- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- eI2-3967-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09544-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 23S203302, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760220033 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti šį klausimą; 2) priteisti pareiškėjo naudai iš Migracijos departamento bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė Atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760220033. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas dirbo bendrovėje nuo 2022 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. vasario 17 d. Po to, gavo atsakovo sprendimą pakeisti darbdavį ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas Sprendimu leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino. Atsakovas Sprendime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2023 m. balandžio 7 d., o dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas nepradėjo.
Pareiškėjas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. Pareiškėjas pažymi, kad jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė apie pareiškėjo darbą bendrovėje, tai negali būti laikoma pareiškėjo kalte ir jis negali už tai atsakyti. Pareiškėjo nuomone, jis buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai bendrovėje dirbo, todėl Atsakovo Sprendimas neteisėtas. Prašo tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 14 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas pagal pareiškėjo prašymą ir vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 23S59394 leido pareiškėjui pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. balandžio 7 d., pareiškėjas Migracijos departamento sprendimu leisti pakeisti darbdavį nepasinaudojo, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo. Atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pažymi, kad įdarbinanti įmonė apie įdarbinamą darbuotoją turi pranešti Sodrai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną įdarbinamojo darbuotojo darbo pradžios, tačiau šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pareiškėjo įdarbinimą Sodrai informacijos nepateikė. Atsakovas pažymi, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
Teigia, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą ir kad neturėjo diskrecijos teisės nepriimti Sprendimo. Pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento turimais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. spalio 14 d. pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.
2023 m. sausio 10 d. Migracijos departamento sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760220033, galiojantis iki 2025 m. sausio 23 d.
2023 m. balandžio 2 d. pareiškėjo prašymas leisti pakeisti darbdavį.
2023 m. balandžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tarpininkavimo raštas darbdaviui ar darbo funkcijai pakeisti, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
2023 m. gegužės 3 d. Migracijos departamento sprendimas leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2023 m. lapkričio 8 d. Sodros duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. balandžio 7 d., kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba.
Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760220033, galiojantis iki 2025 m. sausio 23 d., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. balandžio 7 d., pareiškėjas Migracijos departamento sprendimu leisti pakeisti darbdavį nepasinaudojo, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo.
Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju sudaryta darbo sutartis. Pareiškėjo ir kontakto pavadinto A. S. susirašinėjimas WhatsApp programėle laikotrapiu nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2023 m. kovo 22 d.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2023 m. sausio 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi pagal Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos (Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis). Be to, Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatymo įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. sausio 23 d. Išimtys Įstatymo, kurios leistų neatitikti nurodytų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis esamai faktinei situacijai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. vadovaudamasis Atsakovo sprendimu leisti pakeisti darbdavį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 7 d. jokiose kitose įmonėse pareiškėjas nebuvo įdarbintas. Šią aplinkybę patvirtina Sodros informacinės sistemos duomenų išrašas. Pareiškėjas į bylą pateikė tik darbo sutartį sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas laikotarpiu 2023 m. kovo 5 d. iki 2023 m. kovo 22 d. (pareiškėjo darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“) nepatvirtina jo darbo kitoje įmonėje.
Pažymėtina ir tai, kad Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (toliau – Taisyklės) 18.1.1 papunktis numato, kad įdarbinanti įmonė apie įdarbinamą darbuotoją turi pranešti Sodrai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną įdarbinamojo darbuotojo darbo pradžios. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pareiškėjo įdarbinimą iki 2023 m. lapkričio 8 d. nepranešė. Pareiškėjas jokių objektyvių duomenų patvirtinančių jo deklaratyvius teiginius apie darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepateikė.
Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.