Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4633-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-04
Bylos Nr.
A15.-4633-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03880-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-4633-1013/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03880-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7.2; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 15.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. savo kaltę dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino ir dėl jų padarymo gailėjosi. Paaiškino, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas tėvo vardu. Įvykio dieną tėvas buvo išvykęs į kaimą. Jis paėmė tėvui priklausantį automobilį, nes norėjo nuvykti į McDonald‘s. Važiuodamas aikštelėje netyčia užkabino stulpą, pastovėjo 2 minutes, nes laukė draugo ir išvažiavo. Patvirtino, kad eismo įvykio vieta ir data protokole nurodyta teisingai. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, automobilį vairavo, nes reikėjo nuvažiuoti į miestą, o viešuoju transportu nenorėjo važiuoti. Pažeidimų pats nematė, bet matė kiti žmonės. Su padarytos žalos dydžiu sutinka.

Iš tyrimo metu pateikto 2019 m. vasario 24 d. A. G. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo paėmęs automobilį ir išvažiavo į miestą. Atvykus į (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą pradėjo važiuoti atgal ir netyčia atsitrenkė į stulpą. Išlipęs iš automobilio jį apžiūrėjo. Tada po trijų minučių išvažiavo namo. Labai gailisi, kad taip padarė ir neiškvietė policijos (b. l. 11).

Taigi savo kaltę, dėl padarytų administracinių nusižengimų, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. pripažino. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio A. G. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1).

Iš byloje esančio I. M. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 15.30 val. jis kartu su draugu ėjo (duomenys neskelbtini) pr. ir pamatė kaip žalios spalvos automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsirėžė į gatvės apšvietimo stulpą. Vairuotojas sustojo keletą metrų nuo įvykio vietos, išlipo, apsižiūrėjo ir pasišalino iš įvykio vietos, žmogaus apibūdinti negalėtų (b. l. 6).

A. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis yra automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Jis buvo išvažiavęs į kaimą, rakteliai nuo automobilio buvo palikti namie. Atvykęs į namus iš policijos sužinojo, kad buvo eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo sūnus, kuris vairavo automobilį (b. l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. dirbant kartu su kolega, apie 15.28 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį, Vilniuje (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, kurio metu automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė gatvės apšvietimo stulpą, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) pr. priešais (duomenys neskelbtini) pastatą pastebėjo apgadintą gatvės apšvietimo stulpą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu kreipėsi I. M., kuris paaiškino, kad eidamas kartu su draugu (duomenys neskelbtini) pr. ties (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. iš Katedros pusės atvažiuojantį žalios spalvos automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ties (duomenys neskelbtini) pastatu kliudė gatvės apšvietimo stulpą, jį apgadino ir kiek pavažiavęs į priekį sustojo, išlipęs vairuotojas apsižiūrėjo apgadinimus bei vėliau automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos link Seimo pusės, vairuotojo požymių I. M. nenurodė. Ant (duomenys neskelbtini) pastato buvo pastebėtos dvi vaizdo kameros, bet jos eismo įvykio neužfiksavo (b. l. 3).

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti apgadinto apšvietimo stulpo vieta ir tai, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 4).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Byloje esančiame išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. G. (b. l. 7).

Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai ir apšvietimo stulpo apgadinimai (b. l. 9, 23-24).

Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) sąmatos Nr. 838 matyti, kad apšvietimo stulpo taisymo darbų bendra vertė – 1621,40 Eur (b. l. 10).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas A. G. administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį bei ANK 426 straipsnio 2 dalį klausimas.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 2 dalis numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų teismo posėdžio metu bei paaiškinimo tyrimo metu, jis pripažino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino gatvės apšvietimo stulpą, t. y. nesilaikė Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei draudimo vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Taigi ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai yra visiškai įrodyti.

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Nagrinėjamu atveju A. G. suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Tai patvirtina jo parodymai teismo posėdžio metu, kai jis parodė, jog važiuodamas administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku užkabino stulpą, eismo įvykį matė kiti žmonės, o jis šiek tiek palaukęs tiesiog išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tokios aplinkybės nurodytos ir jo rašytiniame paaiškinime, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą pradėjo važiuoti atgal ir netyčia atsitrenkė į stulpą, išlipęs iš automobilio jį apžiūrėjo ir išvažiavo namo, labai gailisi, kad taip padarė ir neiškvietė policijos. Tai, kad eismo įvykį, kai buvo apgadintas apšvietimo stulpas, o vairuotojas apžiūrėjęs apgadinimus išvažiavo iš eismo įvykio vietos, patvirtina ir byloje esančio įvykį mačiusio I. M. paaiškinimo duomenys. Tai, kad apšvietimo stulpui buvo padaryta akivaizdi žala patvirtina byloje esančios nuotraukos ir UAB (duomenys neskelbtini) sąmata Nr. 838, kurioje užfiksuota, kad padaryta žala viršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nagrinėjamu atveju žalos dydis – 1621,40 Eur dydžių (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur). Taigi A. G. suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo akivaizdžiai apgadintas apšvietimo stulpas, sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešdamas apie tai policijai. Teismas, atsižvelgdamas į paties administracinėn traukiamo A. G. parodymus teismo posėdžio metu bei byloje esančius įrodymus, kurie neprieštarauja ir vieni kitus papildo, sprendžia, kad anksčiau nurodytais savo veiksmais A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas būtent pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala – 1 621,40 Eur ir tai viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti trys administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nustatyta A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas (b. l. 13-22), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, dirbantis, jauno amžiaus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. G. paskyrus baudas, lygias 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytiems minimaliems baudų dydžiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas pažymi, kad, remiantis teismų praktika, galimybė taikyti specialiosios teisės atėmimą yra numatyta ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, teismų praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018). Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju teismui suteikta teisė, o ne pareiga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamą A. G., kuris pripažįsta nusižengimus, gailisi dėl savo veiksmų, tai yra pirmas tokio pobūdžio nusižengimas, sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo konkrečiu atveju neskirtinas.

Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, A. G. administracinį nusižengimą padarė naudodamasis savo tėvui A. G. priklausančiu automobiliu, automobilis buvo paimtas be savininko žinios. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis, todėl teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. G. paskirti galutinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19105290670 ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė