Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas J. K. K. nebuvo sudaręs testamento, taigi pareiškėja Z. K. yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.20 straipsnis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš pareiškėjos, liudytojos L. P. paaiškinimų, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po pareiškėjos vyro J. K. K. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti priėmė visą turtą: bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą butą, kurį nuo 2004 m. nuomojo L. P., prižiūrėjo, atliko einamąjį remontą, ir namų apyvokos daiktus, t. y. ji nuo pat mirties momento faktiškai valdė mirusio vyro J. K. K. turtą ir rūpinosi juo kaip savo turtu.

Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, jog pareiškėjos ir palikėjo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (19, 22 b.l.). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog J. K. K. mirė 2012-11-04 (20 b.l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Z. K. vardu nuosavybės teise yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (27 b.l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J.-Birbilienės pranešimo matyti, jog J. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas yra nepriimtas, paveldėjimo byla neužvesta (26 b.l.). Ginčo dėl palikimo nėra, be palikėjos į palikimą niekas nepretenduoja. Kaip paaiškino pareiškėja, jos atstovas, liudytoja L. P., pareiškėja priėmė visą vyro turtą po jo mirties, toliau jį nuomojo, t.y. pradėjo faktiškai valdyti savo ir mirusiojo sutuoktinio nuosavybės teisės dalį, nuomodama visą butą L. P.. Tai patvirtina pridedami rašytiniai dokumentai, kurie patvirtina, kad visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t.y. po sutuoktinio mirties iki pat šios dienos buvo mokama už viso buto komunalines paslaugas. Laikotarpiu nuo 2004 iki 2013-11-14 nuomininkai nemokėjo už komunalines paslaugas, dėl ko susidarė skola, tačiau nuo 2013-11-14 skolos už komunalines paslaugas buvo sumokėtos ir nuo šios datos mokesčius periodiškai moka pareiškėja Z. K., t.y. pareiškėja faktiškai valdo mirusio vyro turto dalį ir rūpinasi kaip savo turtu, moka mokesčius, po vyro mirties perėmė visus jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Kitų paveldėtojų nėra. CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl, laikytina, kad pareiškėja priėmė visą vyro J. K. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė visą vyro J. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė