Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. U. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. U. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

S. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės panaikintinos.

E. J. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei – 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu pakeistą į 40 dienų laisvės atėmimo bausmę, ir E. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. J. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš E. J. valstybės naudai nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Atsiliepimų į skundus negauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. U. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skirti jam baudą, kurią galėtų sumokėti iš karto, kadangi jis nieko neketino platinti. Nuteistojo S. U. gynėjas advokatas Dainius Gudas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir S. U. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, išteisinti. Nuteistojo E. J. gynėja advokatė Singirda Samoškienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir E. J. iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi byloje esantys duomenys nėra pakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, gynėjos advokatės įsitikinimu, apylinkės teismas E. J. skyrė per griežtą bausmę ir nemotyvavo BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo. Prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašė apeliacinius skundus atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, išsamiai ištyrė bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą nuosprendį, kurio keisti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistųjų S. U. ir E. J. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis S. U. apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą vieką, iš BK 260 straipsnio 1 dalies, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde prašo jį iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti ir jam skirtą arešto bausmę už nusikalstamą vieką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, sumažinti iki minimumo bei jos vykdymą atidėti. Apeliantų įsitikinimu pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė abejotinas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistųjų S. U. ir E. J. apeliacinių skundų argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl apeliantų kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems taip pat tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistieji S. U. ir E. J. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja surinktus duomenis, nėra pagrindas tenkinti apeliacinių skundų. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios ir motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistųjų S. U. ir E. J. kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

10. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

11. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545-489/2015). BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-352/2013, 2K-516/2011). Vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat savaime nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-361/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-699/2016).

12. Nuteistasis S. U. apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad tikslo perduoti amfetaminą kitam asmeniniu, t. y. A. Z. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas ir jis 2022 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį) neturėjo ir amfetamino dalį į atvirąją koloniją bandė įsinešti asmeniniam vartojimui. Tuo tarpu kitas nuteistasis E. J. byloje pateiktu apeliaciniu skundu išviso neigia dalyvavęs šios nusikalstamos veikos padaryme ir teigia, kad S. U. jis amfetamino neperdavė.

13. Teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus daro išvadą, jog S. U. ir E. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltais pripažinti visiškai pagrįstai. Proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-719/2023, 2K-275-628/2023).

14. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuteistasis S. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. jam būnant darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)), prieš pietus, paskambino kambario draugas A. ir sakė, kad „pažiūrės, paieškos“ narkotinių medžiagų jam (S. U.). Maždaug valandos/dviejų bėgyje S. U. paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad jis ateitų pasiimti narkotinių medžiagų, galimai amfetamino. Iš to asmens S. U. narkotines medžiagas ėmė pirmą kartą, jam pinigų nemokėjo, kiek suprato tas asmuo buvo susitaręs su A.. Narkotines medžiagas S. U. padalino į dvi dalis. Dalį pasiliko darbovietėje, savo spintelėje, o kitą dalį atsivežė į atvirąją koloniją tam, kad dalį suvartotų pats, o kitą dalį atiduotų A., su kuriuo kalbėjo dienos metu. Šios apklausos metu S. U. prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. neteisėtai įsigijo ir vežė į įkalinimo įstaigą narkotines medžiagas, su tikslu ne tik jas suvartoti asmeniškai, bet ir dalį jų perduoti kitam asmeniui A. (3 t., b. l. 12-13). 2021 m. rugsėjo 20 d. vykusios papildomos apklausos metu S. U. nurodė, kad iš jam pateiktų atpažinti nuotraukų, atpažįsta asmenį A., kurį nurodė ankstesnės apklausos metu, nes su juo kartu gyveno vienoje sekcijoje (t. y. įkalinimo įstaigoje) apie pusę metų. Tačiau pažymėjo, kad nusikalstamos veikos nepripažįsta, nes narkotines medžiagas į įkaltinimo įstaigą nešėsi tik asmeniniam naudojimui, niekam jų perduoti neketino (3 t., b. l. 16, 30-37). 2022 m. balandžio 28 d. apklausiamas papildomai S. U. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. jam paskambino nuteistasis A. Z. ir sakė, kad „paieškos“, t. y. suorganizuos narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nurodė, kad S. U. paskambins asmuo, kuris tų medžiagų turi. Po to, kaip suprato pats S. U., jam paskambino E. J.. Nei vardo, nei pavardės to asmens jis nežinojo, tik žinojo, kad jo pravardė „E.“. „E.“ priėjęs jam tiesiog iš rankų į rankas perdavė narkotines ar psichotropines medžiagas. Dalį narkotinių medžiagų jis pasiliko darbovietėje, o kitą dalį vežė į įkalinimo įstaigą, tačiau nesiekė šių psichotropinių medžiagų perduoti A. Z., jas vežėsi į įkalinimo įstaigą, tik savo asmeniniam vartojimui. Pabrėžė, kad su A. Z. nebuvo sudaręs jokio susitarimo, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. jam atveš psichotropines medžiagas (3 t., b. l. 59-60). Apklausiamas apylinkės teisme S. U. jau tvirtino, kad įkalinimo įstaigoje jis tik pasakė, kad rytoj nori narkotikų ir kažkoks žmogus atvežė. Paskambino ir pasakė, kad „atvežiau, išeik į lauką“, S. U. tam žmogui už narkotikus padavė 100 eurų, tačiau to žmogaus teismo salėje nėra. Patvirtino, kad tai tikrai ne šitas asmuo (E. J.), kuris padavė narkotines medžiagas. Vardas „E.“ figūravo, tačiau tai buvo kitas asmuo. Su A. Z. nekalbėjo telefonu, tik susirašinėjo žinutėmis, tačiau nėra žinučių, kad jis (S. U.) kažką žadėjo, tai A. Z. jam siūlė. Atpažinimo iš nuotraukų metu, jis A. Z. tik parodė, kaip asmenį, su kuriuo kartu gyveno. Apylinkės teisme pagarsinus S. U. pirminės apklausos metu duotus parodymus, nuteistasis patvirtino, kad viskas teisinga, tik ta vieta, kad amfetaminą norėjo perduoti yra neteisinga. Protokolą pasirašė, tačiau jo neskaitė (5 t., b. l. 89-91).

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo S. U. parodymų prieštaravimus, darė išvadą, jog jo parodymais galima vadovautis tik iš dalies, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu specialiuoju liudytoju apklaustas A. Z. patvirtino, kad narkotikų įgijimą organizavo jis ir tikėjosi, kad S. U. grįždamas iš darbo į įkalinimo įstaigą atneš amfetamino ir jam. Nurodė, kad narkotikai buvo skirti tik jam ir S. U.. A. Z. tvirtinimu jam paskambino S. U. ir prašė sureguliuoti narkotikų. Tada jis paskambino E. J. ir gavęs iš jo žinutę, kad atsirado, paskambino S. U.. Paskui skambino E. J. ir pasakė, kad pastarasis išsikviestų taksi ir nuvažiuotų iki S. U., kuris dirbo (duomenys neskelbtini). Kai S. U. negrįžo iš darbo A. Z. viską suprato, nes bausmę atlieka ne pirmąjį kartą (5 t., b. l. 79-81). Ir nors pagal teismų praktiką kitų kaltinamųjų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus, tačiau šiuos specialiojo liudytojo A. Z. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti mobiliojo ryšio telefonų skambučiai patvirtina, kad įvykio dieną A. Z. ir S. U. bendravo tarpusavyje. Be to S. U. bendravo ir su E. J. (1 t., b. l. 39-40), nors apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis tvirtino, kad šio asmens nėra matęs. Taigi, apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. U. atžvilgiu pagrįstai vadovavosi specialiojo liudytojo A. Z. ir paties S. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymint, kad nuteistasis S. U. pirminius parodymus davė dalyvaujant gynėjai advokatei, po nusikalstamos veikos padarymo praėjus septynioms dienos, ranka įrašydamas, kad protokolą perskaitė, jis surašytas teisingai, ir šie jo parodymai visiškai sutampa su specialiojo liudytojo A. Z. duotais parodymais. Be to ikiteisminio tyrimo metu S. U. atpažino A. Z., kaip asmenį, kurį nurodė pirminės apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 24 d., metu (3 t., b. l. 16, 30-37). Taip pat iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažinimui, S. U. E. J. nurodė, kaip asmenį, panašiausią į tą, kuris 2021 m. rugpjūčio 17 d. jam perdavė narkotines medžiagas (3 t., b. l. 49-51). 2022 m. balandžio 28 d. vykusios papildomos apklausos metu S. U. nurodė, kad asmens jam perdavusio narkotines medžiagas pravardė yra „E.“. Vien aplinkybės, kad A. Z. yra anksčiau galimai S. U. siūlęs įsigyti narkotinių medžiagų siųsdamas trumpąsias žinutes, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad būtent A. Z. bendraudamas su S. U. ir E. J. telefoninių skambučių pagalba organizavo amfetamino įgijimą ir S. U. neteisėtai įgijo amfetamino bei dalį jo atgabeno į atvirąją koloniją turėdamas tikslą jį platinti, t. y. dalį perduoti A. Z.. Apylinkės teisme liudytoju apklaustas Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas I. M. taip pat parodė, kad iš turimos neviešos kriminalinės žvalgybos tyrimo informacijos buvo žinoma, jog S. U. galimai įgijo narkotines medžiagas ir ketino įsinešti į įkalinimo įstaigą su tikslu platinti (5 t., b. l. 33-34). Būtent šių duomenų pagrindu ir buvo atliktos kratos, kurių metu pas S. U. lytinio organo ertmėje buvo rasta didžioji dalis paslėptų psichotropinių medžiagų – 0,5779 g., kita dalis – 0,2545 g. buvo rasta jo darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)), spintelėje (1 t., b. l. 74-82, 89-91). Teisėjų kolegijos vertinimu surastų psichotropinių medžiagų – amfetamino kiekis, suradimo vieta ir aplinkybės bei kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis S. U. įgijo 0,8324 g. amfetamino ir dalį jo (0,5779 g.) atgabeno į įkalinimo įstaigą turėdamas tikslą platinti, t. y. dalį perduoti A. Z..

16. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teisme surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, t. y. aukščiau aptarti paties S. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, tarnybiniai pranešimai, kratos protokolai, specialisto išvada, telefoninių pokalbių duomenys ir kiti rašytiniai bei daiktiniai įrodymai, sujungus juos į nuoseklią ir logišką grandinę patvirtina, kad S. U. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai.

17. Dėl E. J. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekam neplatino, o į (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją atvyko dėl to, kad nepažįstamam asmeniui perduotų mobiliojo ryšio telefoną, kurį jam davė liudytojas G. Z., tam, kad šis asmuo tą telefoną nugabentų į pataisos įstaigą ir perduotų laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A. Z., vertino kritiškai, kaip nuteistojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su tokiu vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija, kadangi šių aplinkybių nepatvirtina, jokie kiti bylos duomenys.

18. Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis E. J. apklausiamas apylinkės teisme parodė, jog datos kada jis padavė mobilųjį telefoną neatsimena, tačiau jį padavė ne šitam asmeniui, t. y. ne S. U.. Jis atvažiavo su taksi į (duomenys neskelbtini) ir paskambino tam žmogui į numerį, kurį jam davė A. Z.. Atsakinėdamas į prokurorės klausimus dėl užfiksuotų skambučių tarp nuteistųjų, apeliantas jau nurodė, kad jis paskambino S. U. vieną kartą, kaip nuvežė telefoną (5 t., b. l. 91). Liudytoju apklaustas G. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nei E. J. nei kito asmens niekada neprašė perduoti mobiliojo ryšio telefono kažkokiam asmeniui, dirbančiam „(duomenys neskelbtini)“, su tikslu perduoti jį pataisos namuose bausmę atliekančiam savo broliui A. Z. (1 t., b. l. 174-175). Apylinkės teisme liudytojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti ir pastarasis juos patvirtino bei nurodė, kad E. J. neatsimena, nepažįsta (5 t., b. l. 89-91). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei tyrėjai atlikusiai apklausą ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teismo teisėjai abejonių dėl liudytojo G. Z. būklės duodant parodymus nekilo, todėl nesivadovauti šiais liudytojo parodymais vien dėl to, kad pastarasis vartoja alkoholį, apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Specialiuoju liudytoju apklaustas A. Z. apylinkės teisme nors ir nurodė, kad buvo prašęs E. J. telefono, nes jo buvo sugedęs, tačiau patvirtino, kad narkotikų įgijimą jis organizavo per E. J., t. y. jam paskambino ir gavęs iš jo žinutę, kad „atsirado“, skambino S. U.. Paskui skambino E. J. ir pasakė, kad pastarasis išsikviestų taksi ir nuvažiuotų iki S. U., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 79-81). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo S. U. duoti parodymai taip pat patvirtina, kad psichotropines medžiagas – amfetaminą jam į darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), atgabeno E. J.. Aplinkybių, kad būtų buvęs gabenamas mobilusis telefonas, S. U. nenurodė. Ir nors pastarasis nei vardo, nei pavardės, to asmens, kuris jam atvežė amfetaminą, nežinojo ir tik nurodė pravardę – E. (3 t., b. l. 12-13, 16, 59-60), tačiau būtent E. J. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažinimui, S. U. nurodė, kaip asmenį, panašiausią į tą, kuris 2021 m. rugpjūčio 17 d. jam perdavė narkotines medžiagas (3 t., b. l. 49-51). Ir tai galėjo lemti aplinkybės, kad S. U. ir E. J. anksčiau nebuvo pažįstami ir jie įvykio metu matė vienas kitą, pirmąjį kartą. Tuo tarpu S. U. apylinkės teisme nurodytos aplinkybės, kad jam amfetaminą perdavė ne teisiamųjų suole esantis E. J., vertintinos kritiškai. Iš daiktų apžiūros protokole 2021 m. rugpjūčio 17 d. užfiksuotų mobiliojo ryšio telefonų skambučių taip pat matyti, kad įvykio dieną E. J. kalbėjosi su S. U. (1 t., b. l. 39-40). Ir nors byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad tą dieną E. J. bendravo su A. Z., tačiau nedideliu laiko intervalu užfiksuoti skambučiai tarp A. Z. ir S. U. bei tarp S. U. ir E. J. visiškai atitinka tiek specialiojo liudytojo A. Z. apylinkės teisme duotus parodymus, tiek S. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymint, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų ir ištirtų įrodymų E. J. kaltei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens selektyvus įrodymų vertinimas, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių ar pažeidžiant BPK nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu E. J. iškelta versija, kad jis psichotropinių medžiagų neplatino ir į (duomenys neskelbtini) atvyko perduoti mobiliojo ryšio telefono, nepasitvirtino. Aukščiau aptarti duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai (specialisto išvada, liudytojos L. J. parodymai bei rašytiniai ir daiktiniai įrodymai) visiškai patvirtina, kad E. J. laikė 0,8324 g. amfetamino, kurį A. Z. nurodymu 2021 m. rugpjūčio 17 d. perdavė, t. y. išplatino S. U., kuris dalį amfetamino pasiliko sau, o kitą dalį atgabeno į atvirąją koloniją turėdamas tikslą perduoti A. Z..

Dėl bausmių

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

20. Nuteistasis S. U. apeliaciniame skunde bausmės švelninimą sieja su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu bei prašo atsižvelgti, kad jis turi darbą, šeimą, ankstesnę bausmę yra pilnai atlikęs ir neskirti jam realaus laisvės atėmimo. Apygardos teisme apeliantas prašė jam skirti baudą. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde prašydamas jį išteisinti iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį prašo pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam skirtą arešto bausmę sumažinti iki minimumo ir jos vykdymą atidėti.

21. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

22. S. U., skundžiamu nuosprendžiu nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o E. J. – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. E. J. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, E. J. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę – 40 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu pakeistą į 40 dienų laisvės atėmimo bausmę, ir E. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dėl kiekvienam iš apeliantų paskirtų bausmių teisingumo teisėjų kolegija pasisako atskirai.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. U., atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas, įvertino apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino tai, kad S. U. anksčiau teistas ir šią nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka ir ne visas paskirtas nuobaudas yra įvykdęs. Teismas taip pat pažymėjo, kad S. U. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu vykdė individualią veiklą, o inkriminuojamos veikos padarymo metu dirbo. Ir nors skundžiamame nuosprendyje plačiau neaptarė, tačiau nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo šeiminę padėtį bei socialinį statusą. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas S. U. skyrė sankcijoje numatytą artimą minimumui laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2 metus 6 mėnesius. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad S. U. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, patrauktas pagrįstai neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, būtų netinkamai taikęs baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamu nuosprendžiu S. U. paskirta žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis dydžio bausmė nėra per griežta ir jos švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, kadangi į šias aplinkybes jau atsižvelgta apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatavo, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negalimas, kadangi S. U. teisiamas už sunkaus nusikaltimo, numatyto XXXVII skyriuje padarymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Taigi, teisėjų kolegija nustačiusi, kad nuteistajam S. U. paskirta bausmė yra teisinga, apelianto prašymo dėl bausmės švelninimo netenkina.

24. Skirdamas bausmes E. J., apylinkės teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas ir vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgė į apelianto asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą – neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis, baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs, turto neturi, todėl baudos bausmės E. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį neskyrė. Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą vieką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat vertino, kad E. J. anksčiau paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė. Ir visų šių duomenų pagrindu apylinkės teismas E. J. skyrė arešto ir laisvės atėmimo bausmes, nežymiai didesnes nei straipsnių sankcijose nurodyta minimali šių bausmių rūšių riba.

25. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad E. J. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pašalinti iš kaltinimo apelianto prašomą aplinkybę susijusią su amfetamino įgijimu ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, neturi pagrindo. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius realizavo abu nuteistieji, t. y. tiek S. U., tiek ir E. J., todėl pagrįstai aptarta aplinkybė pripažinta E. J. atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nors ir neginčija jam skirtos arešto bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau prašo ją sumažinti ir jos vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad apeliantas nagrinėjamu atveju pripažintas kartu ne tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, bet ir dėl nusikaltimo numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta žymiai mažesnė už vidurkį, t. y. 40 parų arešto bausmė, kuri subendrinta apėmimo būdu su 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagrindo skirti minimalaus dydžio arešto bausmę nuteistajam E. J. neturi. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju E. J. nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos. Nors paskutinįjį kartą E. J. ir buvo teistas 2016 m., turi šeimą bei priimant nuosprendį dirbo, tačiau jo padaryti teisės pažeidimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Priešingai bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas jau ilgą laiką būdamas laisvėje ryšių su kitais nuteistaisiais nenutraukė, jiems parūpino psichotropinių medžiagų ir pats jas vartojo, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinktos bausmės rūšys ir jų dydžiai nuteistajam E. J., taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, paskatas bei pasekmes, todėl aukštesniojo teismo vertinimu švelninti nuteistojo E. J. teisinę padėtį skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo. Apeliantui skirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytus reikalavimus ir yra teisingos. Pažymint, kad E. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne tik arešto bausme, bet ir laisvės atėmimu, dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, jam negali būti taikomas.

27. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams tiek dėl S. U. ir E. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tiek dėl jiems paskirtų bausmių, todėl nuteistųjų S. U. ir E. J. apeliacinius skundus atmeta, kaip nepagrįstus ir skundžiamą nuosprendį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų S. U. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.