- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- I-2351-428/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00134-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 5-7).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2009-04-23 buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis kamerose Nr. 331,167, 243, nes jam tekdavo mažiau nei teisės aktais nustatyta kameros ploto, todėl patyrė žalą, pažeistos jo teisės, garbė ir orumas. Perpildytose kamerose jautėsi pažemintas, nebuvo užtikrintas apšvietimas ir higienos reikalavimai. Gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, negalima nei judėti, nei sportuoti. Patyrė emocinę, psichologinę, neturtinę žalą. Prašė atnaujinti senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė (b.l. 9-11) bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2008 m. kovo 13 d. Tą dieną jis buvo paleistas teismo salėje. Pareiškėjas buvo laikomas tardymo izoliatoriuje nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. 185 pilnas paras. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių atskirais laiko tarpais Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant ploto normatyvus. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad ant sienų negali būti jokių grybų, kamerose - žiurkių ir tarakonų. Pareiškėjas, būdamas izoliatoriuje, nėra skundęsis dėl sienų grybelio (kurį pagal tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles pats turėjo nuvalyti), bei parazitų buvimo. Melagingas pareiškėjo teiginys, kad buvo priverstas „atlikti gamtinius reikalus visų akivaizdoje“. Sanitariniai kamerų mazgai tardymo izoliatoriuje yra atskirti pertvaromis. Taip pat melagingas yra teiginys, kad atliekant atvykstančių ir išvykstančių suimtųjų kratas priėmimo paskirstymo punkte jų daiktai dedami į dėžes, o priėmimo paskirstymo punkte yra nešvaru ir šalta. Dėžių daiktams dėti tardymo izoliatoriuje nėra, patalpos šildomos ir reguliariai valomos. Pareiškėjas laisvai galėjo naudotis teise būti pasivaikščiojimo kiemeliuose, biblioteka, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba, tai yra - visomis priemonėmis kompensuoti laikymo tardymo izoliatoriuje sukeliamus nepatogumus. Visi tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys turi vienodas teises ir galimybes pasinaudoti su kalinimu susijusių neigiamų veiksnių mažinimo priemonėmis. Pareiškėjas argumentuoja savo patirtą neturtinę žalą nekonkrečiai, nurodydamas, kad kalinimas sudarė nepatogumus normaliam judėjimui, kurie yra jo padarytų nusikaltimų ir po to sekusio kalinimo tikslas ir pasekmė. Pareiškėjas skundą parašė ne savarankiškai, aprašydamas savo autentiškus išgyvenimus tardymo izoliatoriuje, o pasinaudojo kliše, platinama visose Lietuvos laisvės atėmimo vietose. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinei žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos, tai yra reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Mano, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai A. V. atžvilgiu buvo teisėti. Prašo taikyti senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008-10-17 iki 2008-11-24 kalint Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 156, vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė nuo 3,5 kv.m.; laikotarpiu nuo 2008-11-24 iki 2009-04-23 kalint kameroje Nr.331 vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė nuo 4,78 iki 2,87 kv.m.; 2008-11-24 kameroje Nr. 206 vienam asmeniui tenkanti ploto dalis sudarė 5,16 kv.m. (b.l. 12-17).
Nuteistųjų kalinimo sąlygas bei privalomo užtikrinti nuteistajam gyvenamojo ploto dydžius tardymo izoliatoriuje ginčijamu laikotarpiu nustatė LR Vyriausybės 1996 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 881 patvirtintos taisyklės „Dėl Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, kurių 49 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog gyvenamojo ploto norma vienam kalinamajam ir nuteistajam turi būti ne mažiau kaip 3 kv. metrai.
Bylos duomenys patvirtina, jog laikotarpiais nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. sausio 16 d., nuo 2009 m. kovo 12 d. iki 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. kovo 24 d., nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. (b.l. 12-17) pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje teko mažesnė nei teisės aktuose nustatyta kameros ploto dalis – 2,87 kv.m. Todėl įvertinus teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje būtų užtikrinta 3 kv.m. kameros ploto norma, tenkanti viena asmeniui. Nagrinėjamu atveju, nurodyta viešojo administravimo institucija – Kauno tardymo izoliatorius ir jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.
Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pareiškėjas į teismą gindamas savo pažeistas teises dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2014-01-27 (b.l. 8). Atsakovo atstovas prašė taikyti senatį. Pareiškėjas prašė atnaujinti senaties terminą, nurodydamas, kad nebuvo galimybės domėtis įstatymais, buvo gilioj depresijoj dėl savo padarytų nusikaltimų.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti senaties terminą grindžia dviem argumentais: įstatymų nežinojimu ir depresija. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), todėl galiojant šiam teisės principui, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų (žr. LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-598/2012). Taigi, įstatymų nežinojimas teismų praktikoje nuosekliai laikoma subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo termino atnaujinimui.
Depresija galėtų būti pagrindu senaties termino atnaujinimui, jei ši aplinkybė būtų pagrįsta rašytiniais įrodymais. Kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis sirgo depresija ir nuo jos gydėsi, teismas pareiškėjo argumentą laiko neįrodytu.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas atnaujinti senaties terminą netenkintinas - pareiškėjo reikalavimui taikytina senatis. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmestinas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.