Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-106-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
1S-106-245/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
M. V.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-106-245/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. lapkričio 25 d. priimtą nutarimą Nr. 93-879 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. teistas 2007-09-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – 9 (devyniems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 2, 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-02-08 Kauno rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 9 metai laisvės atėmimo. 2008-01-14 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2007-09-27 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2006-12-30, bausmės pabaiga – 2016-06-30.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 93-879 nutarė nuteistajam M. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė jam ankstesnio svarstymo metu nustatytas rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog M. V. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

M. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nusikaltimo sunkumas negali turėti įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, be to, niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Nuteistasis pažymi, kad Komisijoje yra asmenų, kurie dalyvavo jo resocializacijos procese, žino jo asmenybės pokyčius, o teismas jo nepažįsta. Už 2014-08-21 padarytą drausmės pažeidimą baustas nebuvo, be to, pažeidimas padarytas dar iki ankstesnio teismo sprendimo 2014-09-30, todėl šiuo metu negali turėti įtakos jo lygtinio paleidimo svarstymui. M. V. nurodo, jog teismas neanalizavo jo asmenybę teigiamai apibūdinančių bruožų – darbo pataisos namuose, alimentų savo vaikams mokėjimo, mokymosi bausmės atlikimo metu, taip pat pažymima, jog jis suvokė neigiamą alkoholio poveikį, yra motyvuotas jo nebevartoti. Savo kaltę visiškai pripažįsta, laikosi Komisijos siūlytų rekomendacijų, nurodymų. Prašo atsižvelgti į tai, jog nuo 2013-09-09 jam leidžiama dirbti ir gyventi už pataisos namų teritorijos be sargybos. Jis dirba ugniagesiu, jokių rūpesčių niekam nesukelia. Tai įrodo, kad gali gyventi laisvėje ir juo galima pasitikėti.

Motyvuojamoji dalis

M. V. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Tačiau minimali atliktos bausmės dalis yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tai jokiu būdu neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Aukštesnės instancijos pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirtos bausmės laiko bei įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės: nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir jo atžvilgiu galima taikyti tolimesnį pataisos procesą neizoliuotai nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nebuvimo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis savo skunde naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmos instancijos teismo, nepateikė. Prokurorės atsiliepime išreikšta pozicija, kad M. V. dar nepakankamai pakeitė savo elgesį, todėl jo negalima toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo komisijos nariai pervertino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, darbinę motyvaciją bei įvykdytas Komisijos rekomendacijas. Nors, kaip pažymi nuteistasis, tai jau ketvirtas jo svarstymas dėl lygtinio paleidimo galimybės, tačiau vertinama tų pačių aukščiau minėtų aplinkybių visuma, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad M. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymą. Tai nėra jo pirmasis teistumas, ankstesni nusikaltimai yra smurtinio ir turtinio pobūdžio (turto prievartavimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuota vagystė, viešosios tvarkos pažeidimas). Nors nuteistajam nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau akivaizdu, jog M. V., pakankamai jauno amžiaus (21 m.) susidūręs su teisėsaugos institucijomis, savo nusikalstamo mąstymo ir veikimo kryptingumo nesugebėjo keisti. Ankstesni teistumai nebuvo atsitiktiniai, o ir paskutinis nusikaltimas tėra jo propaguoto gyvenimo būdo išraiška. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis pripažįsta greitą veikimą, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės, kitus vertina stereotipiškai ir pernelyg greitai daro išvadas. Tai rodo jo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Dėl padaryto nusikaltimo sukeltos pasekmės yra negrįžtamos, todėl teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į nukentėjusiųjų bei visos visuomenės interesą, jog itin pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis turi didelių skolų ir nors dirba, skolų padengimas jam, manytina, yra rimtas iššūkis. Sutiktina su nuteistuoju, kad yra ir jo elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios, nors konkrečiai nėra išvardintos skundžiamoje nutartyje, nereiškia, jog nebuvo įvertintos apylinkės teismo. Tačiau kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tokios aplinkybės, jog jis buvo dešimt kartų skatintas, dirba, turi darbinės veiklos planų ir laisvėje, palaiko reguliarius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose įgijo kelias specialybes, kitos palankios aplinkybės, rodančios tam tikrą teigiamą elgesio korekciją, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą, dėl ko jis būtų nusipelnęs į ypač sušvelnintas bausmės atlikimo sąlygas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (59 balai pagal OASys metodiką) ir ateityje priklausys tik nuo vidinės motyvacijos nebevykdyti nusikalstamų veikų, todėl vertybinių nuostatų tvirtinimas su specialistų pagalba, manytina, turėtų būti tęsiamas. Negebėdamas kritiškai įvertinti savo ankstesnių patyrimų, M. V. dar nėra pasiruošęs taisytis neizoliuotai nuo visuomenės.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentus, kad Komisija objektyviau įvertino jo pataisos procesą, nes tarp jos narių buvo ir tokių, kurie asmeniškai dalyvavo jo resocializacijos procese. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Komisija, tiek apylinkės bei apygardos teismai vertina tuos pačius byloje esančius objektyvius duomenis, neturėdami jokių išankstinių (teigiamų ar neigiamų) nuostatų nuteistojo atžvilgiu. Teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimui nėra būtina asmeniškai pažinoti apeliantą, priešingu atveju būtų pagrįsta kalbėti apie teismo šališkumą. Apygardos teismas įvertina byloje surinktus duomenis, Komisijos bei apylinkės teismo priimtus sprendimus bei nuteistojo skundo motyvus ir sprendžia, ar lygtinio paleidimo institutą atsisakyta taikyti pagrįstai.

M. V. teiginiai dėl suteiktos teisės vykti be sargybos taip pat nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Ši teisė jam suteikta pakankamai neseniai, nuo 2013-10-09, todėl vertinti, ar iš tiesų jam pavyksta tinkamai įprasminti save, savo elgesį už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dar per anksti. Nors nuteistasis teigia norintis gyventi su šeima, tačiau psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog M. V. įkalinimo įstaigoje vedė du kartus ir tiek pat kartų išsiskyrė. Tai tik patvirtina, jog ilgalaikių, pastovių santykių nuteistasis negeba kurti ir jų puoselėti. Nors nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima (mama, vaikais), tai jam nėra atsvara nusikalstamų veikų darymui. Alimentų mokėjimas vaikams nėra kuo nors ypatingas poelgis. Prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, auklėjimo bei materialinio aprūpinimo yra kiekvieno tėvo pareiga.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos byloje esančiais duomenimis, jų visumos analize bei vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis