Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-523/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
1-98-523/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01603-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bacevičius
Kaltinamasis
Ž. D.
Nukentėjusysis
V. D., Ž. C.
Advokatai
Edmundas Pangonis
Baudžiamoji byla Nr. 1-98-523/2017;Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01603-2017-3;
Procesinio dokumento kategorijos:(S)

1.2.4.4.1.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.5.1.

JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

JurbarkasJurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius,sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei,dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui,kaltinamajam Ž. D., gynėjui advokatui Edmundui Pangoniui,nukentėjusiesiems V. D. ir Ž. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. gruodžio 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. D. 2017 m. sausio 11 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, paėmęs ranka už kaklo savo mamai V. D., spaudė kaklą ir grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis 2017 m. sausio 11 d., apie 9.05 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, stūmė savo mamą V. D., t. y. šeimos narį, paimdamas ranka jai už kaklo, spaudė kaklą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2017 m. sausio 30 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia sudavė M. M. į kairę ranką, tuo padarydamas gilų kairės rankos antro piršto sumušimą su odos nubrozdinimu nago guolyje, galinio pirštikaulio panirimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2017 m. vasario 2 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,24 promilės girtumas), tyčia dešra sudavė M. M. per galvą, po to, sugriebęs abiem rankomis už kaklo, jį spaudė, trenkė galvą į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, jis 2017 m. vasario 2 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,24 promilės girtumas) savo namuose, pasiėmęs virtuvinį peilį, pradėjo rėkti, kad papjaus M. M., dėl ko jis išbėgo į kiemą ir bėgo link kito namo, o Ž. D. su peiliu jį vijosi ir rėkė, kad papjaus, sudavė į nugarą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Po to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 2 d., apie 18.40 val., Jurbarko rajone, Smalininkų seniūnijoje, Kazikėnų kaime, M. M. nubėgus šauktis pagalbos pas Ž. C., Ž. D., rankoje laikydamas peilį, puolė prie jo, šaukė, kad papjaus, nušaus, sugriebė rankomis už kaklo ir bandė spausti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 11 d. ryte susipyko su mama. Spaudė jai kaklą, grasino nužudyti. Stumtelėjo, kad praeitų. Buvo grįžęs iš Airijos. Turi problemų, kai išgeria alkoholio. Su M. M. įvyko greitas konfliktas. Sudavė, nes jis namie neatliko darbų, kuriuos buvo sutarę. Vijosi, kad jį sustabdytų. Jaunas vaikas, nenorėjo sužaloti, todėl trenkė dešra. Ž. C. yra kaimynas. Su juo viskas įvyko dėl girtumo. Anksčiau nebuvo progų atsiprašyti, todėl dabar atsiprašo. Pasižada ateityje nekonfliktuoti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. D. paaiškino, kad buvo konfliktas su sūnumi. Priekaištavo jam dėl gėrimo. Jos nervai pakrikę po vyro laidotuvių. Sūnus buvo Airijoje. Jam atleidžia. Tikisi, kad viskas bus gerai, kad jos neterorizuos. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Ž. C. nurodė, kad, atėjęs į laiptinę, Ž. D. puolė jį peiliu. Jis jį atstūmė, jie susistumdė. Jam atleidžia. Civilinio ieškinio nereiškia.

