, todėl laikytini patikimais, bei kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais Z. Š. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Įvertintina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai turėtų kokį nors asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, siektų nepagrįstai apkaltinti Z. Š. nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad Z. Š. nei pažeidimo fiksavimo metu, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nenurodė aplinkybių, jog ji yra pažįstama ar yra kokių nors konfliktų su pažeidimą užfiksavusiais policijos pareigūnais, priešingai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad pareigūno, surašiusio protokolą asmeniškai nepažįsta (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 45 b. l.), nenurodė ir kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti ją nepagrįstai apkalbėti ar nubausti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą Z. Š. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus, todėl teismas remiasi jų parodymais šioje byloje.

15. Nors Z. Š. teigė, kad pareigūnai galėjo nematyti ar suklysti, jog ji vairuodama automobilį nebuvo užsisegusi saugos diržo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, tokių Z. Š. teiginių nepagrindžia. Byloje nustatyta, kad pažeidimas užfiksuotas šviesiu paros metu, esant geram matomumui, įvertinus tai, jog automobiliai prasilenkė vienas su kitu – policijos pareigūnų vairuojamas automobilis išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, o Z. Š. įvažinėjo į ją, Z. Š. neneigė, kad matė ir kad prasilenkė su policijos automobiliu, taip pat tai, jog tarp prasilenkiančių automobilių nebuvo didelis atstumas, todėl teismui nekyla abejonių, jog policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju turėjo realią galimybę matyti, kad Z. Š. automobilį vairavo neprisisegusi saugos diržo. Jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtu, jog nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai negalėjo matyti, jog Z. Š. vairavo automobilį neprisisegusi saugos diržo byloje nėra, jų nenurodė ir Z. Š..

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visus aukščiau nurodytus duomenis įvertino nepakankamai išsamiai, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Z. Š. parodymai, kuriuose ji savo kaltę neigia bei jos iniciatyva padarytas ir į bylą pateiktas garso įrašas su savo mažamečių vaikų apklausa, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl Z. Š. kaltės. Į bylą pateiktas garso įrašas su Z. Š. mažamečių vaikų apklausa, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo Z. Š. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų vertinti kitaip. Nors iš šio byloje esančio garso įrašo girdėti, kaip vaikai patvirtina Z. Š. nurodytas aplinkybes, jog pažeidimo fiksavimo metu Z. Š. buvo prisisegusi saugos diržus, tačiau šio įrodymo apeliacinės instancijos teismas nelaiko patikimu Z. Š. kaltę paneigiančiu įrodymu ir juo nesiremia. Kaip matyti, garso įrašas į bylą yra pateiktas administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. Š., kuri, kaip teigia, savo iniciatyva įrašė savo mažamečių vaikų paaiškinimus apie įvykio aplinkybes ir pateikė juos teismui, tačiau vis tik nėra aišku, nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis minimas garso įrašas buvo daromas, o įvertinus dar ir tai, kad buvo apklausinėjami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vaikai, kurie yra mažamečiai, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl įrašo patikimumo. Juolab, kaip jau minėta aukščiau, Z. Š. parodymai apie tai, kad ji administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje automobilį vairavo prisisegusi saugos diržus paneigti aukščiau aptartų įrodymų visetu – nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūnų parodymais bei rašytine bylos medžiaga ir įvertinti siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad aukščiau nurodytų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje Z. Š., pažeisdama KET 196 punkto reikalavimus, vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – paliekamas nepakeistas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. M. 2017 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Z. Š. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktas

nutaria:

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - palikti nepakeistą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. M. 2017 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir Z. Š. skundo netenkinti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.