Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Jolantos Medvedevienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises, pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Tačiau pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakciją (įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

Vis dėlto, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2001 m. gruodžio 31 d. ar iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-882/2014).

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

Pareiškėjos prašymas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, jog įstatymo nustatytu terminu pareiškėja nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. G. iki nacionalizacijos turėtą 4,2980 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje, dėl to, kad nuosavybės teises atkurianti institucija ir jos darbuotojai žadėjo atkurti nuosavybės teises į visą J. G. žemę pagal 1993 m. rugpjūčio 23 d. pateiktą pareiškėjos prašymą, jais pasitikėjo. Nežinojo apie tėvo žemės buvimą (duomenys neskelbtini), nes pasitikėjo Kauno valstybinio archyvo išduotais duomenimis apie J. G. turėtą žemę tik (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos) nustatyta, jog prašymus atkurti nuosavybės teises į J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę 1993 m. rugpjūčio 23 d. pateikė jo dukros O. A. M., A. M. ir N. D.. Pareiškėja prašyme išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į jos tėvo iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą 1,12 ha žemę Kaune. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog kartu su O. A. M. prašymu buvo pateiktas 1991 m. gruodžio 12 d. Kauno valstybinio archyvo išduotas Archyvo pažymėjimas Nr. G-233 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos, l. 19), kuriame nurodyta, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose 1938 m. vasario 21 d. Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše įrašytas G. J., kuris (duomenys neskelbtini) turėjo „viso 5,12 ha žemės sklypą“. Archyvo pažymėjime nurodyta, jog, peržiūrėjus nepilnai išlikusius Kauno apskrities mokesčių inspekcijos ir statybos komisijos archyvinių fondų dokumentus, daugiau žinių apie G. J., J., (duomenys neskelbtini) iki 1940 metų priklausiusią žemę nerasta. Žemės sklypų planai archyvui neperduoti. Iš esmės analogiško pobūdžio atsakymas buvo pateiktas ir 2002 m. spalio 23 d. to paties archyvo O. A. M. išduotame pažymėjime, kurį ji nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikė 2003 m. spalio 13 d. (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos, l. 33).

Nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas į žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje byloje dėl to ginčo nėra.

Iš pareiškėjos 1993 m. rugpjūčio 23 d. prašymo turinio matyti, jog ji išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į tėvo J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę Kaune, konkrečiai nedetalizuodama jos buvimo vietos. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas tiek į žemę, esančią Kauno mieste, tiek Kauno rajone (dalis žemės pateko į Kauno miesto ribas, dalis į Karmėlavos teritoriją, kuri yra Kauno rajone), atkuriant nuosavybės teises į didesnį žemės plotą, negu buvo nurodyta jos prašyme. Pareiškėjos prašymo turinys ir nuosavybės atkuriančios institucijos veiksmai patvirtina, jog pareiškėja 1993 m. rugpjūčio 23 d. prašymu išreiškė valią dėl visos jos tėvo J. G. turėtos žemės atkūrimo Kauno apskrityje, su prašymu pateikė giminystę su savininku ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, todėl jos prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 4,2980 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti terminą pateikti pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra nepagrįstas, perteklinio pobūdžio, todėl netenkintinas. Laikytina, jog šio pobūdžio prašymai buvo pateikti įstatymo nustatytu terminu.

Akivaizdu, jog įstatymo nustatytu terminu nebuvo pateikti J. G. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 4,2980 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini)., patvirtinantys įrodymai.

Esminėmis jų nepateikimo nuosavybės teises atkuriančiai institucijai priežastimis pareiškėja nurodė nežinojimą apie savininko turėtą žemę (duomenys neskelbtini), taip pat pasitikėjimą nuosavybės teises atkuriančios institucijos veiksmais, Kauno valstybinio archyvo pateiktais oficialiais duomenimis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nežinojimas apie nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų buvimą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentas savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytu laikotarpiu ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tos informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (žr. LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-953/2013).

