Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2006 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje buvo gautas advokato Virgilijaus Kaupo 2006 m. lapkričio 13 d. prašymas dėl kreipimosi į teismą dėl administracinio teisės akto panaikinimo, kuris 2006 m. lapkričio 17 d. persiųstas nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai. 2007 m. sausio 24 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2007 m. sausio 19 d. raštu Nr. 6-2344 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė išvadą, susijusią su teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidoje, detaliuoju planavimu, kuri tolimesniam tyrimui 2007 m. sausio 24 d. perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai. Prokurorui pateiktoje 2007 m. sausio 19 d. išvadoje Nr. 6-2344 nepateikus pakankamai duomenų, sąlygojančių prokuroro sprendimo dėl kreipimosi į teismą priėmimą (nenurodant detaliojo plano sprendinių ir infrastruktūros sutarties realizavimo apimties, kas tiesiogiai įtakoja ieškinio sumą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybes), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistams 2007 m. sausio 30 d. buvo pavesta patikslinti išvadą. 2007 m. vasario 23 d. buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslinta 2007-02-20 pažyma Nr. 6.3-456, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių reikalavimų pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras, 2007 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintos pažymos Nr. 6.3-456, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą pagrindu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2007 m. kovo 23 d. pateikė 2007 m. kovo 22 d. ieškinį Nr.CBl/29, todėl laikytina, kad prokuroras savo konstitucinę ir įstatyminę teisę kreiptis į teismą dėl administracinio ginčo išnagrinėjimo realizavo per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Kadangi pakankamai objektyvių duomenų apie pažeidimus prokurorui buvo pateikta tik specialistams patikslinus pirminę pažymą (išvadą), todėl pareiškimo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo 2007 m. vasario 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui prokuroro 2007 m. kovo 22 d. ieškinys Nr.CBl/29 paduotas 2007 m. kovo 23 d., laikytina, kad prokuroras į teismą kreipėsi per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą ir termino nepraleido. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutarties pagrindu civilinės bylos perdavimas administraciniam teismui nevertintinas savarankišku prokuroro kreipimusi į administracinį teismą, todėl nesietinas su terminu skundui paduoti.

Prašyme buvo nurodyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje surinktus duomenis nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 patvirtintu detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikos valstybei, patikėjimo teise valdomi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos:

Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, nesuformuoti ir VĮ Registrų centre kaip savarankiški turtiniai vienetai neįregistruoti. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringoje, įregistruotas pastatas - poilsio namai (un.Nr.(duomenys neskelbtini)), kuriame suformuota 16 atskirų nekilnojamojo turto objektų - poilsio patalpų, nuosavybės teisėmis priklausančių: A.M., G.E.J., J.L. ir B.L. (2008 m. vasario 29 d. įregistruota hipoteka - kreditorius AB SEB bankas), I.K. ir R.K. (2007 m. sausio 8 d. įregistruota hipoteka - kreditorius AB Sampo bankas), V.B. ir A.B. (2008 m. vasario 29 d. įregistruota hipoteka - kreditorius AB SEB bankas), I.A. ir A.A., A.M. ir A.M., E.A. ir S.A., UAB „Vespera real estate" (2007 m. spalio 8 d. įregistruota hipoteka - kreditorius AB Ūkio bankas); Ankstesni savininkai - LUAB „Nidos karūna", UAB „Promenado statyba" (VĮ Registrų centras duomenimis įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro - pasibaigęs juridinis asmuo), G.P., I.B., V.P., K.P., A.J.. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suformuoti 2 atskirti nekilnojamojo turto objektai - poilsio patalpos, nuosavybės teise priklausantys R.M. ir G.L.M.; Ankstesni savininkai - H.B., L.K., LUAB „Nidos karūna", UAB „Detalita", K.Š., V.Š., M.Š.. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A.S. ir V.L.; Ankstesni savininkai - V.J.K., E.B., L.K., LUAB „Nidos karūna". Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A.P.; Ankstesnis savininkas - LUAB „Nidos karūna". 2007 m.birželio 22 d. pastatui įregistruota hipoteka - kreditorius AB DnB NORD bankas. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis G.E.J.; Ankstesnis savininkas - LUAB „Nidos karūna". Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A.J.; 2003 m. gruodžio 18 d. įregistruota hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditorius - AB bankas „NORD/LB Lietuva"); Ankstesnis savininkas - LUAB „Nidos karūna". Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A.J. ir L.J.; 2005 m. rugsėjo 15 d. įregistruota hipoteka Nr.(duomenys neskelbtini) (kreditorius - AB bankas „Snoras"). Ankstesni savininkai: A.Š., LUAB „Nidos karūna".

