Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-2089-567/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
2A-2089-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
G. G.
Kategorijos
  • 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.2.; 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1272-127/2014 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. G..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M.: išlaikymą dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį nuo 2013-04-03 iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir valstybės naudai - bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos tėvai I. G. ir A. M. nebuvo sudarę santuokos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-07-14 sprendimu atsakovas buvo pripažintas ieškovės tėvu ir priteistas išlaikymas po 100 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2004-06-03 iki pilnametystės. 2006-09-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu išlaikymo suma padidinta iki 275 Lt per menėsį mokamų periodinių išmokų nuo 2006-04-05 iki pilnametystės. Atsakovas A. M. nevykdė teismo sprendimų, dėl ko išlaikymo išieškojimas buvo perduotas antstolės A. T. kontorai. G. G. gyvena kartu su savo motina I. G. vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, jog jos minimaliems poreikiams reikia ne mažiau kaip 1000 Lt per menėsį. Atsižvelgiant į tai, kad motina gali skirti dukrai minimalią sumą, o tėvas visai neprisideda prie jos išlaikymo, išskyrus antstolio išskaičiuojamas sumas pagal teismo sprendimus, ieškovės lavinimosi ir pilnaverčio gyvenimo galimybės yra labai ribotos. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Ieškovė yra pažangi mokinė ir buvo perkelta į aukštesnę klasę, tinkamai bei sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis. Savo vardu jokio turto bei papildomų pajamų neturi, todėl visą laiką buvo išlaikoma motinos ir iš tėvo išskaičiuojamos išmokos (LR CK 1.8 str., 3.4 str., 3.194 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei G. G. išlaikymą po 50 Lt kas mėnesį iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Nurodė, kad iš dalies yra nedarbingas, gauna iš valstybės 477,68 Lt netekto darbingumo pensiją, iš kurių 50 % išskaičiuoja antstolis pagal vykdomąją bylą. Tinkamo išsilavinimo neturi, todėl negali susirasti gerai apmokamo darbo. Atsakovas teigia, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, jog ji yra nedarbinga dėl invalidumo ar kitų priežasčių. Jai nėra atimta galimybė susirasti bet kokį darbą ir taip padidinti savo pajamas. I. G. taip pat suteiktos visos galimybės susirasti darbą. A. M. pažymėjo, jog neturi jokio turto ( LR CK 1.8 str. 1 d., 3.4 str. 1 d., 3.4 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo I. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-18 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. M. pilnametei dukrai G. G. už laikotarpį nuo 2013-04-03, kai ji sulaukė pilnametystės, iki 2015-07-01, kai ji baigs gimnaziją, išlaikymą po 333 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai; priteisti iš A. M. į valstybės biudžetą 120 Lt žyminį mokestį, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. Nurodė, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui, jeigu jam būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ir profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra nevyresnis negu 24 metų. Ieškovė G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), sulaukė pilnametystės, bet dar mokosi Vilniaus Lietuvių namų gimnazijoje, savo pajamų ir turto neturi, yra išlaikoma motinos I. G.. Tėvas A. M. jokios materialinės paramos dukrai neteikia. LR Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu pripažino, kad teismas visais atvejais privalo pritesti išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiui vaikui, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, įgis vidurinį išsilavinimą. Priteisiant išlaikymą pilnamečiui vaikui, besimokančiam vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje, vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir nepilamečiui vaikui. Bylos duomenimis ieškovė mokosi gerai, vidurkis 7.5, klasės vadovė G. apibūdina kaip darbščią, norinčią mokytis, sąžiningą ir pareigingą mokinę. Teismas pažymėjo, jog atsakovas A. M. dukros mokymosi gimnazijoje laikotarpiu privalo prisiimti pareigą išlaikyti savo dukrą, o ne perkelti naštą vienai dukros motinai I. G.. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo jos pilnametystės 2013-04-03 iki gimnazijos baigimo 2015-07-01. Pagrindiniai priteisimo pilnametei dukrai išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti LR CK, dukros poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Aiškinant ir taikant nuostatas, reglamentuojančias pilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. A. M. yra neįgalus (darbingumas 40 %), jam valstybė moka 477,68 Lt neteko darbingumo pensiją. P. G. motina I. G., turėdama apdailininkės specialybę, nedirba, gauna 630 Lt dydžio socialines pašalpas, slaugo sergančią močiutę, dirba atsitiktinius darbus, jos teigimu, mėnesinės pajamos sudaro iki 1500 Lt pajamų. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad I. G. mėnesio pajamos yra tris kartus didesnės negu A. M., tėvas turėtų skirti 333 Lt išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 3d., 3.196 str., 3.200 str., 3.208 str., 6.461 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti 2014-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies, nustatant išlaikymo dydį G. G. 150 Lt kas mėnesį nuo 2013-04-03 iki 2015-07-10. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neproporcingai priteisė išlaikymo sumą, nes atsakovas A. M. faktiškai gauna ne 477,68 Lt netekto darbingumo pašalpą, o pusę tos sumos. Apeliantas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovės motina slaugo sergančią močiutę.

Atsiliepimas

Ieškovė G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apelianto argumentas dėl neteisingai nurodytų jo faktiškai gaunamų pajamų, nesudaro pagrindo keisti sprendimą. Atsakovas nemokėjo sprendimu priteisto 280 Lt išlaikymo per mėnesį, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovė pažymėjo, kad A. M. dirbo užsienyje ir gaudavo geras pajamas, tačiau gera valia nemokėjo išlaikymo. Tai, kad atsakovas neturi savo vardu registruoto turto, nereiškia, kad jo šeima nepasiturinti.

Trečiasis asmuo I. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė yra gimnazijos moksleivė (b.l. 13), kuri 2015-07-01 baigs gimnaziją, todėl užsidirbti lėšų pragyvenimui negali dėl mokymosi gimnazijoje. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovė, mokydamasi gimnazijoje, turi galimybę dirbti ir pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi gimnazijoje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei, gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymui per mėnesį reikalinga minimali 1000 Lt suma, nes abu tėvai turi pareigą teikti išlaikymą ieškovei iki ji baigs gimnaziją tam, kad būtų tenkinami minimalūs suaugusio vaiko, besimokančio gimnazijoje, poreikiai.

Vertindama tėvų, turinčių prievolę teikti išlaikymą pilnametei dukrai (ieškovei), turtinę padėtį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per mėnesį dukters išlaikymui tėvas turi skirti 333 Lt, o motina 667 Lt. Toks išlaikymo dydžio paskirstymas tarp tėvų atitinka proporcingumo jų turtinei padėčiai principui, nes atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų (b.l. 11, 129-134), nesuteikia jokių teisinių privilegijų atsakovui, sprendžiant išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo klausimą, nes teisiškai reikšmingi yra duomenys dėl abiejų tėvų faktiškai gaunamų pajamų. Aplinkybės, kad ieškovė mokosi sąžiningai ir pažangiai (b.l. 113, 117), patvirtina, kad ieškovė nepiktnaudžiauja šeimos teisėmis. Vien tai, kad atsakovui yra skirta netekto darbingumo pensija kas mėnesį 477,68 Lt, iš kurios išskaičiuojamas 238,84 Lt išlaikymas, nesudaro teisinio pagrindo mažinti būtinos išlaikymui paramos dydį, įgyvendinant atsakovo pareigą išlaikyti pilnametį vaiką, siekiantį užbaigti gimnaziją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Konstatuotina, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 151) dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybė, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, sudaro teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo šias išlaidas, pažymint, kad jos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, Swedbank, AB, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (LR CK 1.5 str., 3.192 str. 3 d., 3.194 str. 3 d.; LR CPK 2 str., 3 str., 5 str. - 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 99 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš A. M. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Ona GasiulytėVytautas Zelianka