Teisėjų kolegija, svarstydama pareiškėjos nurodytas priežastis, atsižvelgia į tai, kad pareiškėja 1993 m., praėjus trumpam terminui po įstatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo įsigaliojimo, pateikė prašymą nuosavybės teises atkuriančiai institucijai, išreikšdama valią atkurti nuosavybės teises į tėvo J. G. žemę, t. y. nedelsdama, įstatymo nustatytu terminu aktyviais veiksmais realizavo įstatymu suteiktą teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog ji prašė atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę Kaune, konkrečiai nenurodydama jos vietos, tik nurodydama jos kiekį – 1,12 ha. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas pagal kitos pretendentės, pareiškėjos sesers O. A. M., iniciatyva įstatymo nustatytu terminu pateiktus nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus – 1991 m. gruodžio 12 d. ir 2002 m. spalio 23 d. Kauno valstybinio archyvo išduotus pažymėjimus (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos, l. 19, 33), kuriuose buvo nurodyti duomenys tik apie J. G. valdytą 5,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėja nebuvo nustatyta tvarka įforminusi įgaliojimo, tačiau laikotarpiu iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyto termino tvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentus buvo įpareigojusi savo seserį O. A. M.. Tai patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos duomenys (l. 22), iš kurių spręstina, jog nuosavybės teises atkurianti institucija O. A. M. laikė visų pretendenčių atstove. Pareiškėjos sesuo O. A. M., atstovaudama visų pretendenčių interesams, ir pati pareiškėja buvo aktyvios nuosavybės teisių atkūrimo procese, teikdamos įvairaus pobūdžio prašymus, domėdamosi bylos eiga (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos, l. 35, 40, 52, 56). Užsitęsus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai, pareiškėja 2018 m. sausio 16 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo tvarkyti šiuos klausimus S. M.-R. (notarinio registro Nr. 1-126), kuri teismo posėdžio metu paaiškino, jog, susipažindama su kartografiniais planais, pamatė duomenis apie J. G. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo kreiptasi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kuris 2018 m. rugpjūčio 24 d. išdavė pažymą Nr. R4-2010 su archyviniais dokumentais apie J. G. valdytą 4,2980 ha žemės sklypą ir pastatytą namą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos atstovės tvirtino, jog tie patys archyviniai dokumentai, kuriais remiantis buvo parengta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. rugpjūčio 24 d. išduota pažyma Nr. R4-2010, buvo saugomi ir Kauno valstybiniame archyve, tačiau minėta institucija, išduodama 1991 m. gruodžio 12 d. ir 2002 m. spalio 23 d. archyvo pažymėjimus, minėtų dokumentų juose nenurodė, neatliko jų paieškos Statybų fonde. Šie duomenys byloje nepaneigti. Juos iš esmės patvirtina pareiškėjos iniciatyva iš to paties archyvo 2018 m. liepos 5 d. Statybų fondo gauti ir į bylą pateikti archyviniai dokumentai apie J. G. turėtą nekilnojamąjį turtą žemės sklypą ir statinius (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, jog pareiškėja nacionalizacijos metu buvo mažametė (4 metų amžiaus). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog ji gimė Kauno rajono (duomenys neskelbtini), pareiškimo pateikimo metu jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Byloje kitais įrodymais nepaneigtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog apie tėvo turimą nekilnojamąjį turtą kitoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) jai, kitoms pretendentėms ir nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nebuvo žinoma ir buvo manoma, kad kitoje vietoje J. G. atkuriamo turto neturėjo. Tai iš esmės patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys. Esant šiai situacijai, pareiškėjai nebuvo pagrindo abejoti valstybės institucijos oficialiais dokumentais – Kauno valstybinio archyvo išduotais 1991 m. gruodžio 12 d. ir 2002 m. spalio 23 d. pažymėjimais, todėl, nesant abejonių, kol 2018 m. nepaaiškėjo naujos aplinkybės dėl J. G. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrindo kreiptis ir į kitas kompetentingas institucijas, konkrečiu atveju – į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl J. G. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų gavimo.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes dėl nuosavybės atkuriančios institucijos ir jos darbuotojų viešojo administravimo teisės aktų pažeidimų. Pagal nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pareiga pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus buvo ir yra priskirta asmeniui, kuris kreipiasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.). Tačiau, teismo vertinimu, konkrečiu atveju susiklostę teisiniai santykiai, lemiantys galimybes dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, nebuvo įprasti ar standartiniai, todėl objektyviai galėjo sutrukdyti pareiškėjai tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir taip pat laiku inicijuoti pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus į buvusio savininko kitoje vietovėje turėtą žemės sklypą. Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nepateikė J. G. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į jo turėtą nekilnojamąjį turtą (4,2980 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) dėl objektyvių priežasčių. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1473/2014, 2016 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai iš naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad NŽT neginčija pareiškėjos pateiktų duomenų apie buvusio žemės sklypo savininko turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pareiškėjos ir jos atstovių nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis realizuoti pareiškėjos subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą visa apimtimi, tai sudaro pagrindą pareiškėjos prašymą patenkinti ir atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. G. nekilnojamąjį turtą – 4,2980 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti A. M. terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo J. G. nekilnojamąjį turtą – 4,2980 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Dėl kitos reikalavimų dalies prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.