Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarke, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, šeimoje auginantis mažametę žmonos dukterį G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-07-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. 1 MGL (125 litų) bauda;

2) Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 1 metams terminuoto laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-16 pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. 1 metams terminuoto laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. , 2 d. 7 p., 3 d. bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

4) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-23 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., jam skirta 6 MGL (780 litų) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymas nuo 2009-01-20 iki 2009-01-22, 1 dieną prilyginat 2 MGL dydžio baudai, galutinę bausmę skiriant 2 MGL (260 litų) baudą;

5) 2010-03-03 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 4 MGL (520 litų) bauda;

6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-07-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 2 metams 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė skirta 3 metais terminuoto laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

7) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-03-14 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) bauda;

8) Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. 25 MGL (3250 litų) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai terminuoto laisvės atėmimo, 20 MGL (2600 litų bauda), kurią privaloma sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2015-02-19) ir 1000 litų konfiskavimas, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. ir 4 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžiu L. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei BK 284 str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 m.; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. (keturiems metams) ir 20 MGL (755,01 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas L. P. laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2012-12-27 iki 2012-12-28, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. P. 2012 m. gruodžio 26 d. apie 3.30 valandą Kumpupių kaimo, Šakių rajono savivaldybės ribose, viešoje vietoje, – kelyje Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, kitų asmenų akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, elgdamasis ypatingai įžūliai, kas pasireiškė smurto panaudojimu, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia šovė ne mažiau 6 kartų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, galimai nedidelės nukaunamosios galios šaunamojo ginklo į T. P., du kartus pataikydamas jam į nugarą, po to spyrė bei sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių T. P. minėtu šaunamuoju ginklu į įvairias kūno vietas ir nukentėjusiam T. P. bendrais veiksmais, – 17 trauminių poveikių, padarė odos nubrozdinimus nugaroje, dešinio peties srityje, muštines žaizdas galvos plaukuotoje srityje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės plaštakos IV piršto guolyje, stiprų kairės plaštakos sumušimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusio T. P. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – tai yrapadarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., už kurių padarymą ir yra nuteistas.

L. T. K. teisiamajame posėdyje nurodė pažįstantis L. P. iš matymo. Esąs įvykdęs nusikaltimus, buvęs Šakiuose klube, jo ten neįleidę, nes buvęs su treninginėmis kelnėmis. Išėjęs parūkyti į lauką, prie klubo jį išvadinę necenzūriniais žodžiais. Prie „kebabinės“ šalia klubo pamatęs L. P., kuris liudytoją su E. S. parvežęs namo. Važiuojant pamatęs keliu einančius asmenis, kurie liudytoją iškolioję prie klubo. Liudytojas paprašęs sustoti, išlipęs ir išsitraukęs dujinį pistoletą. Liudytojas šovęs kai jie bėgę, o vienas jų paslydęs ir parvirtęs. Paskui liudytoją pakėlęs L. P., kurio likimu liudytojas nesirūpinąs, buvę vieną kartą susitikę ir jis sakęs, kad dėl liudytojo nesąmonių turįs problemų. Liudytojas yra vieną kartą teistas už chuliganizmą, paskirta bausmė laisvės apribojimas. Kai L. P. pasakęs liudytojui, jog kad turįs dėl įvykio problemų, tada T. K. pats nuvažiavęs pas tyrėją. Kada važiavęs – neatsimenąs. Kada klubas užsidaręs, liudytojas neatsimenąs, tik žinąs, kad buvusi jau naktis – gal apie 2-3 val. Liudytojas į Šakius iš Jurbarko atvykęs apie 21-22 val., iki 3.30 val stovėjęs prie klubo, susitikęs E. S., dar pasivaikščiojęs po Šakius, – po Šakių „laisvės alėją“, perėjęs ją gal kelis kartus. Ar tuo metu snigę, ar nesnigę, – neatsimenąs, mano, jog buvusi žiema ir buvę šalta. Liudytojo treninginės kelnės buvusios šiltos. Liudytojas dėvėjęs treningines kelnes, aulinius batus ir pūkinę striukę. Atvažiavęs jis į Šakius su T. B., gyvenančiu Eržvikle, Jurbarko r., jis dabar užsienyje. L. P. buvęs vienas atvykęs 7 klasės juodu BMW automobiliu. Liudytojas prie klubo su E. S. rūkę, kai vienas asmuo pradėjęs juos kolioti, išvadinęs „pyderais“, „smalininkiniais“. Tada liudytojas nieko nesakęs, tik toliau nuo jų ramiai nuėjęs gal kokius 5 metrus į šoną. Kai klubas užsidaręs, tada važiavę namo. Su L. P. susitikę prie klubo. Jie važiavę iš Šakių link Jurbarko, pamatę kelio kaire puse, einančius tuos asmenis, – iki tos vietos važiavę gal 4-5 min. Tie vaikinai stabdę, automobilis sustojęs kelkraštyje, jie priėję prie mašinos. Liudytojas išlipęs kad juos įleisti atsisėsti į mašiną. Mašinos buvę tamsinti langai. Liudytoją atpažinę, kai jis išlipęs iš mašinos, – jie liudytoją T. K. stūmę. Tada liudytojas išsitraukęs ginklą, o jie pradėję bėgti. Automobilyje sėdėję trys asmenys, T. K. sėdėjęs vairuotojo pusėje ir išlipęs į kelio pusę. Automobilis sustojęs dešinėje kelio pusėje. Liudytoją kažkuris iš tų trijų asmenų pastūmęs, – kuris, jau neatsimenąs. Liudytojas su niekuo nepasišvietęs. Tas pats vaikinas, kuris buvęs prie klubo, pastūmęs liudytoją, o ar jis dabar esąs salėje, – neatsimenąs. Liudytoją pastūmęs į automobilio dureles. Prie BMW vairo sėdėjęs L. P., jis nebuvęs atsidaręs automobilio durelių, liudytojas vienas išlipęs iš automobilio, ginklą pirkęs internetu, tuo metu dar nereikėję jo registruoti. Ginklą liudytojas po to išmetęs, nes išsigandęs ir supratęs, jog padaręs nusikaltimą, nes sužalojęs žmogų. Ginklas be pavadinimo, panašus į revolverį, tik mažiukas. Kulkos guminės buvusios, kai šaudavęs, tai būdavęs garsas. Kai pirkęs šautuvą, tada sudėjęs kulkas. Ginkle buvę 6 šoviniai įdėti, kai jie visi trys bėgo, liudytojas paleidęs šūvį virš galvos, tada bėgęs link jų. Vienas iš jų bėgęs į laukus, o kiti nusukę į šoną. Liudytojas juos vijęsis todėl, kad prie mašinos liudytoją pastūmę ir dar būnant prie klubo jį įžeidę. Lauke prie klubo liudytoją pravardžiavę, kiek atsimena, tie visi buvę su kapišonais. Kodėl prie klubo su tuo liudytoją įžeidusiu tuomet nieko nesiaiškinęs, – negalįs pasakyti, tiesiog taip gavęsi. Pajutęs, kad L. P. pakėlęs liudytoją nuo to asmens, kurį pavijęs, kuriam sudavęs kelis smūgius rankom. Tuo metu buvę tamsu. Kai L. P. pakėlęs liudytoją, tada šis pasiėmęs pistoletą ir nuėjęs į automobilį. Tada T. K. dar nebuvęs teistas. Vaikystėje turėjęs problemų dėl sveikatos, nes nuo nervų vartojęs vaistus. Dabar jau neturįs tokių problemų, tada jam buvęs nustatytas hiperaktyvumas. Nežinąs, kodėl T. K. neatpažinę liudytojai, jis ir L. P. tarpusavyje nepanašūs. T. B. tik atvežęs liudytoją į Šakius ir palikęs, daugiau su juo nebendravęs Šakiuose. Kai važiavę namo, priekyje sėdėjęs E. S.. Liudytojas negalįs pasakyti ar tie asmenys buvę išgėrę, T. K. paprašęs, kad L. P. sustotų, kai stabdė kelyje. Kai liudytojas išlipęs iš automobilio, jie kažkokius žodžius sakę. Liudytojas tik pagasdinti norėjęs, tikrai nieko nenorėjęs sužaloti. L. P. tik pakėlęs T. K., o ne atplėšęs nuo kitų asmenų. Liudytojas vienas išlipęs iš mašinos, nematęs, kaip iš mašinos išlipę L. P. ir E. S. (t. 4, b. l. 157-158).

Liudytojas E. S. parodė, kad pažįsta L. P. iš matymo, nukentėjęs nepažįstamas. Tai buvo 2012 m. gruodžio 25, kai liudytojas atvažiavęs į klubą, į Šakius su taksi automobiliu iš Jurbarko rajono Rauktiškių kaimo. Atvažiavęs apie 23 val., klube linksminęsis, kartais išeidavęs parūkyti į lauką, kur sutikęs T. K.. Jis klube viduje nebuvęs, nes su treningais apsirengusio jo neįleidę. Klube daugiau pažįstamų nebuvę. Su T. K. kelis kartus susitikę, taręsi kaip važiuos namo. Kai uždarė klubą, jau buvę gal apie 3 val. nakties, išėję lauk, T. K. prie kebabinės pamatęs L. P. ir paprašęs, kad šis parvežtų namo. L. P. buvęs su BMW juodos spalvos automobiliu. Liudytojas atsisėdęs priekyje šalia vairuotojo, o T. K. – gale. Važiuojant pamatę tris jaunuolius, einančius link Jurbarko. T. K. sušukęs, kad L. P. sustotų. Sustoję jau pravažiavus tuos vaikinus, T. K. pirmas išlipęs į gatvės pusę, liudytojas išlipęs parūkyti ir rūkydamas išgirdęs, kaip jie ginčijasi, kaip kažkas, kažkam pasakė „gaidys“. Liudytojas neišgirdęs ką jie kalbėję, nes buvęs kitoje automobilio pusėje. E. S. nekreipęs dėmesio, kai išgirdęs pliaukštelėjimą, tada pamatęs, kaip T. K. nugara atsitrenkęs į mašiną, paskui pasigirdę žodžiai „jis turi ginklą“. Tie vaikinai pradėję bėgti į laukus ir T. K. pradėjęs juos vytis. Vienas parvirtęs ir T. K. ant jo užgriuvęs, ten jie mušęsi. Liudytojas pribėgęs ir bandęs „atplėšti“ juos. Kiek liudytojas pažinojęs T. K., tai žinojęs, kad jam su nervais prastai, jam užeiną priepuoliai. Liudytojas išsigandęs. Paskui atbėgęs L. P., jiedu T. K. atplėšę nuo vaikino. Sėdę į automobilį ir važiavę namo. Liudytojas atsigręžęs ir matęs kaip tas vaikinas atsistojęs. L. P. dar automobilyje baręs T. K., kad daręs nesąmones. Pistoletą L. P. liepęs išmesti, bet T. K. sakęs turįs leidimą pistoletui. Grįžę į Jurbarką, L. P. juos paleidęs prie bažnyčios. Kurį vaikiną T. K. vijęsis – nepasakysiąs, buvę tamsu ir nematęs. Sniego nebuvę. Liudytojas važiavęs į Šakius iš Rauktiškių kaimo, nuo šio kaimo iki Jurbarko apie 7 km. Liudytojas neatsimena, kiek sumokėjęs už taksi, kurį išsikvietęs internete pagal susirastą telefono numerį. Namuose buvę svečių, liudytojas neturėjęs ką veikti, tai sugalvojęs važiuoti į klubą Šakiuose. Liudytojas papasakojęs dabar kaip viskas buvę, negali paaiškėti, kad liudytojas teisme sakąs netiesą. Su T. K. išėję pasivaikščioti po Šakius. Kai eidavę parūkyti, tai pasiimdavę striukes. Kiek laiko vaikščioję – nepasakysiąs. Iš karto nepasakojęs apie pasivaikščiojimą su T. K. po Šakius, nes negalvojęs, kad tai svarbu. Oras tuo metu buvo 5 laipsniai šalčio, liudytojas buvęs šiltai apsirengęs. E. S. matęs kaip T. K. mušęs T. P. – mušęs vienas T. K.. Nukentėjusysis gulėjęs ant nugaros kai jį mušęs T. K., jie buvę veidas į veidą. Automobilyje buvę tik jie trys, mažamečių vaikų nebuvę. Liudytojas tikrai nemušęs nukentėjusiojo.

Teisėjas, liudytojo E. S. parodymuose esant netikslumų ir prieštaravimų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p. balsu perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo duotus parodymus (t. 2, b. l. 28, 33).

E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gruodžio 25 d. apie 22-23 valandą, tikslaus laiko neprisimena, taksi automobiliu iš Jurbarko atvažiavo į Šakių mieste esantį naktinį klubą. Klubui užsidarant, lauke sutiko pažįstamą T. K., su kuriuo keletą metų mokėsis vienoje mokykloje. T. K. paklausė, su kuo jis grįš į namus, jis atsakė, kad nežino ir tuo metu pamatė prie kebabais prekiaujančio kiosko stovintį iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris kiek, žino, yra iš Smalininkų. Šį vyriškį geriau pažinojo T. K. ir nuėjo jo paklausti ar jis jų neparveš į namus. Tas vyriškis parvežti sutiko. Po to jie dar palaukė kokias 5 minutes, o po sėdo į to vyriškio automobilį BMW ir išvažiavo. E. S. atsisėdo į priekinę keleivio sėdyne, T. K. – į automobilio galą. Išvažiavus iš Šakių, važiuojant pagrindiniu keliu, priekyje pamatė tris einančius vaikinus, kurie stabdė jų automobilį. Tada T. K. pasakė, sustotų juos pavežti ir vairuotojas sustojo. Jiems sustojus, T. K. atsidaręs dureles lipo iš automobilio, liudytojas taip pat lipo į lauką parūkyti, o vairuotojas liko automobilyje. E. S. išlipęs iš mašinos užsirūkė, o T. K. tuo metu kitoje pusėje kalbėjosi su tais keliu ėjusiais vaikinais, ką jie kalbėjosi – E. S. negirdėjo, tik išgirdo kaip vienas iš tų vaikinų garsiai pasakė, kad su tokiu “gaidžiu” jie nevažiuos ir išgirdo pliaukštelėjimą, panašų į tokį, koks būna suduodant smūgį. Kas kam smūgiavo – nematė, tačiau mano, kad smūgiavo T. K., nes jis po šio plaukštelėjimo nugara trenkėsi į automobilį. Po to E. S., eidamas link automobilio galo, išgirdo, kaip kažkuris iš tų vaikinų sušuko „atsargiai, jis turi ginklą" ar kažką panašaus ir tuo metu pamatė, kaip du iš tų vaikinų nubėgo link Šakių pusės, o vienas – į laukus. Tuo pačiu metu liudytojas pamatė, kad T. K. iškėlęs ranką į viršų iššovė du ar tris kartus į orą, o po to nubėgo paskui tą į laukus nubėgusį vaikina. Tada E. S. nubėgo paskui juos, nes bijojo, kad T. K. neužmuštų to vaikino, nes T. K. labai nervuotas, sunkiai valdosi. Po to E. S. pamatė, kad tas bėgantis vaikinas nugriuvo, prie jo pribėgęs T. K. taip pat griuvo ir tuo metu pasigirdo šūvis. E. S. pribėgus artyn, jis pamatė, kad T. K. užgulęs ant to pargriuvusio vaikino jam smūgiavo į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tas vaikinas smūgiavo jam atgal, tai yra jiedu grūmėsi. E. S. bandė T. S. nuo to vaikino nukelti, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes jis buvo per sunkus. Tuo metu atbėgo automobilio vairuotojas, kuris T. S. nuo to vaikino tiesiog nukėlė ir liepė eiti į automobilį. T. K. jo paklausė ir nuėjo link automobilio, tada nuėjo ir E. S. su vairuotoju. Eidamas atsigręžė ir pamatė, kad sumuštas vaikinas atsikėlė nuo žemės. Po to, važiuojant, vairuotojas liepė T. K. išmesti ginklą, tačiau šis atsakė, kad ginklui turi leidimą ir ginklo neišmes. Ginklo jis nerodė, tik pasakė, kad tai dujinis ginklas. Daugiau jie nieko nesikalbėjo, atvažiavo iki Jurbarko, kur E. S. išlipo. Nei E. S., nei vairuotojas tam vaikinui smūgių nesudavė – priešingai, ji gynė (t. 2, b. l. 28).

E. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad automobiliu BMW važiavo tik E. S., T. K. ir L. P.. Nei L. P., nei E. S. smurto vaikino atžvilgiu nevartojo, į jį nešovė, nematė, kad L. P. būtų turėjęs šaunamąjį ginklą – jį matė T. K. rankose. Ginklo apibūdinti negali. Iš kur gavo ginklą T. K. – nežino. Kur padėjo ginklą T. K. – nežino. Nematė, kad važiuojant automobiliu T. K. pro langą būtų išmetęs ginklą. Matė, kaip T. K. šovė į orą, tai yra, į viršų iššovė daugiau nei vieną kartą, tačiau kiek kartų – tiksliai pasakyti negali. Matė, kaip T. K. šovė bėgančio vaikino link. Vaikinas bėgo keliu išvažiavus iš Šakių, į kairę pusę, tai yra, į laukus. Neprisimena, ar T. K. šovė į bėgantį vaikiną ar šiam pargriuvus. Negali pasakyti, į kurią kūno vietą šovė T. K. vaikinui ir ar šiam pataikė, nes nematė. Tik girdėjo, kaip T. K. šovė. Nuo T. K. ir nepažįstamo vaikino stovėjo apie 5-6 metrų atstumu, buvo tamsu, todėl visko gerai nematė. Po šūvio E. S. pribėgo prie T. K. ir besigrumančio vaikino, bandė T. K. atitraukti nuo vaikino, tačiau nepajėgė. T. K. grumtynių metu tam vaikinui smūgių nesudavė E. S. matan. Iš viso nematė, kad T. K. būtų mušęs nepažįstamą vaikiną, girdėjo tik šūvius. Ką dėvėjo įvykio metu T. K. – nepamena. Jei gerai prisimena, L. P. įvykio metu dėvėjo juodos spalvos striukę. Įvykio metu E. S. dėvėjo juodos spalvos striukę, džinsines kelnes, sportinius batelius. Negali pasakyti ar atpažintų vaikiną, į kurį šovė T. K., o vėliau grūmėsi su juo (t. 2, b. l. 33).

Liudytojas E. S. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimus parodė, kad tie parodymai teisingi, dar atsimena – kai liudytoją apklausė policijoje, jo niekas neklausinėjo, kas kaip buvo apsirengę. E. S. girdėjęs pokštelėjimą ir tada matęs kaip T. K. su nugara trenkėsi į mašiną. Apie pasivaikščiojimą su T. K. po Šakius nieko nesakęs ikiteisminiame tyrime, nes per apklausą policijoje buvęs išsigandęs.

Šioje baudžiamojoje byloje teismui buvo iškilęs ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Nukentėjęs T. P. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, pirmą pradėjusį smurtauti, mušusį jį, šaudžiusį į jį, – T. P. pasakė tai ką žino, kiek galėjo pamatyti, pažinti ir prisiminti. Liudytojas E. S. patvirtino, kad T. P. mušamas gulėjo ant nugaros, o jį mušęs asmuo – tik E. S. nurodė T. K., o ne L. P., buvo veidas į veidą vienas prieš kitą, tai yra tokioje padėtyje, kai nukentėjusysis galėjo gerai įsidėmėti užpuoliką. Kitų asmenų nukentėjęs neatpažino, tik nurodė, kad mašinoje buvo iš viso ne trys, o keturi asmenys, vienas iš jų apie 10 m. amžiaus vaikas, – kaltinamasis ir liudytojai T. K. bei E. S. šios aplinkybės įtikinamai nepaaiškino, tik ją, iš esmės neargumentuotai, neigė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais šioje dalyje, nes jis neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena. Tuo tarpu kiekviena tokia detalė išryškino kaltinamojo ir liudytojų T. K. ir E. S. parodymų prieštaravimus ir kartu jų galimą nepatikimumą bei žinomai melagingų parodymų davimą.

Kaltinamasis L. P. šioje byloje neigė savo kaltę, neišdavė kitų dviejų kaltininkų, nusikalstamos veikos bendrininkų, kurių tapatybės nepavyko nustatyti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Pasak kaltinamojo versijos, nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas, padarė vienas T. K., o jis su E. S. tik stebėjo ir netgi apgynė nukentėjusįjį. Tačiau kaltinamasis negalėjo teismui įtikinamai paaiškinti, dėl kokių priežasčių, aplinkybių jį turėtų apkalbėti nukentėjęs T. P., kaltinamąjį atpažinęs kaip nusikaltimus prieš jį padariusį asmenį. Kaltinamasis nurodė motyvą, jog T. P. taip elgiasi neva dėl to, kad kažkada tarpusavyje konfliktavę L. P. ir T. P. pusbrolis K. B., apklaustas šioje byloje liudytoju. Tačiau tas konfliktas buvęs tik toks, kad pats kaltinamasis apie jį nieko daugiau negalįs paaiškinti, iš esmės jo net nežino, o aiškindamas apie tuos galimai priešiškus santykius su K. B., remiasi tik liudytojo K. B. teisme duotais parodymais – ta dalimi, kurioje liudytojas K. B. nurodo kažkada buvus tarp judviejų konfliktiškiems santykiams. Toks L. P. motyvas, dėl ko jį neva apkalba T. P., teismo atmestas kaip neįtikinamas ir nepakankamas šiai kaltinamojo versijai pagrįsti.

Kaltinamasis taip pat negalėjo įtikinamai ir logiškai paaiškinti teismui, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių jis ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje bei akistatoje su T. P. 2013-04-08 nenurodė T. K. ir E. S. kaip asmenų, kartu su juo važiavusių tą naktį. Teismas vertina tik kaip kaltinamojo išsisukinėjimą ir vengimą sakyti tiesą, kai L. P. aiškina tuomet gerai nepažinojęs tų asmenų ir nenorėjęs jų be reikalo apkalbėti, – net ir tokiomis aplinkybėmis tuomet galima buvo bent bendriausiais bruožais apibūdinti kartu važiavusius asmenis, įvardinti jų bruožus, išvaizdos, kalbos ir bendravimo, ypatumus, apsirangą ar jos fragmentus bei panašius požymius, tuo labiau, kad L. P. nurodė juos iki tol iš matymo pažinojęs. Darytina išvada, kad tuo metu kaltinamasis dar nebuvo suderinęs savo gynybinės įvykio versijos su T. K. bei E. S., todėl ir negalėjo šių asmenų įvardint ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Liudytojų T. K. ir E. S. parodymai, kuriuose nemažai prieštaravimų, tik patvirtina tokią teismo išvadą. Iš T. K., jau į pradėtą ikiteisminį tyrimą savo iniciatyva atvykusio ir prisistačiusio policijai nusikaltimus padariusiu asmeniu, parodymų teisme matyti, kad jis 2012-12-25, Šv. Kalėdų vakarą, atvažiavo į Šakius pašvesti, bet dėl netinkamos aprangos, – buvo su treninginėmis kelnėmis, nebuvo įleistas į klubą, todėl prastovėjo prie klubo per žiemos pakankamą šaltį, be jokio tikslo pravaikščiojo su E. S. Šakiuose ne mažiau penkių valandų, o į klubo vidų net nebuvo patekęs. Tačiau L. P. teisme nurodė T. K. tuoj po įvykio važiuojant link Jurbarko jam aiškinusį, jog T. K. taip pasielgė su tuo užpultu vaikinu, nes vienas jų kabinėjosi, įžeidė jį klube – tai yra vietoje, kur pasak T. K., jis net nebuvo patekęs.

Be to, liudytojas T. K. parodė, kad pasivijęs sudavė T. P. tik keletą smūgių, o kadangi pasak kaltinamojo, T. K. ir E. S. parodymų, daugiau niekas nukentėjusiojo nemušė, tai visiškai neatitinka specialisto išvadomis ir paties nukentėjusio T. P. parodymais nustatytų padarytų jam sužalojimų skaičiaus, pobūdžio, lokalizacijos. Teismas atkreipia dėmesį ir į T. K. labai aptakius, nekonkrečius parodymus, aiškinant apie jo veiksmus T. P. atžvilgiu su šautuvu ir nukentėjusiojo mušimą, į liudytojo T. K. netikslų ir nekonkretų šautunamojo ginklo, kurį pats neva įsigijęs ir naudojęs, apibūdinimą, – jis net negalėjo paaiškinti, kokios rūšies tas ginklas buvęs.

Liudytojas T. K. parodė, kad trys kelyje einantys vaikinai stabdė juos pravažiuojančius. Tačiau kaip nukentėjęs T. P., parodydamas tik apie savo veiksmus, taip ir liudytojas K. B., parodydamas apie jų visų trijų – T. P., I. A. ir savo veiksmus, parodė, kad nei vienas iš jų nei BMW, nei kitų pravažiuojančių automašinų nestabdė, nes jiems to ir nereikėjo – jie ėjo pasitikti iš Jurbarko jų turinčios atvažiuoti pasiimti automašinos, kuri jau nuvežė kitus draugus ir į kurią jie netilpo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais logiškais ir nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojo K. B. parodymais.

Liudytojas T. K. parodė, kad prie sustojusios BMW priėjęs kažkuris iš trijų vaikinų jį pastūmė, ir tai, kaip vieno iš jų įžeidinėjimai, pravardžiavimasis T. K. atžvilgiu, buvęs pagrindas atsikeršyti T. P.. Nors kartu liudytojas T. K. teigia, kad norėjęs ne sumušti, o tik pagąsdinti nukentėjusyjį. Tačiau liudytojas E. S., parodydamas apie T. K. ir priėjusių prie automašinos vaikinų bendravimą teigė ir teismo perklausiamas pakartojo, kad tikrai girdėjo T. K. vieno iš vaikinų suduotą smūgio garsą – pokštelėjimą. Tą patį E. S. tvirtino ir ikiteisminiame tyrime (t. 2, b. l. 28). Akivaizdu, kad E. S. negalėjo girdėti to, ko nebuvo ir ko netvirtina ir pats T. K., tai yra pokštelėjimo nuo smūgio.

