Kauno apylinkės teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistosios Ž. J. (buvusi pavardė – B.) prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. J., be kita ko, teista 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Be to, ji teista 2022 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams.

Be to, ji teista 2022 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Ji subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Be to, Ž. J. teista 2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Taip pat ji teista 2023 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – areštas 28 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams,

Prašymas atmtamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) yra pakeistos BK 190 straipsnio nuostatos, numatančios, kad XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, lyginant su ankstesne aptariamo straipsnio redakcija, buvo išplėstos bei labiau diferencijuotos turto vertės ribos, o tai, tam tikrais atvejais, gali palengvinti nuteistųjų teisinę padėtį, panaikinti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nusikalstamumą ir (ar) sudaryti prielaidas bausmei švelninti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) dispozicijose numatytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nusikaltimams nuosavybei, tačiau vagystės padarymas atvirai, svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir kt. yra šį nusikaltimą kvalifikuojančios aplinkybės, todėl turto vertė šiuo atveju veikų kvalifikavimui reikšmės neturi ir dėl šios priežasties daroma išvada, kad Ž. J. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Be to, minėtu įstatymo pakeitimu buvo pakeista ir BK 178 straipsnio redakcija. Be kita ko, naujoje redakcijoje atskirose straipsnio dalyse išdėstyti vagystę kvalifikuojantys požymiai. Pagal iki 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas, vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugomą teritoriją, pagrobiant svetimą turtą, dėl ko Ž. J. ir buvo nuteista 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, buvo numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už šios veikos padarymą buvo numatytos šios bausmių rūšys bei dydžiai: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje vagystė įsibrovus į saugomą teritoriją yra numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Tokio pobūdžio kvalifikuotą vagystę padariusiems asmenims numatytos šios bausmių rūšys bei dydžiai: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Taigi, atsižvelgiant į tai, matyti, kad naujoje įstatymo redakcijoje vagystės įsibrovus į saugomą teritoriją pavojingumas ir ją padariusiems asmenims galimos skirti bausmės nepakito. Aptariama kvalifikuota vagystė vertinama kaip apysunkis nusikaltimas tiek senoje, tiek ir naujoje redakcijoje, o maksimalios galimos skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis išliko toks pats (iki šešerių metų), taip pat nėra numatytos ir naujos alternatyvios bausmių rūšys.

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nauja BK 178 ir 190 straipsnių redakcija šiuo atveju nešvelnina nuteistosios Ž. J. teisinės padėties, todėl ši jos veika neperkvalifikuotina ir už ją paskirta bausmės nekeistina.

Nors nuteistoji prašyme neišreiškė reikalavimo peržiūrėti ir kitų jai priimtų procesinių sprendimų, tačiau, siekiant užtikrinti bausmę pataisos įstaigoje

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Ž. J. taip pat buvo teista 2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Dėl šio nuosprendžio peržiūrėjimo ji kreipėsi atskiru prašymu, kuris jau buvo išnagrinėtas teismo posėdyje ir 2023 m. birželio 15 d. yra numatytas procesinio sprendimo paskelbimas. Atsižvelgiant į tai, dėl šio nuosprendžio peržiūrėjimo priimant šią nutartį nepasisakytina.

2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu Ž. J. buvo nuteista ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl įvykdytos atvirosios vagystės. Ankstesnėje jau aptartoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje asmenims, kurie įvykdė atvirąją vagystę, buvo numatytos šios rūšies bausmės bei jų dydžiai: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šiuo metu galiojančioje minėto įstatymo redakcijoje už atvirosios vagystės padarymą numatyta: viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, taigi galimos už atvirąją vagystę skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės maksimalus dydis sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajai šiuo atveju buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis buvo nustatytas artimas BK 50 straipsnyje numatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimą dydžiui (paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams), įvertinus minėtame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąją bei apibūdina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, pagrindo spręsti, kad jai paskirta bausmė yra akivaizdžiai per didelė ir turėtų būti mažinama, nėra. Kadangi ir kitokiu būdu veikos perkvalifikavimas šiuo atveju nešvelnintų nuteistosios teisinės padėties (atviroji vagystė vertinama kaip apysunkis nusikaltimas ir naujoje įstatymo redakcijoje), pagrindo taikyti BK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatas šiuo atveju taip pat nėra.

Ji 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, o taip pat 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, buvo teista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį. Kadangi šių straipsnių redacija 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nebuvo keičiama, šie nuosprendžiai dėl Ž. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį neperžiūrėtini.

Ž. J. taip pat nuteista 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji, veikdama su bendrininku, pagrobė nedidelės vertės – 186,84 Eur svetimą turtą. Kadangi Ž. J. pagrobto turto vertė viršijo BK 190 straipsnyje numatytą 3 MGL dydį, bet neviršijo 5 MGL dydžio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje numatyta tokia pati minimali nedidelės vertės turto riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuteistosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės turto vagystė. Naujoje įstatymo redakcijoje BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos tapačios bausmių rūšys kaip ir iki tol galiojusioje BK 178 straipsnio 4 dalyje, todėl pagrindo manyti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija šiuo atveju švelnina nuteistosios teisinę padėtį, nėra.

Ž. J. taip pat buvo teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį. Kadangi pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, švelninantį nuteistojo teisinę padėtį taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, todėl dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės Kauno apylinkės teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios Ž. J. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.