Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. B. 2021 m. kovo 2 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną D. B., sudavė vieną smūgį kumščiu D. B. į kairę akį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. 2021 m. kovo 13 d. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad jis gyvena kartu su tėvais D. ir R. B., adresu (duomenys neskelbtini). Jis nuo spalio mėnesio grįžęs iš užsienio ir būna pas tėvus. 2021 m. kovo 2 d. jie kartu su tėvais išgėrė alkoholio butelį ir buvo visi neblaivūs. Kadangi butas yra vieno kambario, motina atsigulė į jo lovą, jai pasidarė bloga ir ji privėmė į lovą. Jis dėl to labai supyko ir priėjęs prie jos sudavė dešinės rankos kumščiu jai į kairę akį. Kitą dieną akyje mamai buvo kraujosruva. To momento, kai sudavė motinai, tėvas nematė. Dėl to labai gailisi. Niekada nėra smurtavęs prieš tėvus. Ketina motinos atsiprašyti ir tikisi, kad daugiau tai nepasikartos (b. l. 91-92). 2021 m. balandžio 12 d. papildomai apklaustas T. B. parodė, kad jis gyvena kartu su tėvais D. ir R. B., adresu (duomenys neskelbtini). Jis nuo 2020 metų spalio mėnesio grįžęs iš užsienio ir būna pas tėvus. Kartu veda bendrą ūkį, jis prisideda finansiškai prie bendro pragyvenimo. Su tėvais sutaria gerai, konfliktai kyla nebent tuo metu, kai jis būna neblaivus. 2021 m. kovo 2 d. jis kartu su tėvais išgėrė alkoholio butelį ir buvo visi neblaivūs. Kadangi jų butas yra vieno kambario, motina atsigulė į jo lovą, jai pasidarė bloga ir ji privėmė į lovą. Jis tai pamatęs susinervino, dėl to labai supyko ant motinos ir, priėjęs prie jos, sudavė dešinės rankos kumščiu jai į kairę akį. Kai jis motinai sudavė į kairę akį, ji jam nieko nesakė. Po to ji nuėjo miegoti. Kitą dieną jis matė motinos akyje kraujosruvą. Kai jis sudavė motinai, tėvas R. B. nematė. Dėl to, kad sudavė motinai, jis labai gailisi. Niekada nėra smurtavęs prieš savo tėvus. Motinos jis atsiprašė. Jie susitaikė (b. l. 98-99).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo T. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021m. kovo 2 d. ji buvo namuose. Vakare ji blogai pasijuto, ją pykino, nes truputį buvo vartojusi alkoholio. Apie 23.00 val. ji atsigulė savo kambaryje į lovą. Ją pradėjo pykinti ir tuo metu atėjo sūnus T. B. Jis buvo neblaivus. Ji nespėjo atsikelti, kai pradėjo vemti lovoje. T. B. tai pamatęs priėjo prie jos ir sakydamas: „ką jau pradėjai lovoje vemti“, kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, į kairę akį. Tada apsisuko ir išėjo į savo kambarį. Ji atsikėlė, apsiprausė, susitvarkė ir nuėjo atsigulti. Jai skaudėjo sumuštą kairę akį. Ryte atsikėlusi pamatė, kad aplink jos kairę akį yra mėlynė. Skaudėjo sumuštą akį, bet policijai neskambino ir medikų nekvietė, nes pagailėjo sūnaus. Po šio įvykio T. B. elgesys nesikeitė. Jis toliau namuose vartoja alkoholį, kelia triukšmą, neleidžia ilsėtis jai su vyru, be to jis vagia jų su tėvu pinigus, kuriuos prageria. Jis prieš ją su tėvu nesmurtauja, tai buvo pirmas kartas, kai jis pakėlė prieš ją ranką, bet jis ją ir tėvą nuolat vadina necenzūriniais žodžiais. Kai T. B. prieš ją smurtavo, kambaryje buvo dviese, vyras R. B. buvo kitame kambaryje. Apie tai, kad T. B. ją sumušė, ji vyrui R. B. pasakė kitą dieną, atsikėlusi ryte, kai pamatė po akim mėlynę. Ji nori, kad sūnus T. B. būtų iškeldintas iš jų namų. Civilinio ieškinio nereikš ( b. l. 2 ).

Iš 2021 m. kovo 12 d. D. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad kreipėsi D. B. ir pranešė, kad 2021 m. kovo 2 d. apie 23.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jai gulint lovoje, sūnus T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė vieną kartą jai į kairę akį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Iš 2021 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (b. l. 14-20).

Iš 2021 m. kovo 16 d. specialisto išvados Nr. G 113/2021 (06) matyti, kad D. B. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir veidu atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 39).

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis T. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną D. B., sudavė vieną smūgį kumščiu jai į kairę akį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis T. B., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis T. B. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – viešaisiais darbais bei jų trukme (b. l. 111-113).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis T. B. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, T. B. neteistas (b. l. 57-58), administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka (b. l. 59-75), (duomenys neskelbtini), nedirbantis (b. l. 76), psichikos ligų įskaitoje neįrašytas, priklausomybių ligų įskaitoje įrašytas, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-329/2021 nurodyta, kad T. B. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 51). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 22).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo T. B. asmenybę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, T. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamojo T. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis T. B. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 12 d. 13.30 val. iki 2021 m. kovo 13 d. 08.50 val. (b. l. 78-79, 104-105). Šis laikas įskaitomas į T. B. paskirtą viešųjų darbų bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-103), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti T. B. į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 12 d. 13.30 val. iki 2021 m. kovo 13 d. 08.50 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti kaltinamajam T. B.