Teismui liudytojas T. K. negalėjo pagrįstai paaiškinti, kodėl jis, būdamas su E. S., pakentė, toleravo savęs visokį pravardžiavimą ir žeminimą prie klubo, tačiau praėjus jau pakankami ilgam laikotarpiui, pamatęs ir atpažinęs kelyje neva jį užgauliojusį vaikiną, liepė sustoti L. P. ir ėmėsi suvesti sąskaitas. Liudytojo T. K. atsakymas į tokį klausimą, jog „taip išėjo„ teismo neįtikina iš viso buvus tokiam konfliktui prie klubo, tuo labiau, kad niekas to daugiau nepatvirtino, net ir, pasak T. K., šalia buvęs E. S.. Be to, E. S. ikiteisminiame tyrime parodė, kad T. K. liepęs sustoti ties juos stabdančiais vaikinais, nes jie tik norėjo juos pavežti (t. 2, b. l. 28). Ten pat apklausiamas E. S. parodė, kad vienas iš vaikinų nubėgo į laukus, du – link Šakių, kai prieštaraudamas sau pačiam ir kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo K. B. parodymams teisiamajame posėdyje duodamas parodymus jau aiškino, kad visi vaikinai nubėgo į laukus ir T. K. pradėjęs juos vytis, vienas vaikinas parvirtęs ir T. K. ant jo užgriuvęs, ten jie mušęsi (t. 5, b. l. 5).

Neatitinka liudytojo E. S. aiškinimai faktinėms aplinkybėms ir apie oro salygas įvykio metu. – liudytojas teisme parodė, kad kai vaikščiojo su T. K. po Šakius buvo apie 5 laipsnius šalčio, o įvykio vietoje matęs mažai, nes buvę tamsu, nebuvę sniego. Tačiau iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-30 pažymos Nr. (8.42-10)-B8-1784 (t. 5, b. l. 1) matyti, kad gruodžio 25 d. 20 val. buvo ne minus, bet plius 5,5 pagal C; 23 val. – plius 5,2 pagal C; gruodžio 25 d. nuo 19.25 val. iki vakaro lijo, sniego dangos storis buvo 9 sm, gruodžio 26 d. – 2 cm. Apie sniego dangos buvimą įvykio vietoje teisme parodė ir nukentėjęs T. P., liudytojas K. B.. Tuo tarpu liudytojo T. K. atsakymai į klausimus apie oros salygas gruodžio 25 d. Šakiuose, kuomet jis nurodė apie 5 val. praleidęs gryname ore vaikščiodamas po miestą ir rūkydamas prie klubo, labiau panašūs į spėliojimą – liudytojas parodė, kad buvo žiema ir turėjo būti šalta.

Liudytojo E. S. parodymus ir aiškinimą, kad ikiteisminio tyrimo metu nepasakojęs apie pasivaikščiojimą su T. K. po Šakius, nes per apklausą policijoje buvęs išsigandęs, teismas vertino kaip jo bandymą pateisinti iki galo nesuderintą įvykio pateikimo išgalvotą versiją, kurioje gausu neatitikimų ir prieštaravimų.

Vertinant paties kaltinamojo L. P., liudytojų T. K. bei E. S. parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškimo, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi prieštaravimai, nustatant įvykių eigą iki nusikaltimų padarymo ir po jų, nusikalstamas veikas betarpiškai padariusius asmenis, nusikalstamų veikų pobūdį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įpareigoja teismą jais abejoti ir vertinti kaip nepatikimus. Teismas sutiko su byloje liudytoju apklausto J. M., atlikusio ikiteisminį tyrimą byloje, teiginiu, jog be paties T. K. prisipažinimo, padarius L. P. inkriminuojamus nusikaltimus, daugiau nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, tarpusavyje suderinti kaltinamojo L. P., liudytojų T. K. ir E. S. aukščiau išanalizuoti parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra pagrindas teismui priimti atskirą procesinį dokumentą dėl T. K. ir E. S. galimai žinomų melagingų parodymų, kuriais siekiama nepagrįsto ir neteisėto kaltinamojo L. P. išteisinimo, davimo.

Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, be paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio, priima ir šią nutartį, kuria prokurorui pavedama spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo T. K. ir E. S. atžvilgiu pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog tokių nusikalstamos veikos požymių yra minėtų asmenų veikoje.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 2, 31 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pavesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai savo kompetencijos ribose imtis visų įstatymų numatytų priemonių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, jų veikoje esant Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Nutartis neskundžiama.