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad atsakovė Neringos savivaldybės taryba 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna"), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detalųjį planą bei pritarė sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui, įgaliojant merą ją pasirašyti. Nurodo, kad šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir suderino: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, patikrinusi detaliojo plano projektą, 2001 m. spalio 24 d. pateikė išvadą Nr.408, kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna"), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai:

1. Esamą sklypą skaidyti, formuojant 8 savarankiškus sklypus;

2. Žemės naudojimo būdą - rekreacinę teritoriją ( žemės naudojimo pobūdį - poilsio namus statyti, įrengti ir eksploatuoti) pakeisti, nustatant žemės naudojimo būdą - gyvenamoji teritorija (žemės naudojimo pobūdį - sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritorija).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikta teisė keisti nacionalinių parkų ir rezervatų bei jų apsauginių zonų ribas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguota teisė nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą. Toks režimas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuriuo pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d.nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) nuostatais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo" KNNP planavimo schema (generalinis planas) įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose (Žin.,1994,Nr.99-1977) 5 punkte imperatyviai nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema(generaliniu planu), 4.1 punkte nurodyta, kad planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniame brėžinyje (Nr. 2) nagrinėjama teritorija priskirta Nidos gyvenamosios vietovės gyvenamajai funkcinei zonai, KNNP Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos sprendiniais nagrinėjama teritorija priskirta X zonai, kurios tvarkymo programoje nenumatytas žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriaus „Nidos ir jos apylinkių principinis planas" 4 punktą, Nidoje išskirtos 3 pagrindinės stambios zonos: 1) mišri gyvenamosios paskirties, poilsio ir aptarnavimo įstaigų, 2) gamtinė rekreacinė, 3) komunalinės-ūkinės paskirties. Nagrinėjamo žemės sklypo (sklypų) naudojimo pobūdis - poilsio įstaigų teritorija - nustatytas KNNP planavimo schemą (generalinį planą) detalizuojančioje Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje.

Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 „Dėl laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento įtvirtinimo" patvirtinto laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 5 lentelės „Pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai" nuostatomis, žemės naudojimo pobūdis - teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti, numatytas rekreacinio žemės naudojimo būdo teritorijose. Pažymėjo, jog tokiu būdu akivaizdu, kad komentuojamo detaliojo plano sprendinys - žemės sklypo (sklypų) naudojimo būdo pakeitimas iš rekreacinės į gyvenamąją teritoriją, žemės naudojimo pobūdžio pakeitimas iš poilsio įstaigų teritorijos į sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritoriją - prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių santraukos Teritorinio funkcinio zonavimo 7 punkto sprendiniams, nustatantiems, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą KNNP generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose.

Pareiškėjas akcentavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna"), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" atvirtino detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams aktams: pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (Žin., 1999, Nr. 27-766), kurių 4 punktas nustato, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažeistos Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis; 31 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pažeistos ir šio įstatymo 5 straipsnio, 13 straipsnio nuostatos, jog valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato ne tik pats įstatymas, bet ir Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (saugomų teritorijų planavimo dokumentai).

Pareiškėjas paaiškino, kad Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringa, ribų ir ploto pavirtinimo" nuspręsta patvirtinti minimų žemės sklypų naudojimo sąlygas, kuriose, vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 3 patvirtinto teritorijos detaliojo plano 7 punktu nustatytas žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė - privačioms valdoms išdėstyti, 8.1.1 punktu nustatytas ūkinės veiklos pobūdis žemės sklype - kitos paskirties žemė - privataus gyvenamojo namo statybai ir eksploatavimui. Pareiškėjas teigė ir tai, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna"), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) bei kitų teisės aktų nuostatoms, tai ir ginčijamo administracinio akto pagrindu priimtas kitas administracinis aktas - Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 253 - pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31, 40 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. IX-1354) savivaldybių valdybos buvo išeliminuotos iš savivaldybių struktūros. 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (aktuali redakcija nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d.) 32 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius pagal teritorijų planavimo dokumentą atlieka šiuos darbus: parengia prašomo išnuomoti žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos). Kai žemės sklype, be gyvenamojo namo ir jo priklausinių, yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas; nurodo prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą taip pat pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą numatytus teritorijai, į kurią patenka išnuomojamas žemės sklypas, jeigu žemės sklype esančių statinių ar įrenginių tiesioginė paskirtis neatitinka bendrajame ar specialiajame plane numatytos paskirties, būdo ir (ar) pobūdžio, nustato kitus prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo apribojimus ir sąlygas; atlieka kitus darbus.

Pareiškėjas paaiškino, kad tokiu būdu, minėtos savivaldybės valdybos funkcijos yra perduotos savivaldybės administracijos vadovui. Nurodė, jog atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, dėl reikalavimo panaikinti Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 253 atsakovu trauktina Neringos savivaldybės administracija. Taip pat pažymėjo, jog Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo duomenimis UAB „Nidos karūna" 2002-11-26 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teisių perėmėjo nėra. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro ir nuo to momento nustoja egzistuoti - jis pasibaigia (Lietuvos Respublikos CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu UAB „Nidos karūna", ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, neteko civilinio teisnumo ir civilinio procesinio veiksnumo, todėl teismo sprendimas šioje byloje neįtakos jo teisių ar pareigų. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teise bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis įtvirtina valstybės pareigą rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 6 straipsnis, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 5 punktas). Šis nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą ir jų apsaugą (iš Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų). Valstybė, priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus Kuršių nerijos nacionalinio parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Atsakovai Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutiko.

Atsiliepime į prašymą nurodė, jog prašymas teismui pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir nepagrįstas. Teigė, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė praėjus daugiau negu vienam mėnesiui nuo ginčijamų aktų priėmimo dienos, todėl administracinė byla dėl šių aktų panaikinimo turėtų būti nutrauktina. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalis numatė, kad teritorijų planavimo dokumentų derinimas - procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kadangi Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamas detalus planas yra patikrintas, todėl ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat nurodė, jog remiantis galiojusia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucija, ginčijamą detalųjį planą patikrino, todėl pagal šį įstatymą nebuvo pagrindų ginčijamo detalaus plano netvirtinti. Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nėra pagrindų dėl Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 patvirtinto detalaus plano panaikinimo. Pažymėjo, jog remiantis Neringos savivaldybės tarybos 1997 m. vasario 6 d. sprendimu Nr.01 patvirtintu UAB „Nidos karūna“ sklypo detalaus išplanavimo projektu projektuojama teritorija buvo padalinta į 7 sklypus, todėl nurodytu detalaus išplanavimo projektu buvo sukurtos teisinės prielaidos sklypo (duomenys neskelbtini), Nidoje išskaidymui, žemės naudojimo pobūdžio keitimui bei naujai statybai. Kadangi pareiškėjas neginčija 1997 m. vasario 6 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 01 patvirtinto UAB „Nidos karūna“ sklypo detalaus išplanavimo projekto sprendinių, nėra jokio pagrindo dėl Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimo Nr.03 "Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB "Nidos karūna"), Nidos gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo", Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 253 "Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo" panaikinimo. Nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 1997 m. vasario 6 d. sprendimu Nr.01 patvirtintą UAB „Nidos karūna“ sklypo detalaus išplanavimo projektą 1997 m. sausio 22 d. raštu Nr. 04-12-169 suderino Aplinkos apsaugos ministras I.L. bei 1997 m. sausio 30 d. raštu Nr. 01-09-72 suderino Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius N.P., Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 patvirtinto detalaus plano projekto vadovė ir bendraautorė buvo A.K. (A.S.), todėl nėra pagrindo abejoti, kad ginčijamo detalaus plano sprendiniai gali pažeisti viešąjį interesą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais reikalavimais ir prašo jį patenkinti.

Pažymėjo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys jame aptartų žemės sklypų naudojimo būdo - rekreacinės teritorijos -pakeitimą, nustatant žemės naudojimo būdą - gyvenamoji teritorija, neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių. Nurodo, jog atsakovės Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna“), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje funkcinėje zonoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje detaliuoju planu suplanuota teritorija yra reglamentu Nr. X pažymėtoje teritorijoje, kurios tvarkymo programoje nenumatytas žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją. Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija schematiškai yra pažymėta kaip poilsio įstaigų teritorijos. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu patvirtintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose). Nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio paveldo, verte valstybei ir visuomenei.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškėjo prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo sutiko.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais, palaiko prokuroro reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurodo, jog laikosi pozicijos, išdėstytos Inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. rašte Nr. 6-2344 ir rašte Nr. 6.3-456.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime nurodė, jog bankas yra sąžiningas įkeitimo/hipotekos teisės turėtojas, nes Bankui įkeisto turto hipoteka/įkeitimas buvo patvirtinti notaro ir įregistruoti Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose, o nuosavybės/valdymo teisės į hipotekos/įkeitimo objektą įkeitimo metu nebuvo apribotos ar kaip nors suvaržytos, Bankas, kaip civilinių teisinių santykių subjektas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatyta laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, Valstybės žinios 2003, Nr. 24-1004). Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių stabilumą būtina užtikrinti, kadangi nuo to priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo bei teisinės padėties apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-346/2004, kat. 37.8, 45.7). Teismo sprendimas šioje byloje neturėtų įtakoti banko, kaip sąžiningo trečiojo asmens, teisių į hipoteka/įkeitimu apsunkintą turtą.

Atsiliepime nurodė, jog yra praleistas skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnyje. Pažymėjo, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 03 buvo priimtas 2002 m. vasario 8 d., o Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 253 - 2002 m. gruodžio 16 d., tai reiškia, kad juos buvo galima apskųsti per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, t.y. atitinkamai iki 2002 m. kovo 8 d. ir 2003 m. sausio 16 d.. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimai neteisėtus administracinius aktus tapo žinoma 2006 m. lapkričio 14 d., todėl prokuroras su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo kreiptis tik iki 2006 m. gruodžio 14 d. Teisminio proceso inicijavimas 2008 m. balandžio 24 d. akivaizdžiai rodo, kad yra praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, 2007 m. vasario 20 d. pažymos gavimas negali būti laikomas pakankamų duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas skundo (prašymo) padavimo terminas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikti tyrimai ir jų pagrindu priimti dokumentai negali būti laikomi pagrindu reikšti prašymus dėl administracinių aktų panaikinimo, nes juose pateikiama šios institucijos nuomonė.

Tretysis suinteresuotas asmuo I.A. su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti.

Atsiliepime nurodė, jog yra praleistas skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnyje. Pažymėjo, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 03 buvo priimtas 2002 m. vasario 8 d., o Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 253 - 2002 m. gruodžio 16 d., tai reiškia, kad juos buvo galima apskųsti per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, t.y. atitinkamai iki 2002 m. kovo 8 d. ir 2003 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimai neteisėtus administracinius aktus tapo žinoma 2006 m. lapkričio 14 d., todėl prokuroras su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo kreiptis tik iki 2006 m. gruodžio 14 d.. Teisminio proceso inicijavimas 2008 m. balandžio 24 d. akivaizdžiai rodo, kad yra praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, 2007 m. vasario 20 d. pažymos gavimas negali būti laikomas pakankamų duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas skundo (prašymo) padavimo terminas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikti tyrimai ir jų pagrindu priimti dokumentai negali būti laikomi pagrindu reikšti prašymus dėl administracinių aktų panaikinimo, nes juose pateikiama šios institucijos nuomonė.

Tretysis suinteresuotas asmuo A.A. su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti.

Atsiliepime nurodė, jog yra praleisti skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminai, numatyti Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnyje. Pažymėjo, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 03 buvo priimtas 2002 m. vasario 8 d., o Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 253 - 2002 m. gruodžio 16 d. Juos buvo galima apskųsti per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, t. y. atitinkamai iki 2002 m. kovo 8 d. ir 2003 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimai neteisėtus administracinius aktus tapo žinoma 2006 m. lapkričio 14 d., todėl prokuroras su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo kreiptis tik iki 2006 m. gruodžio 14 d.. Teisminio proceso inicijavimas 2008 m. balandžio 24 d. akivaizdžiai rodo, kad yra praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, 2007 m. vasario 20 d. pažymos gavimas negali būti laikomas pakankamų duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas skundo (prašymo) padavimo terminas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikti tyrimai ir jų pagrindu priimti dokumentai negali būti laikomi pagrindu reikšti prašymus dėl administracinių aktų panaikinimo, nes juose pateikiama šios institucijos nuomonė.

Tretysis suinteresuotas asmuo E.A. su prašymo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog yra praleistas skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnyje. Pažymėjo, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 03 buvo priimtas 2002 m. vasario 8 d., o Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 253 - 2002 m. gruodžio 16 d., tai reiškia, kad juos buvo galima apskųsti per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, t.y. atitinkamai iki 2002 m. kovo 8 d. ir 2003 m. sausio 16 d.. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimai neteisėtus administracinius aktus tapo žinoma 2006 m. lapkričio 14 d., todėl prokuroras su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo kreiptis tik iki 2006 m. gruodžio 14 d.. Administracinio proceso inicijavimas 2008 m. balandžio 24 d. akivaizdžiai rodo, kad yra praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, 2007 m. vasario 20 d. pažymos gavimas negali būti laikomas pakankamu duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas skundo (prašymo) padavimo terminas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikti tyrimai ir jų pagrindu priimti dokumentai negali būti laikomi pagrindu reikšti prašymus dėl administracinių aktų panaikinimo, nes juose pateikiama šios institucijos nuomonė.

Tretieji suinteresuoti asmenys G.M. ir R.M. nurodė, kad su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutinka.

Atsiliepime akcentavo, jog prašyme netinkamai nurodomas momentas, nuo kurio skaičiuotina skundo padavimo teismui termino pradžia, taip pažeidžiant vieno mėnesio Lietuvos Respublikos ABTĮ nustatytą terminą individualiems administraciniams aktams ginčyti. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog pagal 2006 m. lapkričio 14 d. Generalinei prokuratūrai pateiktą ir 2006 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto prokuratūrai persiųstą advokato V. Kaupo prašymą ir priedus, tarp kurių buvo ir Neringos m. savivaldybės sprendimas patvirtinti detalųjį planą ir paties detaliojo plano pagrindinis brėžinys, prokuratūra, kuriai Prokuratūros įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, ir 9 straipsnio 8 dalis priskyrė funkciją ginti viešąjį interesą, jau nuo 2006 m. lapkričio 14 d. sužinojo ir buvo informuota apie Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, detalųjį planą ir tariamą tokio plano prieštaravimą teisės aktų reikalavimams. Tokiu būdu 2006 m. lapkričio 14 d. prašymu ne tik buvo pateikti duomenys apie ginčijamą aktą, bet buvo aiškiai nurodyta apie galimą sprendimo prieštaravimą teisės aktams bei prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl ši diena turėtų būti laikoma kreipimosi į teismą termino pradžios diena. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje buvo masiškai tikrinami Neringos m. savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti detalieji planai nuo 2000 m., Klaipėdos apygardos prokuratūra jau 2005 m. spalio mėn. žinojo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nuomonę apie patvirtintų detaliųjų planų ir KNPP planavimo schemos santykį, apie KNNP planavimo schemos, kaip teritorijų planavimo dokumento statusą, apie galimus KNNP planavimo schemos nuostatų pažeidimus tvirtinant detaliuosius planus Neringos m. savivaldybėje ir apie KNNP schemą - jos grafinę dalį ir sprendinius, su kuriais nebuvo kliudoma susipažinti (daryti kopijas ir pan.) visiems norintiems asmenims (tą patvirtino Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo V konstatuojamosios dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokius veiksmus prokuratūra, gindama viešą interesą, atliko laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 7 d. išvados gavimo dienos iki 2007 m. kovo 23 d. prašymo teismui pateikimo dienos, kad būtų teisiškai įvertintas ir šioje byloje ginčijamo detaliojo plano teisėtumas. Jeigu tokių veiksmų per minėtą laikotarpį nebuvo atliekama, tai negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, prokurorų tik 2007 m. kovo 23 d. paduotas ieškinys, o dabar skundas, turėtų būti nagrinėjamas.

Pažymėjo, kad pirminėje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. išvadoje Nr. 6-2344 jau buvo surinkta pakankamai duomenų dėl paskutiniame pareiškėjo skunde skundžiamų aktų galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl konkrečiai šių aktų apskundimo terminas pagal paties pareiškėjo poziciją, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 m. sausio 19 d. Papildomoje išvadoje nepateikta jokių papildomų argumentų dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl papildoma išvada neatskleidė jokių reikšmingų ar naujų aplinkybių šioje apimtyje. Nurodė, jog Nidos principinis planas nieko nepasako ir nenustatė jokių taisyklių ar draudimų keisti teritorijos naudojimo būdą ar pobūdį nepažeidžiant pagrindiniame brėžinyje nurodytų funkcinių zonų paskirties, kuri ir nebuvo pažeista. Dėl galimybės keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį būtina spręsti analizuojant visą KNNP schemą sistemiškai. KKNP schemos pagrindinių teiginių santraukos 7 punkte numatyta, kad Neringos m. valdyba vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą privalo išlaikyti teritorijų paskirtį numatytą KNNP generaliniame plane. Generaliniame plane minėta teritorija priskirta būtent gyvenamajai zonai, todėl vadovaujantis sisteminiu aiškinimu bei tuo faktu, kad keisti žemės naudojimo būdą bei pobūdį KNNP schema tiesiogiai niekur nedraudžia, ginčijamuose detaliojo plano žemės sklypo, pagal KNNP pagrindinį brėžinį esančio gyvenamojoje zonoje, sprendiniuose numatytas naudojimo būdas - gyvenamoji teritorija, pobūdis - sodybinio tipo arba mažaaukščiai statiniai, atitiko KNNP generalinio plano pagrindiniame brėžinyje numatytą teritorijos naudojimo būdą. Vadovautis skunde minimu Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, nustatinėjant, koks žemės naudojimo būdas buvo nustatytas 1994 m. priimtoje KNNP schemoje yra negalima jau vien todėl, kad minėtas aplinkos ministerijos įsakymas 1994 m. dar negaliojo ir jame nebuvo numatyta galimybė taikyti jį atgal.

Tretieji suinteresuotieji asmenys paaiškino, kad pagal Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymus, žemės naudojimas apibūdinamas trimis kategorijomis: 1) pagrindinė tikslinė paskirtis 2) žemės naudojimo būdas, ir 3) žemės naudojimo pobūdis. Atitinkamai skundo teiginys, kad pažeistos Saugomų teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo yra nepagrįstas, kadangi žemės pagrindinė tikslinė paskirtis nebuvo pakeista, ji kaip buvo, taip ir liko „kita paskirtis", o buvo nustatytas tik žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Nurodė, jog detaliajame plane teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas formuojant sklypus, reikalingus kiekvienam pastatui eksploatuoti, buvo nustatytas pagal faktinius juose esančių pastatų duomenis, t.y. nebuvo pakeistas nei egzistuojantis teritorijos užstatymo intensyvumas bei tankumas (nors to daryti nedraudžia KNNP schema numatydama galimybę tankinti gyvenamąsias teritorijas), nei pastatų, aukštingumas. Detaliuoju planu nenustatytas joks teritorijos tvarkymo režimas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių KNNP, todėl nenurodžius konkrečių galimų neigiamų pasekmių KNNP kaip saugomai išskirtinei teritorijai, ji negali būti pripažįstama ginančia viešąjį interesą, kadangi joks viešasis interesas šiuo atveju nėra pažeidžiamas.

Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuomone, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), jau detaliojo panavimo pradžioje buvo teisėtai pastatyti ir šiuo metu stovi penki dar iki planavimo pradžios pastatyti savarankiški nekilnojamieji daiktai - poilsio pastatai, todėl vienas iš šio sklypo detaliojo plano tikslų buvo kiekvienam iš šių pastatų suformuoti atskirus žemės sklypus, ką ir numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260. Būtent siekiant suformuoti kiekvienam pastatui savarankišką žemės sklypą, laikantis minėtų teisės aktų nuostatų ir visų kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, buvo pradėtas žemės sklypo detalusis planavimas, ko rezultate teisėtai ir pagrįstai buvo suformuotas savarankiškas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, kuris buvo skirtas jame esančiam teisėtai pastatytam savarankiškam pastatui - poilsio namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso G. ir R.M.) eksploatuoti ir naudoti jį pagal paskirtį. Tokio sklypų formavimo (skaidant, kad būtų suformuojami žemės sklypai kiekvienam pastatui atskirai eksploatuoti) nedraudė net ir KNNP planavimo schema, todėl detalusis planas ta dalimi, kurioje sklypas buvo suskaidytas, tame tarpe ir suformuojant žemės sklypą jau pastatytam savarankiškam pastatui - poilsio namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, eksploatuoti, atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir negalėtų būti panaikintas net ir tuo atveju, jeigu sklypo būdo ir pobūdžio pakeitimas būtų pripažintas neteisėtu. Pabrėžia, jog jie jokia forma nedalyvavo detaliojo planavimo procedūrose, todėl pareiškėjo minimi tariami detaliojo planavimo procedūrų pažeidimai bet kokiu atveju negali turėti įtakos jo, kaip sąžiningo pastatų ir žemės sklypo nuomininko, teisių įgijėjo atžvilgiu. Tretysis asmuo nuosavybės teisę į patalpas įgijo atlygintino pirkimo - pardavimo sandorio būdu, o taip pat ir valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininko teises įgijo griežtai laikantis visų teisės aktų reikalavimų pagal nuomos sutartį, todėl jis yra patalpų ir žemės sklypo nuomininko teisių sąžiningas įgijėjas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad šios valstybę ir parko interesus atstovavusios institucijos pažeidė teisės aktų reikalavimus detaliojo plano rengimo metu, dėl tokių valstybės institucijų pažeidimų negali būti panaikintos ar apribotos sąžiningų įgijėjų teisės naudotis jų sąžiningai įsigytiems pastatams eksploatuoti suformuotais žemės sklypais, todėl neturėtų būti panaikintas ir detalusis planas, suformavęs pastatui eksploatuoti žemės sklypą.

II.

Teismo konstatavo, kad yra nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna“), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna“), Nidos gyv., Neringa, detalusis planas. 2002 m. vasario 8 d. tarp Neringos savivaldybės, atstovaujamos mero, ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, naudotojo UAB „Nidos karūna“ buvo pasirašyta sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Detaliojo plano paaiškinamojoje dalyje nurodoma, jog detaliojo plano papildymas būtinas, siekiant įteisinti žemės valdas privačių pastatų savininkams, pakeisti pastatų funkciją iš poilsinės į gyvenamąją bei atkoreguoti raudonąsias sklypo linijas pagal esamą situaciją. Teismas nustatė ir tai, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna“), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ buvo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai esamą žemės sklypą suskaidyti, suformuojant 8 savarankiškus žemės sklypus ir pakeičiant žemės naudojimo būdą, rekreacinę teritoriją paverčiant gyvenamąja. Tuo tarpu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 patvirtintu detaliuoju planu buvo apibrėžti žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikos valstybei, patikėjimo teise valdomi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos:

1. Adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003 m. lapkričio 12 d. nuomos sutarties Nr. N23/2003-0338 pagrindu išnuomotas R.M., 2003 m. lapkričio 12 d. nuomos sutarties Nr. N23/2003-0339 pagrindu išnuomotas G.L.M. ir R.M.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 13.6-3033 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas;

2. Adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003 m. rugpjūčio 4 d. nuomos sutarties Nr. N23/2003-0320 pagrindu išnuomotas A.P.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 13.6-1214 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas;

3. Adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003 m. gegužės 16 d. nuomos sutarties Nr. N23/2003-0217 pagrindu išnuomotas A.J.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 13.6-1217 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 2003 m. gruodžio 18 d. įregistruota hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditorius - AB bankas NORD/LB Lietuva);

4. Adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003 m. gegužės 26 d. nuomos sutarties Nr. N23/2003-0223 pagrindu išnuomotas A.J. ir L.J.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 13.6-1216 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 2005 m. rugsėjo 16 d. įregistruota hipoteka Nr.(duomenys neskelbtini) (kreditorius - AB bankas „Snoras").

Teismas pabrėžė, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringoje, įregistruotas pastatas - poilsio namai (un.Nr.(duomenys neskelbtini)), kuriame suformuoti 16 atskirų nekilnojamojo turto objektai - poilsio patalpos, nuosavybės teisėmis priklausančios: A.M., G.E.J., J.L. ir B.L. (2008 m. vasario 29 d. įregistruota hipoteka - kreditorius AB SEB bankas), I.K. ir R.K. (2007 m. sausio 8 d. įregistruota hipoteka - kreditorius AB Sampo bankas), V.B. ir A.B. (2008 m. vasario 29 d. įregistruota hipoteka - kreditorius AB SEB bankas), I.A. ir A.A., A.M. ir A.M., E.A. ir S.A., UAB „Vespera real estate" (2007 m. spalio 8 d. įregistruota hipoteka - kreditorius AB Ūkio bankas); Ankstesni savininkai - LUAB „Nidos karūna", UAB „Promenado statyba" (Vį Registrų centras duomenimis įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro - pasibaigęs juridinis asmuo), G.P., I.B., V.P., K.P., A.J.. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suformuoti 2 atskirti nekilnojamojo turto objektai - poilsio patalpos, nuosavybės teise priklausantys R.M. ir G.L.M.; Ankstesni savininkai - H.B., L.K., LUAB „Nidos karūna", UAB „Detalita", K.Š., V.Š., M.Š.. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A.S. ir V.L.; Ankstesni savininkai - V.J.K., E.B., L.K., LUAB „Nidos karūna". Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A.P.; Ankstesnis savininkas - LUAB „Nidos karūna". 2007 m.birželio 22 d. pastatui įregistruota hipoteka - kreditorius AB DnB NORD bankas. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis G.E.J.; Ankstesnis savininkas - LUAB „Nidos karūna". Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A.J.; 2003 m. gruodžio 18 d. įregistruota hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditorius - AB bankas „NORD/LB Lietuva"); ankstesnis savininkas - LUAB „Nidos karūna". Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A.J. ir L.J.; 2005 m. rugsėjo 15 d. įregistruota hipoteka Nr.(duomenys neskelbtini) (kreditorius - AB bankas „Snoras"); ankstesni savininkai: A.Š., LUAB „Nidos karūna".

