Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Byla Nr. N-62-662-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
N-62-662-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-662/2011Procesinio sprendimo kategorija 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. už tai, kad ji 2010 m. sausio 15 d., apie 12.28 val. Telšiuose, Kęstučio g. 20-3, prekybos centro „Maxima“ prekybos salėje paėmė paštetą „Pasaka“, kurio vertė 2,45 Lt ir, jį įsikišusi į striukės kišenę, praėjo pro prekybos centro „Maxima“ mokėjimo kasas bei buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Pagrobdama smulkų svetimą turtą, ji pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktoji R. P. neprisipažino padariusi vagystę ir paaiškino, kad ji, būdama pedagogė, turėdama aukštąjį išsilavinimą, negalinti vogti. Tai padaranti jos liga, nes ji serganti epilepsija, jai įvykstantys atsijungimai. Būtent dėl atsijungimų ji kartais nesuvokianti, ką daranti ir galinti vienus daiktus įsidėti į kišenę, o kitus padėti.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. nutarimu pripažino R. P. kalta padarius ATPK 50 straipsnio pažeidimą ir skyrė jai 500 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų V. G., D. M., K. K. parodymais, poėmio aktu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, padarė išvadą, kad R. P. padaryta veika atitinka ATPK 50 straipsnį. Teismas nurodė, kad netikėti liudytojų parodymais neturi pagrindo. Teismas atmetė pačios R. P. parodymus, kad paštetą įsidėjo į kišenę tik būdama ištikta ligos priepuolio, nes ir ji pati nurodė, kad prieš atsistojant į eilę prie kasos, atsijungimo priepuolis buvo praėjęs, žinodama, kad taip gali nutikti, ji turėjo galimybę pasitikrinti savo kišenes ir įsitikinti, ar nepaėmė prekių dėl savo ligos, tačiau to nepadarė. Be to tai ji daro sistemingai. Taip pat teismas pažymėjo, kad pačios R. P. elgesys parduotuvėje rodo, kad ji, nesiimdama krepšelio, jau turėjo numatyti neigiamas pasekmes. Teismas atmetė teiginį, kad ji, būdama pedagogė, negalinti vogti, nes tai paneigia charakterizuojanti ją medžiaga, iš kurios matyti, kad ji yra ne kartą bausta pagal ATPK 50 straipsnį. Teismas padarė išvadą, kad R. P. piktnaudžiauja savo liga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str.1 d. 5 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą. Nurodo, jog pažeidimą įtakojo jos liga – ji nesuvokė jį daranti. Rinkdamasi kitas prekes, ji nepajuto, kad užėjo priepuolis, ir įsidėjo paštetą į kišenę, o vėliau, stovėdama prie kasų, ji nejuto, jog kišenėje yra prekė. Nurodo, jog yra iš anksto prašiusi apsaugos darbuotojų, kad atsižvelgtų į jos ligą, vėliau už paimtas prekes siūlė sumokėti dvigubai, tačiau nei apsaugos darbuotojai, nei teismas jos ligos nevertina, nors ir pateikiami medicininiai dokumentai. Atkreipia dėmesį, kad iki traumos 1992 metais jai tokių nutikimų nėra buvę, kas įrodo, jog dabar daromi pažeidimai yra tik ligos pasekmė. Atkreipia dėmesį, kad yra pedagogė. Nurodo, kad dėl tokių priimamų nutarimų jai prasidėjo dar viena liga – depresija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 19 straipsnyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nustačius šią aplinkybę administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 3 p.). Taigi, asmens nepakaltinamumas vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.

Iš byloje esančio medicininio pažymėjimo (b. l. 46) ir VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 47) matyti, kad R. P. yra nustatytas II grupės invalidumas. Pareiškėjai pasikartoja trumpalaikiai sąmonės praradimo epizodai, kurių metu ji atlieka įvairius veiksmus, jų nesuvokdama. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar R. P. jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo aiškiai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, šios pažeidimo padarymo versijos iš esmės netyrė. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ATPK nuostatas (pvz., administracinės bylos Nr. N556-1489/2008, Nr. N62-453/2007, Nr. N575-73/2008), esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai, ar darydama priešingą teisei veiką, R. P. suvokė savo veiksmų esmę ar ne, turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius