Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lie­tu­vos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Kauno miesto apy­linkės teismo 2004-03-24 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respu­b­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. 1 MGL (125 Lt) dydžio bauda, kaltinama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

D. J. buvo kaltinama tuo, kad 2012-04-27, laikotarpiu nuo 19 val. 20 min. iki 23 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama ap­svaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su S. B. metu, tyčia peiliu smogė S. B. į krūtinės ląstos kairę pusę, tuo padarydama kiau­rymi­nį durtinį–pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su dešinio širdies skilvelio pažeidimu, kas kom­plikavosi širdies tamponada krauju, dėl to S. B. įvykio vietoje mirė, tuo būdu jį nu­žu­dė, t. y. kal­tinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamoji A. J. kalta neprisipažino. Parodė, kad 2012-04-27 apie 17 val. prie au­to­busų stoties, prie parduotuvės sutiko pažįstamą K., kuriai anksčiau buvo sakiusi, kad ieško buto. Ten dar buvo toks „S.“, kaip dabar žino, S. B.. Buvo kalba, kad S. B. turi butą, kurį išnuomoja. K. pasakė, kad kaltinamoji va­žiuo­tų pasižiūrėti, sakė nebijoti, nes jinai jį pažįsta. Pagalvojo, kad jis pa­ti­kimas žmogus. S. B. pasakė, kad jam reikės į darbą ir jis dar turės grįžti į stotį. Kaltinamoji su juo kal­bėjo tik apie nuomą. Važiavo 38 autobusu, išlipo, per kiemus priėjo 77 namą ir užėjo. S. B. pasisveikino su kažkokiu vyru. Užėjo į butą antrame aukšte, kuriame buvo daromas remontas. Kriauklėje prikrauta neplautų lėkščių, buvo netvarka, primėtyta rūbų. Tuomet buvo apie 18 val. Po kiek laiko į butą užėjo kažkoks vyras, bet S. B. jam liepė išeiti. S. B. buvo iš­gė­ręs, kalbėjo, kad pasidaręs kotletų, sakė, kad jam greitai reikės į darbą, vis kaž­kam skambinėjo te­le­fonu, vis išbėgdavo, su kažkuo pasikalbėdavo. Kaltinamoji pasiūlė susitikti po darbų, kad jam te­le­fonu paskambins. Jis pasakė, kad kaimynai ramūs, siūlė išgerti. Ant stalo buvo pilstoma degtinė bu­te­lyje nuo alaus. Kaltinamoji pasakė, kad negers. Kažkas pasibeldė į duris. S. B. pasakė, kad tuojau ateis. Kal­tinamajai liepė pašildyti kotletus, nes jam reikės eiti į darbą. Ji pašildė kotletus, kuriuos S. B. suvalgė, gėrė degtinę. Paskui pasiėmė butelį, pasakė, kad tuoj grįš ir užrakinęs duris išėjo. Jo ilgai nebuvo. Kaltinamoji kieme girdėjo jo balsą, žiūrėjo per langą. S. B. parėjo po valandos ar poros valan­dų, apsišlapinęs, buvo iki pusės nusivilkęs ir visiškai girtas. Sakė, kad į darbą jam nebereikia. Kal­ti­namoji pasakė, kad eis namo. Jis neleido jai eiti, girdėjo, kad lyg užrakino duris, liepė gerti. Kal­ti­na­moji išsigando, atsitraukė nuo jo. Jis su trenksmu išleido sofą ir pasakė, kad ji jau niekur neis. Kalbėjo užgauliai, vulgariai, rūkė. Pasiūlė parūkyti ir jai. Kaltinamoji sutiko parūkyti. Jis atsistojo ant sofos, nu­si­movė kelnes, liko su „triusais“, numetė ir telefoną, šokinėjo ant sofos. Tada pasakė: „dabar tave pi..iu per ausis ir per akis, ir tu nieko neprisišauksi“. Sakė, kad ji ne pirma ir ne paskutinė. Pastūmė stalą, kuris atsimušė jai į koją. Kaltinamoji pasiėmusi rankinuką ėjo arčiau durų. Jis liepė jai gerti, sakė, kad niekur nepabėgs. Kaltinamoji atsisakė gerti, pastūmė jį, rėkė. Langas buvo ati­da­ry­tas. Kadangi S. B. triukšmavo, kas nors galėjo girdėti. S. B. ją pagriebė už plaukų, kelis kartus trenkė jos galvą į stalą, prakirto akį, galvą, dėl to jai aptirpo ir nieko nejautė. Jis griebė ją už plaukų, išpešė plaukus ir trankė jos galvą į kelį. Nukrito jos akiniai. Trenkė ir kumščiais, laikė ją už plaukų. Kaltinamoji atsidūrė arčiau durų, kur buvo vonelė su indais. Joje buvo ir virtuvinių įrankių komplektas. Kaltinamoji iš bai­mės griebė abiem rankom įrankius, tarp kurių galėjo būti ir peilis, ir trenkė jais į S. B. iš priekio. Tada griebė už tašės ir išbė­go per duris, kurios nebuvo užrakintos. Jis dar pasakė: „tu toli nenukeliausi“ ir ėmė ją vytis. Kaltinamoji nu­si­leido iš antro aukšto į lauką, išbėgo, įlindo į krūmus ir tupėjo išsi­gan­du­si. Konfliktas bute truko kelias minutes. Bute liko jos šalikėlis ir džinsinė kepuraitė. Tuo metu jau temo. Galvojo, kad jis dar jos kur nors tykoja. Tupėjo už krūmų gal porą valandų. Po kiek laiko ėmė eiti, atsidūrė prie (duomenys neskelbtini), pakilo į kalną. Sutikto vyro paklausė, kiek valandų. Tas pa­klau­sė, kas jai atsitiko. Tada kaltinamoji pamatė, kad yra kruvina. Buvo sutinusi. Galvojo užeiti į kli­ni­kas, bet gėdijosi. Grįžusi namo ilgą laiką gulėjo. Po kurio laiko užėjo pas D., paprašė akinių nuo saulės, kad galėtų vaikščioti dieną. Jie davė akinius. Kaltinamoji ilgą laiką niekam nesirodė. Naktį apsitvarkydavo ir vėl grįždavo. Nežinojo, kad jis negyvas, netikėjo, kad įvykis gali baig­tis mir­ti­mi. Apie pusę metų atrodė, kad jis eina iš paskos. Kaltinamoji planavo tik pažiūrėti S. B. butą, ar tiks nuo­motis. Ją pakvietė ir sulaikė 2013 m. kovo 14 d. Tik tada sužinojo, kad S. B. negyvas. Paro­dy­mų detalių skirtumą gali paaiškinti dėl to, kad nuo įvykio praėjo daug laiko.

