- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e1-3476-1055/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00021-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Stanislavo Barsul pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. , būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto meto iki 2020 m. lapkričio 5 d. apie 13.20 val., Vilniuje, savo naudai tiesiogiai provokavo V. Z. duoti kyšį ir 2020 m. lapkričio 5 d. apie 13.20 val., netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė 500 eurų kyšį grynaisiais pinigais iš V. Z. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – informacijos suteikimą apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, susijusius su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (2020 m. lapkričio 3 d. sprendimus Nr.1-716 ir 1-716, kuriuose numatyta nutraukti šio sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir, pakoregavus teritorijos detalųjį planą, pasirašyti ketinimų protokolą tarp VMSA bei projekto vystytojo) ir VMSA Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. A51-142972/20 (2.14.2.12E-ŽEM) skubų parengimą ir pateikimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų išregistruotos žymos, susijusios su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams), bei tolimesnį palankumą pristatant šį klausimą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, kad būtų priimti teigiami sprendimai projekto vystytojui UAB „Vyspra“.
Šiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje.
Be to ji, būdama valstybės tarnautoja – VMSA Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto meto iki 2021 m. birželio 1 d. apie 15.57 val., Vilniuje, savo naudai tiesiogiai provokavo A. M. duoti kyšį ir 2021 m. birželio 1 d. apie 15.57 val., J. J. skvere, Vilniuje, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį – 500 eurų vertės „Creme de la Creme“ parduotuvės dovanų kuponą iš A. M. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – UAB „8 banginiai“ 2021 m. birželio 23 d. prašymo pakeisti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą, bei panaikinti raudonąsias gatvės linijas priėmimą ir patenkinimą.
Šiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja R. R. parodė, kad iš dalies prisipažįsta dėl pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų. Beveik 15 metų dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje, pareigos keitėsi, pastaruosius 7 metus dirbo Žemės tvarkymu skyriaus vedėja. Pagrindinės funkcijos susijusios su skyriaus darbo kuravimu, asmenų konsultavimu dėl žemės sklypų planavimo, planų rengimu ir panašiai. Su projektų vystytoju V. Z. sieja kolegiški draugiški santykiai. Apie objektą, esantį (duomenys nneskelbitni), parodė, kad tai buvo pastatas, kurio dalis buvo ant gatvės, bei buvo pradėta šio sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Po to Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo priimtas direktoriaus sprendimas nutraukti šią procedūrą ir jos skyriui buvo suformuotas toks pavedimas. Šioje situacijoje jokio sprendimo priėmimo teisės neturėjo ir nepriėmė jokio sprendimo. Susitikimo su V. Z. 2020 m. lapkričio 5 d. aplinkybių neprisimena, pamena kad V. Z. susisiekė telefonu ir paprašė išeiti į lauką, kad jį pakonsultuotų. Susitiko prie gatvės netoli savo namų. Neprisimena apie ką kalbėjo, o susitikimo pabaigoje jis į ranką įdėjo 50 eurų kupiūrą, nemano, kad kyšis galėjo būti dėl sprendimo nutraukti aptariamo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimo išsprendimo, kadangi šis sprendimas buvo priimtas dar iki šio susitikimo su V. Z.. Perduotus pinigus įsidėjo į kišenę ir nuėjo namo.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamąja R. R. parodė, kad nuo pirmos apklausos praėjo nemažai laiko, ji apgalvojo savo veiksmus ir nutarė kaltę pripažinti bei paaiškinti įtarime nurodytas aplinkybes. 2020 m. lapkričio 5 d. iš V. Z. (duomenys neskelbtini), paėmė pinigus už tai, kad konsultavo jį dėl klausimų, susijusių su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. dėl šio sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir pan., taip pat už tai, kad savivaldybės taryboje pristatė V. Z. rūpimą klausimą dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams pripažinimo netekusiu galios. Taryboje buvo balsuota „už“. Nepamena, kokią pinigų sumą paėmė, ir nors pirminiuose parodymuose sakė, kad suma buvo 50 eurų, teigia, kad tikrai galėjo būti 500 eurų suma. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, gailisi. Dėl šio klausimo su V. Z. bendravo kelis kartus. Jis pasakojo apie šį projektą, o ji paklausdavo kokių nors specifinių klausimų, kad galėtų atsakyti į jo klausimus. Mano, kad jam galėjo susidaryti įspūdis, kad tokiu būdu ji reikalauja, ar provokuoja atlygio. 2021 m. birželio 1 d. iš A. M. J. J. skvere, Vilniuje, gavo 500 eurų vertės „Creme de la Creme“ parduotuvės dovanų kuponą už tai, kad konsultavo A. M. jai rūpimu klausimu dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo ir naudojimo būdo nustatymo bei dėl kelio „raudonųjų linijų“ panaikinimo, taip pat už tai, kad atstovavo šį A. M. rūpimą klausimą savivaldybės komisijoje infrastruktūros klausimais. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir gailisi. Susitikimo su A. M. laiką pavyko suderinti ne iš pirmo karto, susitiko ne savivaldybės patalpose, galimai jai susidarė įspūdis, kad ji reikalauja ar provokuoja atlygio. Dėl visų inkriminuojamų keturių epizodų patvirtino, kad visais atvejais priėmė kyšius už savo, kaip Žemės administravimo ir tvarkymo skyriaus vedėjos, teisėtą veikimą.
- 2021 m. rugsėjo 28 d. Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus raštu Nr. A51-92264/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0159:1187)“, adresuotu UAB „8 banginiai“, kurį pasirašė VMSA Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja R. R. „Dėl žemės sklypo buvusiame (duomenys neskelbtini) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo“, informuojama, kad „pageidaujamas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdas ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinėje pagal Bendrojo plano sprendinius nėra galimas“, kadangi šio žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas gatvės ribas (yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos). Taip pat informuojama, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas sprendimas nepritarti raudonųjų linijų panaikinimui šiame žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, kaltinamosios R. R. kaltė padarius abi jai inkriminuojamas, BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
K. R. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paaiškino šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta: vaizdo ir garso įrašais, kratos protokolais, daiktų apžiūros protokolais, V. Z. pareiškimu STT, liudytojo V. Z. apklausos protokolu, SMS žinučių apžiūra, fotonuotraukų apžiūra, dokumentų apžiūra, A. M. pareiškimu STT, liudytojos A. M. apklausos protokolu, Kriminalinės žvalgybos užfiksuota informacija, garso ir vaizdo įrašų apžiūra ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. R., būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – VMSA) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto meto iki 2020 m. lapkričio 5 d. apie 13.20 val. Vilniuje savo naudai tiesiogiai provokavo V. Z. duoti kyšį ir 2020 m. lapkričio 5 d. apie 13.20 val. netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė 500 eurų kyšį grynaisiais pinigais iš V. Z. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – informacijos suteikimą apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, susijusius su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (2020 m. lapkričio 3 d. sprendimus Nr.1-716 ir 1-716, kuriuose numatyta nutraukti šio sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pakoregavus teritorijos detalųjį planą pasirašyti ketinimų protokolą tarp VMSA bei projekto vystytojo) ir VMSA Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. A51-142972/20 (2.14.2.12E-ŽEM) skubų parengimą ir pateikimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų išregistruotos žymos, susijusios su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams), bei tolimesnį palankumą pristatant šį klausimą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, kad būtų priimti teigiami sprendimai projekto vystytojui UAB „Vyspra“. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes ji, veikdama tiesiogine tyčia, būdama valstybės tarnautoja, provokavo duoti kyšį ir paėmė kyšį.
Taip pat, jog R. R., būdama valstybės tarnautoja - VMSA Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto meto iki 2021 m. birželio 1 d. apie 15.57 val. Vilniuje savo naudai tiesiogiai provokavo A. M. duoti kyšį ir 2021 m. birželio 1 d. apie 15.57 val. J. J. skvere, Vilniuje, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį – 500 eurų vertės „Creme de la Creme“ parduotuvės dovanų kuponą iš A. M. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – UAB „8 banginiai“ 2021 m. birželio 23 d. prašymo pakeisti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą, bei panaikinti raudonąsias gatvės linijas priėmimą ir patenkinimą. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes ji, veikdama tiesiogine tyčia, būdama valstybės tarnautoja, provokavo duoti kyšį ir paėmė kyšį.
K. R. R. veikos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kvalifikuotis tinkamai, kadangi ji, būdama valstybės tarnautoja, provokavo duoti kyšius ir priėmė kyšius bendrai 1000 Eur sumai už teisėtą veikimą vykdant savo, kaip VMSA Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos, įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji R. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.
Dėl skirtinos bausmės.
BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę R. R., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
R. R. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji R. R. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, nėra duomenų apie jos atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, dirbanti, ištekėjusi. Duomenų apie psichiatrinį ir/ar priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas nustatė kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - R. R. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro prašomą bausmę – baudą. Prokuroro pasiūlyta 100 MGL bauda už kiekvieną epizodą, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, veikų pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo, taigi kaltinamajai R. R. už 2020 m. lapkričio 5 d. nusikalstamos veikos (provokavimas duoti kyšį ir kyšio paėmimas, susijęs su žemės sklypu, esančiu Giedraičių g. 2, Vilnius) skirtina 100 MGL dydžio bauda, už 2021 m. birželio 1 d. nusikalstamos veikos (provokavimas duoti kyšį ir kyšio paėmimas, susijęs su žemės sklypu, esančiu Kuzmiškių kaime) skirtina 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė skirtina - 180 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 120 MGL baudą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.
Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad R. R., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai provokavo V. Z. ir A. M. duoti kyšį ir savo naudai susitarė priimti bei priėmė du 500 Eur vertės kyšius, tai yra įgijo 1 000 Eur, taigi ši pinigų suma yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, iš kaltinamosios konfiskuotina nusikalstamu būdu gauto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 000 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad 1000 Eur pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios R. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytiems teisės pažeidimams ar asmenybei.
Kiti klausimai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo laikinai sulaikyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nuo 2021 m. gruodžio 9 d. 7 val. 12 min. iki 2021 m. gruodžio 9 d. 16 val. 53 min. (vieną dieną).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina R. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 9 d. 7 val. 12 min. iki 2021 m. gruodžio 9 d. 16 val. 53 min., tai yra viena diena, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. nusikalstama veika), ir skirti jai 100 MGL (5 000 eurų) baudą.
R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 1 d. nusikalstama veika), ir skirti jai 100 MGL (5 000 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti R. R. subendrintą bausmę – 180 MGL, t. y. 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. R. paskirti 120 MGL, t. y. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti R. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 9 d. 7 val. 12 min. iki 2021 m. gruodžio 9 d. 16 val. 53 min., vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jos konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) į valstybės biudžetą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3476-1055/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 000 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis - būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801). Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.