Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-177-721/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
1-177-721/2012
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00103-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Nukentėjusysis
G. L.
Kaltinamasis
L. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-177-721/2012 Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00103-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.3.;1.2.14.1.3.;2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 10 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Nadeždai Kiubienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei V. Š., dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, nukentėjusiajam G. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1967-06-24 Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ( duomenys neskelbtini), registruota Mažeikių darbo biržoje, spec. vidurinio išsilavinimo, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2012-01-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išgertuvių metu bute pas G. L., adresu (duomenys neskelbtini) , pagrobė iš G. L. kelnių kišenės piniginę, kurioje buvo 300 litų, tuo padarydama nukentėjusiajam 300 litų turtinę žalą.

L. L., apklausta teismo posėdžio metu, kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 metų sausio mėnesį, ji nuėjo pas buvusį sugyventinį G. L., kuris gyvena( duomenys neskelbtini). G. L. bute gėrė alų. Po kurio laiko pas G. L. atėjo jos dukra S. L. su draugu R., G. L. jai davė 50 litų, kad nueitų į parduotuvę nupirkti degtinės. Ji nuėjo, nupirko degtinės butelį ir grįžusi G. L. atidavė grąžą. Vėliau ji su G. L. susiginčijo, ji pastūmė ir šis nugriuvo ant grindų. Kai jis gulėjo, iš jo kelnių kišenės ji paėmė 220 litų, kurie buvo piniginėje. Ji iš G. L. paėmė pinigus, kaip skolos grąžinimą, nes kai ji su G. L. gyveno kartu, jis skolindavosi pinigus, pirkdavo maistą, cigaretes. Pasiėmusi pinigus, ji išėjo namo, o G. L. pasiliko miegoti savo bute. 220 litų ji G. L. grąžino, tik nepasiėmė jokio raštelio apie tai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios dalinio kaltės pripažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais teisme.

Nukentėjusysis G. L. parodė, kad 2012-01-19 ryte pas jį buvo atėjusi L. L., vėliau pas jį atėjo Loretos dukra S. su vaikinu R. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, kai jis norėjo atsistoti nuo kėdės, pajuto silpnumą, pradėjo suktis galva ir jis nuėjo gulti. Atsibudęs jis neberado kelnių kišenėje buvusios piniginės su 300 litų, kuriuos buvo davusi jo mama, kad susimokėtų už butą. Kai atsibudo, virtuvėje tebebuvo L, S. ir R. Jis atsikėlė iš lovos, nuėjo į virtuvę, ten buvusių L, S. ir R. paklausė, kur yra jo piniginė, tačiau jie atsakė, kad niekas nieko nežino apie piniginę. Kai jis pradėjo jų reikalauti grąžinti piniginę, L., nuėjusi į virtuvę, atnešė jam piniginę, tačiau piniginėje nebebuvo 300 litų. L, S. ir R. aiškino, kad pinigų iš piniginės neėmė.

Iš 2012-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti ( duomenys neskelbtini) (b. 1. 5-7).

Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Byloje nustatyta, kad L. L. 2012 m. sausio 19 d., išgertuvių metu, bute ( duomenys neskelbtini) iš G. L. kelnių kišenės slapta pagrobė piniginę su pinigais, t. y. pagrobė 300 Lt. G. L. vagystės nematė, tuo metu jis miegojo. Jos kaltė grindžiama nukentėjusiojo G. L. parodymais, taip pat jos pačios nuosekliais ir išsamiais parodymais.

BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti keturi alternatyvūs vagystę kvalifikuojantys požymiai: a) atviroji vagystė; b) vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją; c) viešoje vietoje svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimas (kišenvagystė); d) automobilio vagystė.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį matyti, kad asmuo, pagrobęs nedidelės vertės svetimą turtą, padaro baudžiamąjį nusižengimą. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, iš kurio matyti, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL. Jeigu pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL dydžio sumos, veika laikoma administraciniu teisės pažeidimu (ATPK 50 straipsnis). Baudžiamasis nusižengimas yra tada, kai nedidelės vertės svetimas turtas pagrobiamas slaptai. Jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojančių požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas.

L. L. nepagrįstai inkriminuotas kvalifikuojantis požymis –kišenvagystė, nes pinigų vagystė nebuvo padaryta viešoje vietoje, o pagrobto turto vertė – mažesnė nei 3 MGL – 300 Lt, todėl jos padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 4 d.

L. L. aiškinimas, jog ji, paimdama nukentėjusiajam priklausančius pinigus, siekė ne pagrobti svetimą turtą, bet realizuoti savo tariamą teisę, t. y. susigrąžinti skolą, vertintinas kritiškai, nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad tokia skola aplamai egzistavo. Nukentėjusysis parodė, kad nieko kaltinamajai skolingas nebuvo. Jokios teisės ar priežasties paimti nukentėjusiojo daiktus nebuvo. Svetimo turto pagrobimas iš keršto veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kad kaltinamoji būtų sugrąžinusi anksčiau pavogtus pinigus byloje įrodymų taip pat nėra. G. L. tai neigia.

BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, padarė tyčinę veiką, dėl jos padaryta turtinė žala, kuri nukentėjusiajam nėra atlyginta, neteista, praeityje bausta administracinėmis nuobaudomis. Teismas nustatė, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme L. L. visiškai neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 178 str. ir pateikė savą įvykio versiją, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti taikoma. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas ir šis klausimas nuosprendžiu nesprendžiamas (BPK 112 str. 1 d.). Daiktinių įrodymų nėra.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, L. L. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendė:

L. L. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir nubausti ją laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam G. L. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 300 Lt žalą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė