Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 93-253 netaikyti nuteistajam R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Z. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 5 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 5 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 2 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 8 mėnesiai 3 dienos.

3. Komisija 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutarimą Nr. 93-253, kuriuo nutarė R. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apelianto gynėjas nepateikė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Z. yra faktiškai atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2 metai 8 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos, t. y. 2021 m. rugsėjo 2 d.). Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais R. Z. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas. Būdamas pataisos įstaigoje, nuteistasis mokėsi ir 2020 metais baigė VšĮ „(duomenys neskelbtini) mokyklą“, įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. Nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. Nuteistasis kelis kartus raštiškai kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai”, tačiau dėl sveikatos problemų nuteistajam nebuvo galimybės pasiūlyti atitinkamą darbo vietą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos dirbtų betonuotoju UAB „A“ įmonėje (pateikta patvirtinanti pažyma). Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-4549 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad nuteistojo R. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam R. Z. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; darbinės patirties neturėjimas. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. Z. elgesio ir mąstymo pasikeitimą bausmės atlikimo metu, turimų elgesio problemų sprendimą, išlikusius kriminogeninius veiksnius, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra.

11. Socialinėje tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis gali lengvai pasiduoti kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu ir pernelyg pabrėžia asmeninį patyrimą, savo neigiamų savybių neįžvelgia. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, nesugeba surasti kitų alternatyvų, nors apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Dėl įvykdyto nusikaltimo asmuo yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, kaltina „per didelį pasitikėjimą žmonėmis“, teigia, kad „norėjo padėti“. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką siekdamas tiesioginio atlyginio, linkęs minimizuoti savo atsakomybę, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis laikėsi ne visuomet, nes bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytus įstaigos tvarkos ir rėžimo reikalavimus ir buvo nubaustas drausmine nuobauda, nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, tai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, darytina išvada, kad vis tik jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kaip jau minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas keturis kartus. Šios aplinkybės, nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį bei keliamus ateities tikslus apibūdinančių veiksnių, yra reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams. Dėl šios priežasties šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

12. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau tiek, kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad R. Z. atlieka bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau buvo teistas. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neabejotinai stebimi tam tikri teigiami R. Z. elgesio bei mąstymo pokyčiai, tačiau šiuo metu jo pažanga dar nėra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Taigi, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių teismo vertinimu, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija.

16. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog byloje nebuvo pateikta medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis dėl savo sveikatos būklės negali atlikti bausmės. Be to, sutiktina, kad aplinkybė, jog nuteistasis turi sveikatos problemų, negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi nuteistiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (BVK 174 straipsnis 1, 2, 3 dalys). Nuteistojo gynėjo argumentas, jog dėl skunde nurodytos sveikatos būklės R. Z. tik būdamas laisvas tikrai galėtų pasirinkti jam optimaliausiai saugiausią jo sveikatos požiūriu gyvensenos būdą, atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikoje COVID‑19 infekcijos protrūkiai fiksuojami daugelyje vietų, tad užsikrėsti įmanoma tiek pataisos įstaigoje, tiek ir už jos ribų. Be to, kaip minėta, pataisos įstaigose yra suteikiama būtiniausia medicininė pagalba, o nustačius COVID-19 viruso atvejį, nuteistieji yra izoliuojami.

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus R. Z. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Z. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.