Nustatyta, jog detaliojo plano sprendinys - žemės sklypo (sklypų) naudojimo būdo pakeitimas iš rekreacinės į gyvenamąją teritoriją, žemės naudojimo pobūdžio pakeitimas iš poilsio įstaigų teritorijos į sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritoriją - prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių santraukos Teritorinio funkcinio zonavimo 7 punkto sprendiniams, nustatantiems, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą KNNP generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose.

Teismas pabrėžė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna"), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams aktams: pažeisti 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (Žin., 1999, Nr. 27-766), kurių 4 punktas nustato, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus į bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažeistos Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis; 31 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pažeistos ir šio įstatymo 5 straipsnio, 13 straipsnio nuostatos, jog valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato ne tik įstatymas, bet ir Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (saugomų teritorijų planavimo dokumentai). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis nustatė, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo negalima skaidyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Ginčo detaliuoju planu keičiant žemės sklypo naudojimo būdą (pobūdį) į gyvenamąją teritoriją, sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritoriją, buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Teritorijų naudojimo schemos sprendiniai ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

Teismas nurodė, kad Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringa, ribų ir ploto pavirtinimo" nuspręsta patvirtinti minimų žemės sklypų naudojimo sąlygas, kuriose, vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 3 patvirtinto teritorijos detaliuoju planu nustatytas žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė - privačioms valdoms išdėstyti, 8.1.1. punkte nustatytas ūkinės veiklos pobūdis žemės sklype - kitos paskirties žemė - privataus gyvenamojo namo statybai ir eksploatavimui. Teismo vertinimu, kadangi nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna"), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) bei kitų teisės aktų nuostatoms, tai ir ginčijamo administracinio akto pagrindu priimtas kitas administracinis aktas - Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 253 laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 03 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna“), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ ir Neringos savivaldybės valdybos 2002 12 16 sprendimas Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ yra neteisėti ir naikintini, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III.

Apeliaciniu skundu atsakovai Neringos savivaldybės taryba bei Neringos savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas pats pripažino, kad netyrė ir nevertino trečiųjų suinteresuotųjų asmenų pateiktų argumentų, susijusių su sąžiningo įgijėjo teisių gynimu. Vien šis faktas, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuomone, yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, siekiant įvertinti minėtos aplinkybės įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

2. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog panaikinus pareiškėjo skundžiamus sprendimus būtų pažeisti trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Vespera real esate“ interesai, dėl ko būtų nusižengta teisinės valstybės principui bei teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Atsiliepimu į atsakovų bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G.M. ir R.M. apeliacinius skundus pareiškėjas prašo šiuos skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais bei priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

Atsiliepime į atsakovų bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G.M. ir R.M. apeliacinius skundus tretysis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai įvertino pateiktus motyvus, iš esmės išanalizavo byloje esančius dokumentus, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė argumentuotą bei motyvuotą sprendimą.

Atsiliepimu į atsakovų bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G.M. ir R.M. apeliacinius skundus tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodo, jog apeliantų skunduose pateikta teisės aktų analizė grindžiama bendrosiomis teisės aktų nuostatomis ir yra nepagrįsta bei neatitinkanti specialiųjų teisės aktų nuostatų, taikomų nagrinėjamai teritorijai.