Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
1-37-834/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44197-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
E. R., J. R.
Nukentėjusysis
D. G.
Civilinis ieškovas
S. V.
Advokatai
Anatolijus Svila, Kęstutis Ožiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-834/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44197-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamojo E. R. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,kaltinamojo J. R. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajam D. G. De H. A.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V.,vertėjaujant G. K., R. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2015 m. balandžio 23 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per bausmės laiką mokytis;

2) 2015 m. balandžio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per bausmės laiką mokytis;

3) 2015 m. rugsėjo 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkes teismo 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

4) 2016 m. lapkričio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-80-522/2015, ir paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, taikant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio ribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., uždraudžiant bendrauti su P. V., dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio, 2017 m. kovo 29 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. R. pasiųstas atlikti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliko 2018 m. sausio 26 d.

5) 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį;

J. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Širvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2015 m. gegužės 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus kai tai susiję su darbu. 2016 m. birželio 20 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro Vilniaus APT,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. ir J. R. 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 22.40 val., viešoje vietoje – gatvėje prie gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, E. R. pribėgęs prie D. G. De H. A., tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė šiam į veidą, po to dešine ranka griebęs D. G. De H. A. už kaklo ir šį palenkęs bei prispaudęs prie savęs, kairės rankos kumščiu sudavė D. G. De H. A. ne mažiau kaip 2 smūgius į pilvo sritį, po to keliu smūgiavo ne mažiau kaip 2 kartus į pilvo sritį, po to J. R. dešinės rankos kumščiu trenkus D. G. De H. A. į galvos sritį, ir šiam nuo smūgio nugriuvus, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, abu spyrė gulinčiam D. G. De H. A. ne mažiau kaip 4 kartus į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam D. G. De H. A. dešinės plaštakos V piršto lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dilbiuose, tokiais bendrais veiksmais kartu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė D. G. De H. A. sveikatą.

Be to, E. R. ir J. R. 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 22.40 val., veikdami kartu, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje viešoje vietoje – gatvėje prie gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., E. R. metė nenustatytą objektą į pravažiuojantį S. V. vairuojamą automobilį „Toyota Corola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais vandališkais veiksmais išdauždamas minėto S. V. priklausančio automobilio 25 Eur vertės priekinį vairuotojo (kairės) pusės durų lango stiklą, dužusio stiklo šukėmis supjaustant S. V. kairės rankos krumplio sritį ties rodomuoju pirštu, dėl ko S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, po to D. G. De H. A. išlipus iš automobilio ir netoli gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pasivijus bėgantį J. R., E. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, pribėgęs prie D. G. De H. A. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė šiam į veidą, po to dešine ranka griebęs D. G. De H. A. už kaklo ir palenkęs bei prispaudęs prie savęs, kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius D. G. De H. A. į pilvo sritį, po ko keliu sudavė dar ne mažiau kaip 2 smūgius į pilvo sritį, po to J. R. dešinės rankos kumščiu trenkus D. G. De H. A. į galvos sritį, ir šiam nuo smūgio nugriuvus, jie ( E. R. ir J. R. ), tęsdami nusikalstamą veiką, kartu spyrė gulinčiam D. G. De H. A. ne mažiau kaip 4 kartus į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam D. G. De H. A. dešinės plaštakos V piršto lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dilbiuose, tai yra sužalojimus dėl dešinės plaštakos V piršto lūžio vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė pastarajam fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, piktybiškai tyčiodamiesi demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog sėdėjo picerijoje, visi sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Automobiliu važiavo jis, J. R. ir draugas G. M., P. V. bei D. S.. Jis, P. V. ir D. S. buvo kartu. Jis pamatė bėgantį brolį (J. R.), kad jį (J. R.) vejasi. Jis (J. R.) nukrito. Jis ( E. R.) pamatė, kad kviečia policiją ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis ( E. R.) nukentėjusiajam D. G. De H. A. spyrė porą kartų. Nematė kur, bet tikrai ne į veido sritį, nes nukentėjusysis gulėjo. Kumščiu trenkė. Brolis (J. R.) gulėjo, nes buvo pargriautas. Brolis nukentėjusiajam dar gulėdamas trenkė. Jis tiksliai nematė ką G. M. darė. Kai G. M. pribėgo jis pasišalino. Neįsivaizduoja, kas akmenį metė, jie toliau pasitraukė, nes ant gatvės stovėjo. J. R. ir G. M. toliau stovėjo toje pačioje kelio pusėje, 5-7 metrai atstumu. Pravažiavo mašina ir jis (E. R.) ėjo iki J. R. ir G. M. ir girdėjo, kai langas dužo. Jis (E. R.) gynė brolį, nes nežinojo, ką broliui padarys. Jo brolis buvo pabėgęs ir pasislėpęs po balkonu, nežino ką ten nukentėjusysis angliškai broliui pasakė. Jis pats pasakė, kad čia jo brolis ir pasakė, kad nukentėjusysis gaus į galvą. Jis (E. R.) bandė nukentėjusiajam taikyti, nespėjo, paslydo, griuvo, spėjo trenkti vienu kumščiu, nukentėjusysis pargriuvo, porą kartų spyrė jis nukentėjusiajam koja. Jis ( E. R.) su D. S. stovėjo, brolis (J. R.) su G. M., kai ėjo link D. S. ir P. V., išgirdo kai dužo langai. Nematė, kas stiklą išdaužė. Ieškinio nepripažįsta. Mokosi įkalinimo įstaigoje 9 klasėje Po to, kai išgirdo mašiną atvažiuojančią ir stiklų sudaužymą, jis (E. R.) pamatė, kad G. M. šalinasi. G. M. stovėjo prie garažo ir šlapinosi. Po to jis (E. R.) pritūpė prie automobilio baltos spalvos, nesusigaudė kas vyksta, bandė pats slėptis nuo nukentėjusiojo, po to nukentėjusysis pribėgo prie jo (E. R.) ir sakė kažką angliškai. Jis (E. R.) sudavė kelis kartus, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis jam (E. R.) kažką angliškai sakė, rankomis skeryčiojosi, jam šaukė į veidą. Neseniai sužinojo apie sesers ligą. Prieš bausmę dirbo. Po bausmės pabus namie, su šeima, paskui eis dirbti, kur prieš tai dirbo. Gailisi. Atsiprašo nukentėjusių. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai. Sudavė nukentėjusiajam, kai nukentėjusysis buvo jau parkritęs. Nežino, koks pavojus buvo. Mušė, nes galvojo, kad norėjo jam pakenkti. Pritūpęs, nesuprato kas vyksta, buvo išsigandęs. Nematė ar kiti bėgo. Matė išdaužtą stiklą. Jis stovėjo prie pat automobilio kai laukė pareigūnų. Prieš tai jis prie garažų stovėjo, neprisimena, kodėl bėgo. Nežino, kas vijosi, buvo tamsu. Nežino, kodėl po balkonu bėgo. Ieškinį pripažįsta. Nematė, kas langą sudaužė. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Atlygins žalą, dirbs. Sesuo R. K. šiuo metu mokykloje mokosi, jai yra 12 metų. Gyvena su mama, patėviu ir juo (kaltinamuoju). Visi prižiūri seserį. Seseriai reikia nuolatinės priežiūros, kad namuose būtų suaugęs asmuo. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, prašo skirti švelnesnę bausmę.

Nukentėjusysis D. G. De H. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. V. ir jis važiavo vakare automobiliu į namus. Tada važiuojant keliu link namų dar prieš akmeniui pataikant į stiklą, pamatė, kad kitoje kelio pusėje buvo vaikinas ir mergina, kai jie (nukentėjusieji) įsuko į kelią, į automobilį pataikė akmuo į kairę pusę t. y. vairuotojo pusę. Nuo smūgio stiklas sudužo ir vairuotoja instinktyviai automobilį sustabdė. Sustoje per 3-4 metrus nuo tos vietos kur matė merginą ir vaikiną, išsigando kas įvyko, išlipo iš automobilio. Jo pirma mintis buvo išsiaiškinti, kas įvyko ir nuėjo prie tų dviejų asmenų. Tie du asmenys nieko negalėjo jam pasakyti ir jis instinktyviai pradėjome ieškoti, kas galėjo tą padaryti. Kai priėjo arčiau, pamatė, kad kažkoks asmuo slepiasi už automobilio. Kai tą asmenį pamatė, jis (tas asmuo) pakilo ir pradėjo bėgti. Kai pamatė kad bėga, pradėjo vytis, priartėjo prie to namo ir tas asmuo pasislėpė namo kampe po balkonu. Prisivijo, bandė angliškai kalbėti, pasakė, kad nėra prasmės bėgti, sakė, kad jis (nukentėjusysis) matė, jog jis paleido akmenį, pasakė, kad turės eiti su juo (nukentėjusiuoju) iki automobilio ir laukti policijos. Tą asmenį bandė ištraukti iš po balkono, nukentėjusysis blogų ketinimų neturėjo. Tada atėjo antras kaltinamasis (E. R.), sakė, kad čia jo brolis ir kad jis (nukentėjusysis) jam (J. R.) nieko negero nepadarytų. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad jiems reiks eiti kartu ir laukti policijos, asmuo kuris buvo po balkonu ir jo brolis pakėlė kumščius ir pradėjo prie jo (nukentėjusiojo) artintis iš to galima buvo suprasti, kad prasidės muštynės. Jie pastūmė jį (nukentėjusį) į šoną, ir tada pirmasis kaltinamasis (J. R.) pradėjo bėgti. Jis bėgo prie pirmo namo šono, nukentėjusysis pradėjo vytis. Tada kaltinamojo brolis (E. R.) pradėjo jam (nukentėjusiajam) į kojas smūgiuoti, bet tada pargriuvo ir pirmasis brolis ir jam (nukentėjusiajam) pavyko jį (J. R.) pasivyti. Nukentėjusysis pasakė neverta bėgti, nes vis tiek policiją iškviesta. Tuo pačiu metu, jį (nukentėjusį) prisivijo E. R. ir sudavė jam (nukentėjusiajam) į veido kairę pusę kumščiu. Tada pradėjo muštis. Tada pasirodė dar daugiau žmonių kokie 2. Tada jį (nukentėjusį) parmetė ant žemės ir patyrė jis gana daug smūgių nuo tų asmenų, jis bandė gulėdamas veidą prisidengti, buvo ir į nugarą ir į pilvą, ir ant galo dar į galvą spyrė. Muštynės baigėsi, nes atėjo netoliese gyvenanti S. V. sesuo ir pradėjo rėkti. 3 ar 4 asmenys dalyvavo muštynėse. Jam (nukentėjusiam) angliškai pasakė, kad jis to asmens brolis, Jis tik tiek angliškai pasakė, daugiausia buvo ženklais bendraujama. Kai buvo jis (nukentėjusysis) nugriuvęs 3 ar 4 asmenys mušė. Jį stovintį mušė, tai buvo tik kaltinamieji. Kai prasidėjo fizinis kontaktas, nukentėjusysis pamatė, kad atėjo daugiau žmonių. Smūgių buvo daug, negali atsirinkti, kas mušė, kai jam (nukentėjusiajam) pavyko atsistoti, matė, kad tie asmenys šalinasi. Pirmą smūgį sudavė J. R.. Kai važiavo iš automobilio matė tik du asmenis. Šalia J. R. nieko nebuvo, kai jis slėpėsi. Bet atstumas nuo jo ir tų dviejų asmenų buvo 3-4 metrai. Jie buvo kitoje kelio pusėje nei slėpėsi kaltinamasis. Išdaužtas automobilio stiklas iš tos pusės, kur ir slėpėsi asmuo. 5 piršto lūžis buvo jam (nukentėjusiajam) nustatytas. Kai susistumdė, jis (nukentėjusysis) atsistojo, atsikėlė ir dar nematė, kad jam (nukentėjusiajam) kažkas lūžę, skausmą pajuto po įvykio praėjus pusvalandžiui ar valandai. Buvo smūgiuojama, tai pirštas dėl to tikriausiai ir lūžo. Piršto griūdamas nesusilaužė. E. R. raudonos spalvos sportiniu švarku. Kelnių ir batų neatsimena. J. R. buvo tamsios spalvos drabužiais apsirengęs. Dar 2 žmonės buvo. Kamufliažinės spalvos kelnės, galbūt sportiniai bateliai PUMA, kai atsikėlė, buvo asmuo su mėlyna striuke. Su mėlyna striuke ir kamufliažinės spalvos rūbais smūgių nesudavė. Jam (nukentėjusiajam) pirmą smūgį sudavė J. R. brolis, dėl jo atsidūrė ant žemės. Atsidūręs ant žemės jam (nukentėjusiajam) smūgiavo tiek į nugarą, tiek į pilvą. Matėsi kad vyksta judėjimas, kad vaikšto. Kai gulėjo ant žemės prisidengęs veidą matė tik kelnes, negali tiksliai pasakyti spalvos. Veido neatpažintų to asmens. Mano tai buvo draugų grupė, mano visi pažįstami buvo ir draugai. Liudytojas G. M. buvo trečias ar ketvirtas asmuo, kuris prisijungė prie viso to. Negali tiksliai pasakyti ką darė, bet dalyvavo muštynėse. Kai jis (nukentėjusysis) gulėjo ant žemės, jį trankė, tačiau jis nespėjo pastebėti kas trenkė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai važiavo automobiliu, pasuko į Saulės g., buvo tamsu, instinktyviai pasuko galvą į kairę. Pamatė siluetą. Po to langas išdužo. Sustabdė automobilį. Abu buvo (su D. G. De H. A.) sutrikę. Pamatė už automobilio tupintį vaikiną ir pirmas manymas, kad tai tas, kuris sudaužė. Pasakė savo vaikinui (D. G. De H. A.), kad vytusi. Paskambino sesei, kuri netoliese gyvena. Pamatė juos bėgančius link Maxima, kai sesuo atėjo, pasakė, kad D. G. De H. A. kitus asmenimis nusivijo. Ji liko prie automobilio, negalėjo palikti, nes ten buvo šuo ir jų (jos ir D. G. De H. A.) daiktai, pinigai. Vairuotojo durelių langą išdaužė iš jos pusės. Kairėje pusėje. Stiklai dužo, į vidų į ją. Jos draugas (D. G. De H. A.) sėdėjo keleivio pusėje. Vaikinas ir mergina stovėjo dešinėje pusėje, siluetą pamatė kairėje pusėje. Ten yra garažai, pušelės auga. Jos vaikinas vijosi J. R.. Ji per tą laiką spėjo paskambinti sesei, ji atėjo iki įvykio vietos, ir ji (nukentėjusiosios sesuo) dar spėjo būrį vaikinų pasivyti. Negali pasakyti kaip buvo apsirengę vaikinai. Ji matė du asmenis, vieną vaikiną ir merginą, mano, kad atpažintų juos. Tik kairėje pusėje kažkieno siluetą matė, tik nežino kieno. Praėjus tiek laiko negali tiksliai visko apibudinti. Vyriškas standartinis sudėjimas. Matė žmogaus figūrą. Matė tą akimirką tik stovintį. Negali silueto įvardinti tiksliai. Civilinį ieškinį teikė praeitais metais, 25 Eur sumai už stiklą, patyrė nuostolių, kol negalėjo automobiliu važinėti. 15 Eur išlaidos, kurias patyrė, kai neturėjo automobilio. Važiavo ir visuomeniniu transportu, ir skolinosi automobilį iš sesers. 20 Eur už stiklo keitimą, įvertino kiek trūko išvalyti šukes iš automobilio, taip vertina savo sugaištą laiką. Šią sumą grindžia tuo, kad turėjo skirti laiko, kurį galėjo kitam skirti. Tai galima įvertinti, kaip ir neturtinę žalą. Rankoje buvo smulkių supjaustymų, vienas ilgai gijo ir paliko ranką. Skausmą jautė, sesė suteikė pirmą pagalbą. Matė vaikino siluetą, tuos du asmenis, ir asmenį, kuris slėpėsi už automobilio. E. R. pamatė tik teismo posėdžių salėje, J. R. pamatė, kai slėpėsi už automobilio ir po to, kai jie atėjo su jos draugu. Jei būtų žinojusi, kad tai truks tiek ilgai, būtų civilinį ieškinį teikusi didesnį, dėl posėdžių teko atsiprašyti iš darbo, patyrė ne materialinių nuostolių. Civilį ieškinį palaiko.

Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo pas D. S.. Stovėjo pas ją kieme, kai kažkas dužo. Avižieniuose. Vakare, buvo eilinė diena. Tikslios vietos įvardyti negali. E. R. ir J. R. pažįsta, bet jų nematė. Prieš tai matė. Ankščiau matė kaime, Širvintų rajone. Jie stovėjo prie gatvės ir važiavo mašina, ir tos mašinos langas dužo. Tiek ir girdėjo. Koks atstumas buvo, negali tiksliai pasakyti, gal apie 30-40 metrų. Išgirdo dūžį, stovėjo ir žiūrėjo kas bus toliau. Matė kaip iš mašinos išlipo kažkokia mergina. Paskui po kažkiek laiko atsirado policija. Matė lyg J. R. atėjo, o iš kur nematė. Su D. S. lauke kalbėjosi gal 30 min. Stovėjo toliau, prie garažėlių. Aplink tamsu buvo, kitų žmonių nematė. Bent jau nesigirdėjo. Kai langas dužo, po kažkiek laiko priėjo mergina, ką sakė nepamena. Nepamena ar matė išdužusį langą. Vairuotojas buvo iš jo (P. V.) pusės. Nežino koks langas dužo. Jo (P. V.) niekas, nieko neklausė. Jie tik stovėjo, bet jie tai nedaužė lango. Patys arčiau priėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Visi ten šaukė, rėkė, klykė. Buvo prie tos mergaitės pribėgę kažkas. Kas ir kiek buvo, nepamena. J. R. pamatė kai policija atvažiavo. Kol policija atvažiavo jie pasitraukė, nes jis (P. V.) ruošėsi išvažiuoti. Policija atvažiavo ir po kokių 20 min jis išėjo. Tą vakarą prieš tai E. R., J. R. matė, o po to ne. Su E. R. tam pačiam kaime, dažnai bendrauja. Jis (P. V.) neatsimena ką tą dieną veikė. Kartu nebuvo nuėję praleisti laiko. Bent jau nebeatsimena.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad realiai nedaug ką atsimena, nes nemažai laiko praėjo. Nieko nematė. Jie visi atvažiavo pas ją. G. M., J. R., E. R., P. V.. Jie (minėti asmenys prieš tai) jai paskambino, kad išeitų į lauką. Buvo vėlus metas. Vėliau ji pasikvietė P. V. toliau pasišnekėti, kad jie visi išsiskirstytų, nes jai rytoj reikėjo į darbą. Taip ir gavosi, kad ji su P. V. kitam kelyje buvo, todėl tie žmonės, važiuojantys mašina juos ir matė. Tiesiog ji sustojo. Jie išgirdo kažkokį garsą, lyg kažkas dužo. Priėjo prie tų žmonių paklausti kas nutiko. Paskui išgirdo, kad kažkas pro krūmus pradėjo bėgti. Mergina (S. V.) išsigandusi pradėjo rėkti, kad kažkas jai išdaužė langą. Tiksliai kas, ji (D. S.) negali pasakyti, ji nematė. Jie paskui iškvietė policiją. Nukentėjusys D. G. De H. A.), pagavo vieną iš kaltinamųjų. Kiek ji atsimena D. G. De H. A. pagavo J. R.. Ji su P. V. buvo nuėję prie nukentėjusių mašinos. Paklausė kas nutiko. Mergina išsigandusi. Sakė kažkas išdaužė langą. Už kitos kelio pusės yra keliukas, ten ji kalbėjosi su P. V., kad kiti negirdėtų apie ką jie šneka. O kiti liko prie suoliuko, už tų krūmų. Jai atrodo, kad ten liko G. M. ir abu Rutkauskai. Kairysis langas, vairuotojo pusės buvo išdaužtas. G. M. ir Rutkauskai liko stovėti iš kairės pusės. Kur kas stovėjo nežino. Kur stovėjo G. M. ir Rutkauskai yra garažiukai. Ką ir kur jie darė nematė ji. Išgirdo dužimo garsą ir lyg kažkas bėgtų pro krūmus. Tada ji ir P. V. priėjo prie to automobilio. Mergina buvo išsigandusi, ji iš karto kažkam paskambino, jei neklysta sesei. Ir abi susitarė, kad iš karto policiją kviestų, tada jie visi laukė policijos. Atvažiavę vaikinai buvo truputį išgėrę. Labiausiai išgėręs, G. M.. Kiti pasirodė blaivūs. Nukentėjusysis (D. G. De H. A.) grįžo, kiek atsimena, tik su vienu. G. M. ir E. R. nematė. Tą vakarą viskas vyko apie puse valandos.

Liudytoja E. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai paskambino sesuo (S. V.) ir pasakė, kad kažkas išdaužė automobilio stiklą, ir paprašė, kad atbėgtų ji (liudytoja) pas ją (S. V.). Ji (liudytoja) pribėgo prie sesės. Sakė padėti D. G. De H. A., nes jis bėgo ir jį (D. G. De H. A.) vijosi kiti asmenys. Tada ji atsisuko ir pamatė, kad jie (nukentėjusysis ir kiti asmenys) yra nuo nutolę apie 30 metrų. Ji (liudytoja) pradėjo vytis, kad D. G. De H. A. padėtų. Bėgdama bandė pasivyti, bet niekaip nepavyko, nes buvo pasirinkusi netinkamą avalynę. Pribėgusi, pamatė, kad D. G. De H. A. guli ant žemės ir šalia stovi du vaikinai. Vienas buvo nubėgęs. Matė, kaip vienas asmuo gulinčiam D. G. De H. A. sudavė kokius kelis spyrius. Tai galėjo būti 2 arba 3 smūgiai. Kol ji arčiau pribėgo, tas asmuo buvo nubėgęs toliau į miškelį. Ji jo veido nematė. Tas, kuris spyrė nubėgo. Kiti du asmenys stovėjo ir nieko nedarė. Vienas iš tų jaunuolių, tai J. R., o kito nėra. Jis buvo vyresnis. Tas vyresnis, kuris stovėjo nieko nedarė. Tas, kuris nubėgo galėjo būti stambesnių pečių ir trumpesnių plaukų. Bet čia tiek, kiek ji galėjo iš nugaros pamatyti. Kitas stovėjęs buvo vyresnis, pakankamai lieknas, su violetiniais marškiniais ir mažesnis už J. R.. Kai dar ji buvo muštynių vietoje, prie D. G. De H. A. matė žmonių būrį. 4 asmenis: du stovėjo, D. G. De H. A. gulėjo ir vienas bėgo iš įvykio vietos.

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nelabai prisimena. Buvo seniai. Jie visi: Rutkauskai, P. V. ir jis buvo Vilniuje. Tada nuvažiavo pas D. S.. E. R. nuėjo pas D. S., jie šnekėjosi. Paskui išėjo į lauką. Mašina važiavo ir išdužo jos langas. Jis tuo metu buvo nuėjęs gamtinių reikalų. Jie stovėjo prie keliuko. Jis su R. stovėjo vienoje kelio pusėje. O P. V. su D. S. stovėjo kitoje keliuko pusėje. Mašina važiavo, kai jis už kampo gamtinius reikalus nuėjo atlikti. Kai nuėjo mašina dar nebuvo atvažiavus. Jis nuėjo prie pastato. Ten kažkoks garažas buvo, krūmų lyg buvo, nepamena. Kai stovėjo, mašinos dar nebuvo. Kai nuėjo gamtinių reikalų išgirdo dūžį. Kiti liko stovėti ten jam nuėjus. Kai išgirdo dūžtantį langą, jis atėjo. Išlipo nukentėję, išsikvietė policiją. Ten kažkas lyg su nukentėjusiu apsistumdė. Lyg J. R. su E. R. apsistumdė. Kai ateidinėjo jis (liudytojas) matė, kaip jie apsistumdė. Nepamena kaip kas buvo. E. R. ir J. R. liko toje pačioje vietoje stovėti. Daugmaž 1 m atstumo. Jie prie kelio stovėjo. Su nukentėjusiais nebendravo. Atlikęs reikalus jis (liudytojas) priėjo prie nukentėjusių mašinos. Ten lyg ir kaimynų buvo. Ten prie mašinos buvo nuketėjusieji. Vairuotoja ir keleivis. Jis (liudytojas) iš galo stovėjo, išdaužto lango nematė. Kai jis (liudytojas) priėjo išgirdo, kaip sakė, kad langą šone išdaužė. R. stovėjo prie mašinos, kai apsistumdė. Jo (liudytojo) gal 2-3 min nebuvo. Jie (R. ir D. G. De H. A.) apsistumdė prie automobilio ant žolės. Jis (liudytojas) alkoholio vartojo, buvo apsvaigęs. Alkoholį vartojo Vilniuje. Visi buvo apsvaigę. Nepamena ar nukentėjusysis buvo spardomas. Nematė ar nukentėjęs buvo nukritęs. Jis (liudytojas) buvo su džinsais ir marškiniais. Marškiniai juodi ar raudoni, ilgomis rankovėmis. E. R. lyg su sportinėmis kelnėmis buvo. Nelabai pamena kaip kas buvo apsirengęs. Metai jau praėjo. Tada geriau prisiminė kaip buvo, kaip apklausinėjo po įvykio. Kai prisirinko žmonių, kažkas iškvietė policiją ir jis (liudytojas) išvažiavo namo. Nebuvo nuėjęs kažkur toliau. Kitų merginų nematė, tik D. S.. Ten stumdėsi 3 asmenys. Jie rėkavo stumdydamiesi, bet ką rėkė negali pasakyti. Jis (liudytojas) nepamena, ar nukentėjusysis ant žemės buvo.

Iš byloje esančios 2018 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3224/2018 (01) matyti, kad: 1. D. G. De H. A. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dilbiuose. Neturint reikalingų rentgenogramų diagnozuoto pirštakaulio lūžio nei patvirtinti, nei paneigti nėra galimybės. 2. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. 4. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo.5. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. Visumoje sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto buko paviršiaus. (1 t., b. l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 18 d. paskyrus papildomą užduotį atlikti objektų kūno tyrimą, pateikiant teismo medicinos ekspertui papildomus medicininius dokumentus iš Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės, 2018 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 893/2019 (01) nurodyta, kad:1. D. G. De H. A. nustatyta dešinės plaštakos V piršto lūžis, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dilbiuose. 2. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. 4. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spęsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksavo. 5. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl dešinės plaštakos V piršto lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atskirai nuo lūžio tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. Dešinės plaštakos V piršto lūžis galėjo būti padarytas tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, tiek smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu) (1 t., b. l. 26-27, 28-29).

Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 13 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolo, kuriame užfiksuota matyti, kad D. G. De H. A. atpažįsta nuotraukoje esantį asmenį pažymėtą Nr. 2 (E. R.). Nukentėjusysis nurodė, kad toje nuotraukoje esantis asmuo galimai panašus į vyriškį, kuris jį mušė, t. y. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą bei vėliau spardė kojomis, tačiau negali garantuoti, kad čia jis. Galimai tai tas vyriškis, nes jo akių forma bei plaukų kirpimo stilius panašus į smurtavusio asmens (1 t., b. l. 50-51).

Iš byloje esančio 2018 m. spalio 11 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad D. G. De H. A. atpažįsta nuotraukoje esantį asmenį pažymėtą Nr. 6 (J. R.). Asmenį atpažįsta kaip pirmąjį vyrą, kurį jis vijosi nuo S. automobilio. Šis jaunuolis panašus pagal veido išraišką. Šį jaunuolį atpažįsta pagal veido bruožus (1 t., b. l. 40-42).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. 01.25 val. buvo atliktas J. R. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad J. R. patikros rezultatas – 0.76 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 94).

Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

(BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, BK 284 straipsnio,)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų E. R. ir J. R. kaltė, jog jie bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo D. G. De H. A. sveikatą bei įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, piktybiškai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju E. R. savo kaltę, dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, pripažįsta, o dėl BK 284 straipsnio, nepripažįsta. J. R. savo kaltę, dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir dėl BK 284 straipsnio, pripažįsta.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2019). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016). Nagrinėjamu atveju D. G. De H. A. pasivijo iš įvykio vietos pasišalinusį J. R., o E. R. pribėgęs iš paskos prie nukentėjusio be jokios priežasties tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė šiam į veidą. Po to dešine ranka griebęs D. G. De H. A. už kaklo ir palenkęs bei prispaudęs prie savęs, kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius D. G. De H. A. į pilvo sritį, po ko keliu sudavė dar ne mažiau kaip 2 smūgius į pilvo sritį. Toliau nusikalstamą veiką tęsė kartu su J. R., kuris teismo vertinimu pasinaudojo situacija, kad pasivijo jį ne tik nukentėjusysis, bet ir iš paskos atskubėjo jam (J. R.) padėti brolis E. R.. J. R. brolis dešinės rankos kumščiu trenkė D. G. De H. A. į galvos sritį, ir šiam nuo smūgio nugriuvus, E. R. su J. R. spyrė gulinčiam D. G. De H. A. ne mažiau kaip 4 kartus į įvairias kūno vietas. Tai viena. Antra, šios nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina, ne tik teismo medicinos ekspertų padarytos išvados dėl D. G. De H. A. padarytų sužalojimų, liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo, bet ir pačių kaltinamųjų prisipažinimas. Nors E. R. teigė, jog gynė brolį, tačiau teismas šiuo atveju nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nors tą vakarą nukentėjusysis ir vijosi J. R., tačiau kaip matyti J. R. buvo pasislėpęs po balkono ir nukentėjusyisis pasivijęs jį tik kalbino ir bandė aiškintis kodėl buvo mestas daiktas į mašiną. E. R. priėjęs trenkė nukentėjusiojam, po to abu su kitu kaltinamuoju J. R. pradėjo nukentėjusiįį mušti į įvairias vietas. Taigi, šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, jog smurtinius veiksmus kaltinamieji atliko, nesant jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus iš nukentėjusiojo pusės, nes jis tik norėjo išsiaiškinti kodėl buvo mestas daiktas į mašinos langą. Todėl tokie kaltinamųjų veiksmai nelaikytini būtinąją gintimi.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Nagrinėjamu atveju teismas neturi abejonių, kad įvykis vyko viešoje vietoje, taip pat abejonių nekelia, kad važiuojančios S. V. langą, nenustatytu objektu, išdaužė kaltinamasis E. R.. Nors kaltinamasis E. R. neigia ką nors metęs į nukentėjusiosios mašiną. Tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kritiškai. Kaltinamasis E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kai pamatė, jog nukentėjusioji S. V. kviečia policijos pareigūnus, jis šalinosi iš įvykio vietos. O jo brolis kaltinamasis J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad išdužus automobilio langui, jis pasislėpė už kito automobilio, kodėl pasislėpė, negalėjo paaiškinti. G. M. tuo metu, kaip pats parodė, buvo nuėjęs toliau nusišlapinti. Kaltinamajam J. R. pradėjus bėgti tuo metu, kai jį pasislėpusį už automobilio, pamatė nukentėjęs D. G. De H. A., iš paskos bėgo ir E. R.. Be to E. R. teigia, jog jis , P. V. ir D. S. buvo kartu, kai tuo tarpu tiek nukentėjusieji, tiek patys P. V. ir D. S. parodė, kad kitoje kelio pusėje buvo tik jie dviese. Be to, nukentėjusieji teismo posėdžio metu parodė, kad automobilio lango negalėjo išdaužti D. S. ir P. V., nes jie stovėjo kitoje pusėje, nei buvo išdaužtas S. V. automobilio langas. Kai tuo tarpu paties E. R. parodymai yra prieštaringi ir nuolat keitėsi, ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių teigiant, kad jo visai ten nebuvo. Todėl teismas dėl šios aplinkybės neturi pagrindo abejoti, kad E. R. išdaužęs automobilio langą šalinosi iš įvykio vietos, tačiau jam sutrukdė tai, jog jo brolį J. R. pradėjo vytis nukentėjusysis, todėl šis (E. R.) bėgo paskui nukentėjusį ir brolį J. R.. Taip pat teismas neturi abejonių, kad kaltinamieji sutrikdė viešąją tvarką, t. y. be jokios priežasties E. R. metė akmenį į nukentėjusiųjų automobilį ir abu kaltinamieji sukėlė muštynes. Nagrinėjamu atveju matyti, jog dėl kilusių muštynių atbėgo nukentėjusiosios sesuo, kas leidžia daryti išvada, jog buvo sutrikdytas žmonių poilsis, kadangi tai buvo vėlus vakaras (22 val.40 min.). Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta viešoji rimtis bei parodyta nepagarba aplinkiniams ir nesunkiai buvo sutrikdyta D. G. De H. A. sveikata.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017). Nagrinėjamu atveju E. R. ir J. R. susitarimas buvo išreikštas konkludentiniais veiksmais, tuo metu, kai jie naudojo fizinius veiksmus nukentėjusiojo D. G. De H. A. atžvilgiu. Abu kaltinamieji suprato savo veiksmų esmę ir taip norėjo veikti, todėl BK 24 straipsnio 1 dalis kaltinamųjų atžvilgiu, pritaikyta tinkamai.

Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. R. ir J. R. bendrais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai vienam iš nukentėjusiųjų sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena yra apysunkis nusikaltimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir nesunkus nusikaltimas (BK 284 straipsnis). Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys tai, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kurių viena veika yra plėšimas, o plėšimo papildomas objektas yra žmogaus sveikata. Taip pat E. R. praeityje baustas administracine tvarka ne vieną kartą, ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Kaltinamasis išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į jauną kaltinamojo amžių, taip pat į tai, jog nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kaltinamasis kaltęs pripažino iš dalies, iš esmės nepripažino tik nenustatyto daikto metimo į nukentėjusiosios automobilį, tačiau pripažino smurtinius veiksmus nukentėjusiajam. Teismo posėdžio metu, gailėjosi dėl įvykusio, atsiprašė, įkalinimo įstaigoje mokosi. Visos šios aplinkybės sudaro pakankama pagrindą skirti ženkliai mažesnę bausmės trukmę nei sankcijose nustatyti bausmės vidurkiai.

Kaltinamasis E. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, esant įdeliąjai sutapčiai, todėl vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laivės atėmimo bausme ir neatlikta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį .

Kaltinamasis J. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena yra apysunkis nusikaltimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir nesunkus nusikaltimas (BK 284 straipsnis). J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys tai, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, praeityje baustas administracine tvarka ne vieną kartą, ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į jauną kaltinamojo amžių, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės trukmė nustatytina ženkliai mažesnė nei sankcijose numatytas vidurkis, kurios vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais bendrintinos apėmimo būdu. Taip pat atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog pripažįsta civilinį ieškinį, šiuo metu dirba, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, sudarius galimybes dirbti, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti, bausmės vykdymą atidedant.

Kaltinamajai 2018 m. gruodžio 17 d. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo dienos. Nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti 70 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 73). Ieškinyje nurodo, jog buvo išdaužtas automobilio priekinių durelių stiklas, dėl ko patyrė turtinį nuostolį: stiklo kaina 25 eurai, stiklo atvežimas 10 eurų, patirtos papildomos išlaidos dėl sugadintos transporto priemonės susisiekimui 15 eurų, sugaištas laikas, ieškant stiklo bei jį keičiant 20 eurų.

Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, jog 25 eurai už stiklą, taip pat patyrė nuostolių kol negalėjo važinėti automobiliu, tai sudaro 15 eurų, važiavo ir visuomeniniu transportu ir skolinosi iš sesers, pylė kurą, ką neišnaudodavo palikdavo už automobilį, taip pat kainavo stiklo keitimas. Į šią sumą įeina ir tai, kad turėjo skirti laiką, kurį galėjo skirti kitur, tai vertina kaip ir neturtinę žalą.

Kaltinamasis J. R. nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažino, kaltinamasis E. R. civilinio ieškinio nepripažino.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, jog nuteistasis taip pat privalo atlyginti turtinius nuostolius nukentėjusiajam, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto. Byloje nustatyta, jog kaltinamieji veikdami kartu, savo nusikalstamais veiksmais sugadino nukentėjusiosios turtą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai turtinę žalą. Tiek civiliame ieškinyje, tiek posėdžio metu nukentėjusioji detaliai paaiškino iš ko susidaro patirta žala. Teismo vertinimu patirta žala yra proporcinga ir adekvati, todėl nukentėjusios ieškinys tenkintinas pilnai ir solidariai priteistinas iš kaltinamųjų.

Dėl daiktini įrodymų

Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį ir nubausti:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 284 straipsnį skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 11 ( vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių ir neatliktos 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmes sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir skirti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. R. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį ir nubausti:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę 8 (aštuonių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 10, punktus, ir J. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. V. civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš solidariai iš E. R. ir J. R. 70 Eur (septyniasdešimt eurų).

Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja Vaida Sinkevičienė