Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal konfiskuotino turto savininko M. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo E. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį – 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su transporto priemonės - automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, E. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su transporto priemonės konfiskavimu.

Šiuo nutarimu paskirtos 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudos mokėjimas išdėstytas, įpareigojant ją sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos, baudą mokant nutartyje nustatytu grafiku.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 28 d., apie 7.14 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. K. vardu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esant leistinam maksimaliam važiavimo greičiui 50 km/h, važiavo 175 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį 124 km/h, įvertinus greičio paklaidą ± 1 km/val., pažeidėjo naudai (greičio viršijimas užfiksuotas mobiliu greičio matuokliu „Berkut R“ Nr. 0802073, patikros sertifikato Nr. 1626676), bei stabdomas nepakluso akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17, 135 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto vertinimu, teismas turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti ar jo veiksmai buvo susieti priežastiniu ryšiu su E. M. padarytais administraciniais teisės pažeidimais. Teigia, kad nežinojo, jog E. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat negalėjo numatyti, kad jis, vairuodamas automobilį, padarys administracinį teisės pažeidimą. Jei nebūtų užmigęs automobilyje, tikrai nebūtų jam leidęs važiuoti dideliu greičiu ir jei būtų matęs, kad automobilį stabdo policijos pareigūnai, E. M. tikrai būtų sustabdęs automobilį. Leistino greičio viršijimas kelia pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei, bei turtui. Viršijus leistiną greitį galėjo įvykti eismo įvykis, kurio metu galėjo būti apgadintas jo automobilis, galėjo būti sužalotas pats, todėl atsargus automobilio vairavimas atitinka jo interesus. E. M. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir jam teismas skyrė nuobaudą, tuo tarpu jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, vieno iš pažeidimo elementų - subjektyviosios pusės. Jo veiksmuose nėra tyčios ir kaltės, todėl teismas, priimdamas sprendimą, dėl jam priklausančio automobilio konfiskavimo turėjo į tai atsižvelgti. Tokiu būdu, teismas konfiskuodamas jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį, ne tik pažeidė jo teises ir interesus, bet pažeidė jo konstitucines teises į nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad nuosavybė neliečiama ir jos teises saugo įstatymai. 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis teismas pažymėjo, kad „<...> įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą <...>“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio. Jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „<...> būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą <...>“. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „<...> nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia vairuotojams <...> neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo <...>“. Teismas atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais turėtų spręsti ar tikslinga konfiskuoti transporto priemonę, kuri pažeidėjui nepriklauso. Toks teismo sprendimas aiškiai neatitinka protingumo ir proporcingumo principo, nes pažeidėjui skyrė 4500 Lt baudą, o jam, automobilio savininkui konfiskavo 12 000 Lt vertės transporto priemonę, neatsižvelgdamas į tai, kad pažeidimai padaryti be jo išreikštos valios. Tokiu būdu negalima pripažinti, kad teismas įvykdė teisingumą. Be to, sankcija numato nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, kad, siekiant užtikrinti teisingą teismo procesą ir efektyvią savininko teisių gynybą, transporto priemonės savininkui turi būti suteikta galimybė įrodyti, jog jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai mano, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra keistinas, panaikinant jam, M. K., nuosavybės teise priklausiančio automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonės savininkas, E. M. teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas apie M. K. priklausančio automobilio paėmimo ir pažeidimų padarymo aplinkybes, taip pat nebuvo apklausti pažeidimą užfiksavę ir tyrę policijos pareigūnai. Nors teismas išsiuntė galimo konfiskuoti automobilio savininkui pranešimą apie teismo posėdį, tačiau neišsiaiškino dėl kokių priežasčių jis į teismo posėdį neatvyko, taip pat nesiėmė priemonių užtikrinti šio asmens dalyvavimo teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, tik tais atvejais, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau ši teisinio reguliavimo spraga užpildoma remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėta, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N444-371/2011).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 15 d. nutarimą E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje neapklausdamas administracinio teisės pažeidimo priemonės savininko, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apie automobilio paėmimo ir pažeidimo padarymo aplinkybes, policijos pareigūnų užfiksavusių ir tyrusių administracinių teisės pažeidimo aplinkybes, nepašalinęs esančių prieštaravimų, pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi šie argumentai galės būti išdėstyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.