Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bauda 1250 LT su 100 LT vertės turto konfiskavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – 3MGL bauda (375 Lt);

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 mėnesius ir 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y.:

2024 m. balandžio 20 d., apie 23.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje, tyčia iš nugaros apglėbęs per pažastis savo sugyventinę K. S. ją tempė prie savęs ir prisitraukęs ją prie savęs abiem rankomis ne mažiau du kartus spaudė jos kairę krūtį ir ne mažiau du kartus spaudė jos dešinę krūtį, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. S. nubrozdinimus kaklo srityje ir kairėje krūtyje, t. y. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. S., apklaustas įtariamuoju, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. balandžio 20 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje jis iš nugaros apglėbė per pažastis savo sugyventinę K. S. ir prisitraukė ją prie savęs. Jis nežino, ar tokiu būdu galėjo padaryti nubrozdinimą jai kaklo srityje, bet mano, kad gal ir galėjo. Viskas įvyko greitai, kai ją prisitraukė prie savęs, ji pradėjo muistytis, nenorėjo būti prie jo. Prisitraukęs K. S. prie savęs, jis tyčia pradėjo spaudinėti jos abi krūtis, todėl mano, kad nubrozdinimą ant krūties galėjo jai padaryti. Pamena, kad abi krūtis paspaudė po du kartus. Mano, kad šie jo veiksmai galėjo sukelti jai fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi.

Kaltinamojo A. S. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu jau virš 20 metų. 2024 m. balandžio 20 d., apie 23.20 val., ji gulėjo miegamajame ant lovos, kai staiga A. S. ją prisitraukė lovoje prie savęs. Jis ją prisitraukė apėmęs jai per pažastis ir apglėbęs per visą jos kūną, tačiau tokiu būdu jai fizinio skausmo nesukėlė. Prisitraukdamas ją, jis jai fizinio skausmo nesukėlė. Prisitraukęs prie savęs A. S. pradėjo gnaibyti jai abi krūtis ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Skausmas buvo momentinis, vaistų nuo skausmo negėrė. A. S. gnaibė jos abi krūtis tai viena ranka, tai kita. A. S. jai į kairę krūtį įgnybė nemažiau du kartus ir į dešinę krūtį įgnybė nemažiau du kartus. A. S., gnaibydamas jai krūtis, padarė jai dvi kraujosruvas ant kairės krūties, daugiau jokių sužalojimų nėra. Jos krūtis apžiūrėjo atvykę medikai. Viskas vyko lovoje, atsikėlusi iš lovos nebuvo. Triukšmą išgirdo jų sūnus N. S., kuris atėjo į kambarį ir tuo metu, kai jis atėjo, A. S. ją paleido. Po šio įvykio ją apžiūrėjo tik greitosios medicinos darbuotojai, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Civilinio ieškinio ji nereikš, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes nenori. Tai ne pirmas kartas, kai A. S. naudoja fizinį smurtą jos atžvilgiu, anksčiau buvo taip pat pradėti ikiteisminiai tyrimai. Patikslina, kad A. S. jos kaklo apsijuosęs nebuvo, ankstesnėje apklausoje klaidingai nurodė susimaišiusi. Nusiraminusi po įvykio parodo, kad ji A. S. nebijo. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji patikslino, kad A. S. jai krūtis spaudė, o ne gnaibė.

Įvykio suvestinėje iš PRĮR nurodyta, kad „SAA PASITVIRTINO, PKA PASIŠALINO Paskambino berniukas vardu N. ir pasakė nerišlia kalba, kad tėvas galimai muša mamą. Vaikas arba turi kalbos negalią, arba yra mažametis. Daugiau informacijos nesuteikė. Savo mamos vardo nežino. Savo pavardės nežino. Padėjo ragelį. Perskambinus nebekelia. Adresas paimtas iš VND. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. balandžio 20 d. 23.26, BPCID=95425710054, Pranešėjo numeris: 37061393448. Pranešėjas N.“.

2024 m. balandžio 21 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant K. S. rūbais neuždengtų kūno vietų – ant kaklo ir krūtinės matomi nubrozdinimai ir kraujosruvos.

Specialisto išvadoje Nr. G 471/2024(04) nurodyta, kad K. S. padaryti nubrozdinimai kaklo srityje ir kairėje krūtyje. K. S. nustatytiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių bukais kietais daiktais. K. S. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. K. S. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. K. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2024-04-21 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Kraujo pėdsakų ar išmėtytų daiktų nepastebėta. Grumtynių pėdsakų nestebima.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo K. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad 2024 m. balandžio 20 d., apie 23.33 val., dirbant tarnybiniu automobiliu VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyresniuoju tyrėju J. B. iš Šiaulių OVS gavo pranešimą, kad „Paskambino berniukas vardu N. ir pasakė nerišlia kalba, kad tėvas galimai muša mamą. Vaikas arba turi kalbos negalią, arba yra mažametis. Daugiau informacijos nesuteikė. Savo mamos vardo nežino. Savo pavardės nežino. Padėjo ragelį. Perskambinus nebekelia. Adresas paimtas iš VND“. 2024 m. balandžio 20 d. 23.54 val. atvykome nurodytu adresu. Kieme pasitiko K. S. (blaivi 0,00 prom.) kuri nurodė, kad sukonfliktavo su savo sugyventiniu. Konfliktas įvyko namuose, K. S. paaiškino, kad jos sugyventiniui A. S. atsirado bėdų darbe, dėl to paskutiniu metu namuose jis būna piktas ir irzlus. K. S. paaiškino, kad dažnai girdi užgauliojimus iš savo sugyventinio, tačiau nenorėdama konfliktų su A. S. paskutiniu metu stengėsi nebendrauti ir nekalbėti su juo. Vakare K. S. nuėjo į miegamąjį ir atsisėdo ant lovos, kurioje miegojo jos sugyventinis A. S.. Besėdint atsibudo A. S. ir pradėjo konfliktuoti su K. S., pastaroji nenorėdama konfliktuoti su savo sugyventiniu atsistojo eiti ir pajuto kaip iš nugaros pusės priėjo jos sugyventinis ir su savo ranką apjuosė K. S. kaklą bei patempęs atgal pasiguldė į lovą ir pradėjo spausti K. S. krūtinę, taip sukeldamas jei fizinį skausmą. Konfliktą išgirdo kitame kambaryje buvęs jų sūnus N. S. ir išėjęs į lauką iškvietė pagalbą. A. S. pamatęs telefone, kad buvo skambinta tel. Nr. 112, pabėgo iš namų. Į įvykio vietą buvo iškviesti GMP darbuotojai, kurie apžiūrėjo K. S..

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo A. I. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. balandžio 21 d. apie 9 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M. vyko adresu (duomenys neskelbtini) ieškoti įtariamojo A. S. dėl smurto artimoje aplinkoje ROIK 01-1-14944-24, kuris buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Nuvykus minėtu adresu rastas blaivus A. S., kuris buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei K. S..

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu, su siūlomais paskirti įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis) bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, teismas mano, kad A. S. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį bei paskiriant siūlomas baudžiamojo poveikio priemones, galinčias padėti koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 21 d. 09.15 val. iki 2024 m. balandžio 22 d. 14.15 val. (2 paras). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą tą laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. S. bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą tą laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme , bausmes iš dalies sudedant ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą tą laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu A. S.paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.