Remiantis rašytiniais baudžiamosios bylos duomenimis nustatytos šios aplinkybės: 2017 m. sausio 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2017 m. vasario 2 d, pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas, 2017 m. vasario 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai sujungti (1 t., b. l. 1, 2-3, 4-5), apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ant žemės rastas peilis (1 t., b. l. 53-56, 57-59), M. M. padarytas gilus kairės rankos antro piršto sumušimas su odos nubrozdinimu nago guolyje, galinio pirštakaulio panirimas, taškinis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kakle, poodinė kraujosruva sprande, nubrozdinimas apatinės lūpos pereinamoje dalyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, pirštais, nagais, aplinkos daiktais, mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės rankos antro piršto galinio pirštakaulio panirimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. D. nurodė, kad 2017 m. sausio 11 d., ryte tarp jos ir sūnaus Ž. D. kilo konfliktas, nes nedavė sūnui cigarečių. Jis pradėjo priekaištauti, kad ji prižiūri neįgalią dukrą. Susiginčijo su sūnumi. Tuo metu gėrė kavą, supykusi dėl sūnaus priekaištų, užpylė kavą ant jo. Tada sūnus pastvėrė jai už kaklo, stūmė, parvertė ant lovos, spaudė kaklą, šaukė, jog papjaus, nužudys, nušaus. Kita ranka buvo pagriebęs už dešinės rankos riešo, spaudė. Jai skaudėjo. Po to pastvėrė pagalį ir juo daužė į sofos galą, garsiai šaukdamas. Neprisimena jo žodžių, buvo išsigandusi. Dėl tokio sūnaus elgesio labai išsigando neįgali dukra (1 t., b. l. 6-8, 14-15, 25-27).

Akistatos metu Ž. D. ir V. D. liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. paaiškino, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 18.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būnant virtuvėje, pusbrolis Ž. D. pradėjo jį pulti, nes neparnešė jam cigaretės. Kai nusisuko, trenkė dešra jam per galvą, dėl to labai išsigando. Atsisukus, sugriebė už kaklo abiem rankomis ir ėmė smaugti, trenkė galvą į sieną. Tuomet pasiėmė virtuvinį peilį ir pradėjo rėkti, kad papjaus. Iškart po to jis išbėgo iš buto ir ėmė bėgti link kito daugiabučio namo, o Ž. D. jį vijosi su peiliu rankoje ir rėkė, kad papjaus. Besivydamas, spėjo dar vieną kartą suduoti į nugarą, bet nematė kuo. Jis nubėgo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prie laiptinės rėkė, kad gelbėtų. Tuomet iš buto išėjo pažįstamas Ž. C.. Ž. D. rėkė ir jam, kad papjaus ir jį puolė, bet Ž. C. jį nusistūmė ir ranka sudavė į veidą. Po įvykio, išgirdęs, kad kviečiama policija, pasišalino iš šio namo laiptinės į savo butą ir ten užsirakino. Didesnių sužalojimų nepatyrė, tik juto didelį fizinį skausmą, buvo praskelta apatinė lūpa, nubrozdintas kaklas, suplėšytas bluzonas (1 t., b. l. 63).

Papildomai apklaustas M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. sausio 29 d. atvyko į svečius pas pusbrolį Ž. D.. 2017 m. sausio 30 d., tikslaus laiko neprisimena, susipyko su Ž. D., kuris pradėjo priekaištauti, kad gyvena pas jį ir nepadeda tvarkytis. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės, kairę ranką pasidėjęs ant atlošo. Ž. D. alkūne smogė į ant atlošo padėtą ranką. Ranka atsitrenkė į sieną, pradėjo skaudėti kairės rankos smilių pirštą. Jį buvo sunku lankstyti, stipriai skaudėjo, neidavo net miegoti (1 t., b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. C. nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 18.25 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad laiptinėje kažkas rėkia, prašo pagalbos. Išėjęs į laiptinę, pamatė, kad laiptinėje stovi ir verkia matytas jaunuolis. Suriko Ž. D. ką jis čia daro. Ž. D. iškart puolė link jo ir kažką šaukė. Puolė ant jo, dešinėje rankoje laikydamas peilį, ir rėkė, kad papjaus, nušaus. Priėjęs, Ž. D. sugriebė jį už kaklo ir bandė smaugti, tačiau jis ištrūko. Labai išsigando ir, gindamasis, bandė jį nustumti, tačiau jis vis tiek ant jo puolė ir toliau rėkė, tuomet jam nieko nebeliko ir jis trenkė dešinės rankos kumščiu Ž. D. į veidą. Kai sudavė į veidą, Ž. D. greitai ėmė šalintis iš laiptinės ir nubėgo į butą. Nepastebėjo kur numetė peilį. Peilio atpažinti negalėtų. Spėjo pastebėti, kad peilis buvo juoda rankena, nebuvo lenktinis, buvo nemažas, skirtas mėsai, duonai pjaustyti. Iškart po to iškvietė policiją. Po kelių minučių Ž. D. atėjo prie laiptinės ir rėkė, kad jam bus blogai, nes grįš jo broliai ir jį sutvarkys. Tuomet jis grįžo į savo butą (1 t., b. l. 89, 92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 18.25 val. buvo pas kaimyną Ž. C., kai į jo butą atbėgo išsigandęs jaunuolis, rėkdamas, kad jį vejasi Ž. D., grasina peiliu papjauti, šaukė „dėde, gelbėkit“. Iš buto pirmas išėjo Ž. C., kuris laiptinėje sutiko Ž. D.. Jis nuėjo prie jaunuolio, kuris buvo išsigandęs ir, užlipęs į antrą aukštą, verkė laiptinėje. Norėjo jį nuraminti. Girdėjo kaip Ž. C. pasakė Ž. D. „ką čia darai su peiliu?“. Iš garsų suprato, kad Ž. D. puolė Ž. C. peiliu, šis apsigynė. Ž. D. laiptinėje nuolat šaukė, kad jiems bus galas, visus išpjaus, nušaus ir padegs. Su jaunuoliu buvo antrame aukšte kol viskas baigėsi. Atvyko policijos pareigūnai, o jaunuolį nusivedė į savo namus (1 t., b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 18.25 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą daugiabučio namo kieme ir į jos namus įėjo vyriškis, kuris buvo išsigandęs, prašė juo greičiau jį įsileisti į vidų, nes Ž. jį tuoj papjaus. Jį įsileido į vidų, po to su juo nuėjo į kiemą, norėdama pažiūrėti ir įsitikinti tuo, kas vyksta. Išėjus, kaimynas Ž. C. laikė už rankų suėmęs kitą kaimyną Ž. D., kuris buvo labai agresyvus, stengėsi ištrūkti, visiems grasino sumušti ir padegti, vartoto necenzūrinius žodžius. Besimušant, Ž. D. ištrūko iš D. C. rankų ir nubėgo į savo butą. Vaikinas, kuris buvo atbėgęs į jos namus, pasakojo, kad namuose tarp jo ir Ž. D. kilo konfliktas, kurio metu jį sumušė ir grasino peiliu papjauti (1 t., b. l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. paaiškino, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 18.30 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad laiptinėje kažkas rėkia, prašo pagalbos. Pirmoji į laiptinę išbėgo sugyventinė J. B., netrukus išėjo ir jis. Išėjęs į laiptinę, išgirdo, kad sugyventinė šaukia ant Ž. D. pusbrolio, šaukė ko jis čia atbėgęs, ką jis čia veikia. Tada tas pusbrolis išėjo lauk. Išėjus į laiptinę, laiptinėje nebuvo nei Ž. D., nei A. M., nei Ž. C., jie tuo metu buvo lauke, prie namo laiptinės. Jis taip pat išėjo į lauką ir girdėjo, kad Ž. D. prie laiptinės šaukė ant Ž. C., kad jam bus blogai, nes grįš jo broliai ir jį sutvarkys. Kada ir kaip Ž. D. grasino Ž. C. peiliu nematė, nes dar nebuvo atėjęs. Vėliau apie tai papasakojo Ž. C.. Kai buvo lauke, Ž. D. peilio neturėjo. Buvo kalba, kad Ž. D. grasino Ž. C. peiliu ir jį kažkur numetė (1 t., b. l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. D. paaiškino, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 18.00 val., tarp jo ir pusbrolio M. M. kilo konfliktas, nes M. M. neklausė, nedarė sutartų darbų. Ant jo supykęs, sudavė jam dešra per galvą, po to ranka sudavė per sprandą. Duodamas per sprandą, galėjo nustverti už kaklo. Jo galvos į sieną netrankė. Taip pasielgė, nes norėjo M. M. paauklėti, kad būtų tvarkingas ir dirbtų. Dėl tokių veiksmų jis galėjo išsigąsti. Peiliu M. M. negrasino, nužudyti negrasino, peiliu nesivijo. M. M. išbėgo iš namų ir kažkur bėgo. Vijosi jį iki durų, nes norėjo sulaikyti, pasikalbėti. Peilio rankose neturėjo, jį vydamasis negrasino, nemušė. Į lauką išbėgęs nebuvo. Po kurio laiko išėjo į lauką pasižiūrėti pusbrolio. Kieme rado Ž. C., jo brolį, dar kelis kaimo vyrus. Nei vienam negrasino (1 t., b. l. 109-110, 113-114).

Atlikus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę konstatuota, kad Ž. D. diagnozuojama mišrūs (emociškai nestabilaus – impulsyvaus ir asocialaus tipų) asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Dėl psichikos būklės gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (1 t., b. l. 117-120).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 102,16 EUR žalą dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo (1 t., b. l. 78-79).

Kaltinamajam visiškai prisipažinus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Dėl nusikalstamų veikų V. D. atžvilgiu.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis pastvėrė jai už kaklo, stūmė, parvertė ant lovos, spaudė kaklą, šaukė, jog papjaus, nužudys, nušaus, kita ranka buvo pagriebęs už dešinės rankos riešo, spaudė, po to pastvėrė pagalį ir juo daužė į sofos galą, garsiai šaukdamas. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad pastūmė mamą, pastvėrė jai už kaklo ir jį spaudė, grasino nužudyti.

Kaltinamojo veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kaltinamajam pastūmus, suėmus už kaklo ir jį spaudus, suspaudus riešą, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis, taip elgdamasis, suvokė, kad savo aktyviais veiksmais sukelia nukentėjusiajai fizinį skausmą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamajam suspaudus kaklą, šaukiant, kad papjaus, nužudys, nušaus, pagaliu daužant į sofos galą, nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Jei buvo padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą, laikoma, kad tai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, 2017 m. sausio 11 d., apie 9.00 val., grasinęs nukentėjusiąją nužudyti, tą pačią dieną po kelių minučių – apie 9.05 val. sukėlė jai fizinį skausmą, visi šie veiksmai buvo atlikti, siekiant to paties tikslo – įbauginti nukentėjusiąją, ją nubausti dėl to, kad ji nedavė cigarečių, apipylė kava, todėl kaltinamojo veiksmai laikytini idealia nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, sutaptimi.

Dėl nusikalstamų veikų M. M. atžvilgiu.

Nukentėjusiojo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kaltinamojo prisipažinimas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Sudavęs nukentėjusiajam smūgį į kairę ranką, nesunkiai sužalojo sveikatą. Suduodamas smūgį, kaltinamasis nesiekė konkrečių padarinių, nors galėjo numatyti, kad dėl smūgio gali atsirasti neigiami padariniai nukentėjusiojo sveikatai, tačiau norėjo taip veikti. Todėl laikytina, kad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamojo veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Remiantis nukentėjusiojo parodymais, kaltinamojo prisipažinimu, pripažįstama, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 18.20 val. sudavė dešra nukentėjusiajam į galvą, sugriebęs abiem rankomis už kaklo, jį spaudė, trenkė galvą į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. To paties nukentėjusiojo atžvilgiu, praėjus trumpam laikui, apie 18.30 val., pasiėmęs virtuvinį peilį, pradėjo rėkti, kad papjaus. Nukentėjusiajam bėgant ieškoti pagalbos, kaltinamasis vijosi jį, turėdamas rankoje peilį, rėkdamas, kad papjaus, suduodamas į nugarą. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis pagrįstai galėjo manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Kaltinamojo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Laikytina, kad kaltinamojo veiksmuose yra minėtų nusikaltimų ideali sutaptis, atsižvelgiant į vieningą sumanymą įbauginti, paauklėti nukentėjusįjį, trumpą laiko tarpą tarp kaltinamojo veiksmų, turinčių skirtingų nusikalstamų veikų požymius.

Dėl nusikalstamos veikos Ž. C. atžvilgiu.

Nukentėjusiojo paaiškinimas, liudytojų A. M., J. B., D. G. parodymai, nukentėjusiojo M. M. paaiškinimas, kaltinamojo prisipažinimas yra pakankami įrodymai byloje, sudarantys pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajam Ž. C. jį nužudyti. Atsižvelgiant į tai, kad atbėgęs nukentėjusysis M. M. prašė padėti, į tai, kad kaltinamasis turėjo rankoje peilį, į kilusias grumtynes, į nukentėjusiojo, liudytojų teiginius, kad kaltinamasis nuolat grasina kaimynams susidorojimu, visi kaimynai jo bijo ir vengia, laikytina, kad nukentėjusysis pagrįstai turėjo pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimą. Kaltinamojo veiksmuose yra BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai.

Dėl bausmės skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis padarė, būdamas neblaivus, nustatyta 1,24 promilės girtumas (BK 60 straipsnio 1 dalyje 9 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tyčia), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas 2016 metais, kelis kartus baustas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (1 t., b. l. 121-128), administracine tvarka 2016-2017 metų laikotarpiu baustas ne kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 131-137), kaltinamajam diagnozuoti mišrūs (emociškai nestabilaus – impulsyvaus ir asocialaus tipų) asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Už nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu padarytus nusikaltimus skiriama: už BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Pripažinus, kad yra ideali šių nusikaltimų sutaptis, bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, bausmes apimant, ir subendrintą bausmę skiriant 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skiriama 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Už nusikaltimus, padarytus nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, kaltinamajam skiriama: už BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Pripažinus, kad yra ideali šių nusikaltimų sutaptis, bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, bausmes apimant, ir subendrintą bausmę skiriant 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Už nukentėjusiojo Ž. C. atžvilgiu padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skiriama 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant, t. y., prie griežčiausios bausmės (9 mėnesių laisvės atėmimo) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Subendrinta bausmė kaltinamajam skiriama 1 (vieni) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, remiantis BK 64¹ nuostatomis, bausmė sumažinama vienu trečdaliu (7 mėnesiais) ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama 2016 m. gruodžio 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir galutinė bausmė skiriama 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį, požiūrį, išreikštą teisiamajame posėdyje, byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kaltinamajam suteikiama proga tą įrodyti. Todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidedamas 2 (dviem) metams. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam paskiriami įpareigojimai: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. D. (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas), ir sumokėti 10 MGL (376,60 EUR) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 102,16 EUR žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kuri atsirado gydžius dėl kaltinamojo veiksmų sužalotą M. M..

Byloje įrodyta, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą - padarytas gilus kairės rankos antro piršto sumušimas su odos nubrozdinimu nago guolyje, galinio pirštakaulio panirimas, taškinis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kakle, poodinė kraujosruva sprande, nubrozdinimas apatinės lūpos pereinamoje dalyje. Iš gydymo paslaugų išrašo matyti, kad nukentėjusiajam VšĮ Jurbarko ligoninėje ir Marijampolės ligoninėje laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 21 d. buvo suteiktos skubiosios pagalbos, radiologo, ortopedo traumatologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslaugos, kurių bendra vertė 102,16 EUR. Gydymo išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pripažinus, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, pripažintina, kad kaltinamasis yra atsakingas už gydymo išlaidų atsiradimą, padariusį turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiama 102,16 EUR suma.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Edmundas Pangonis, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra numatyta, kad nagrinėjant bylą, kurioje kaltinamasis yra suimtas gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, ir subendrintą bausmę skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, ir subendrintą bausmę skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti Ž. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės (9 mėnesių laisvės atėmimo) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (7 mėnesiais) ir galutinę bausmę skirti 1 (vienus) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2016 m. gruodžio 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę skirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. sausio 11 d. 12.00 val. iki 2017 m. sausio 12 d. 16.24 val., 2017 m. vasario 2 d. ir suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 3 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, vieną laikino sulaikymo, suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, paskirti įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. D., per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (376,60 EUR) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, Europos a. 1, Vilnius, a. s. Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“, AB, priteisti 102,16 EUR (vieną šimtą du eurus 16 ct) žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti, paleisti nuteistąjį teismo salėje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad 10 MGL (376,60 EUR) dydžio įmoka turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, - voką su peiliu, saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš Ž. D. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Arūnas Bacevičius