Kadangi kaltinamoji D. J. ikiteisminio tyrimo metu kai kurias aplinkybes nurodė skirtingai, va­do­vau­jantis Lietuvos Respub­li­kos bau­džia­mojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d., byloje esantiems įro­dy­mams patikrinti buvo perskaityti jos paaiškinimas ir parodymai, duoti ikiteis­mi­nio tyrimo metu (t. 1, b. l. 106, 111-113, 114-115, 117-119, 119-123). D. J. paaiškino, kad kai kurios aplinkybės tuose jos parodymuose – dėl alaus išgėrimo, kurio galėjo ir išgerti, dėl stalo įrankių metimo ar trenkimo jais S. B., dėl parodymų patikrinimo vietoje metu nu­ro­dy­tų dūrimo aplinkybių, kurias parodė prašoma tyrėjos, galėjo būti užrašytos netiksliai, galbūt ji netiksliai suprato tyrėjos klau­simus. Aplinkybių dėl S. B. kam­baryje paliktų akinių anksčiau nenurodė, nes akiniai tada nerūpėjo. D. J. nurodė, kad prieš trenkimą S. B. įrankiais nebuvo galimybės pa­si­ša­linti iš to buto. Tyčia peilio neėmė ir nedūrė jam į krūtinę, galvojo jį išgąsdinti ir pabėgti per duris. Kaltinamajai atrodė, kad S. B. gali padaryti tai, ką grasino pa­da­ryti. Visada tvirtino, kad įrankius buvo sugriebusi abiem rankomis ir trenkė stipriai. Kaltinamoji tvirtino, kad visas aplin­kybes, apie kurias buvo klausiama, per visus parodymus visada patvirtino.

Iš kaltinamosios D. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir šio veiksmo vaiz­do įrašo (t. 1, b. l. 119-123) matyti, kad ji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir teisminio bylos na­grinėjimo metu, tai yra, kad besigindama nuo S. B. pagriebė stalo įrankius ir jais stipriai trenkė S. B. į krūtinę.

Iš nukentėjusiosios L. S., apklaustos pirmiau nagrinėjant bylą teisme (BPK 276 str. 5 d.), parodymų (t. 3, b. l. 134-135) matyti, kad žuvusysis S. B. yra jos brolis. Jis gyveno vienas socialiniame bute, kurį remontavosi. Dirbo laikinus darbus pas žmones. Buvo teistas, taip pat ir už išprievartavimą. Jam visad reikėjo moterų. Nukentėjusioji su seserimi padėdavo broliui.

Iš nukentėjusiosios N. Ž., apklaustos pirmiau nagrinėjant bylą teisme (BPK 276 str. 5 d.), parodymų (t. 3, b. l. 135-136) matyti, kad jos brolis S. B. mėgdavo išgerti. Vengdavo su juo bendrauti kai būdavo girtas. Nukentėjusioji įvykio vakarą apie 19 val. su broliu bendravo telefonu. Brolis sakė, kad grįžęs iš darbo darosi vakarienę. Pokalbio metu jokio triukšmo negirdėjusi. Ryte sužinojo apie brolio mirtį. Su seserimi padėdavo broliui.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad kaimyną S. B. pažinojo apie pusantrų metų iki jo mir­ties. Apie metus laiko gyveno viename name. S. B. gyveno (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, liudytojas – pirmame. Įvykio vakarą apie 17 val. S. B. sutiko prie laiptinės, išgėrė po 100 gramų. Jis sakė, kad va­žiuoja pasiimti pinigų už darbą. Apie 19.12 val. liudytojas nuėjo į S. B. butą. S. B. atidarė duris, pasakė, kad yra užsiėmęs. Pas jį kambaryje pamatė prie spintelės sto­vin­čią moterį, pa­na­šią į kaltinamąją. Ją pas S. B. matė pirmą kartą. Moteris lygtai pjaustė maistą. Kokį įrankį turėjo ran­koje, liudytojas nematė. Moteris buvo su kepurėle, apsirengusi tamsiai, su kelnėmis. Daugiau nieko bute nebuvo. Liudytojas nuėjo į savo butą. Tą vakarą ir naktį jokio triukšmo negirdėjo. Paprastai iš S. B. buto triukšmo nėra girdėti, nes jo buto langai išeina į kitą namo pusę. Kitą rytą kaimynas J. C. pasakė, kad S. B. negyvas. Nuėjęs į jo butą liu­dy­to­jas matė S. B. sėdintį ant lovos negyvą. Kambaryje nebuvo netvarkos. Ant grindų matė rankinį laikrodį. J. C. sakė, kad vakare 21-22 val. girdėjo, kad dužo stiklai. S. B. dažnokai iš­ger­davo. Išgėręs greitai įsižeisdavo, bet greitai atleisdavo. Pas S. B. yra matęs keturias skirtingas moteris. Apie 3 mėn. iki įvykio kaimynė Valė skundėsi liudytojui, kad S. B. savo bute norėjo ją išprievartauti. Žino, kad pas S. B. kartais lankėsi keletas moterų.

Liudytoja M. V. (buv. C.) paaiškino, kad gyveno viename na­me su žu­vu­siuoju. S. B. buvo išgeriantis. Išgėręs triukšmaudavo savo bute. 2012-04-27 apie 18-19 val. girdėjo rėkalojimą iš S. B. buto. Po to matė S. B. rūkantį prie lango. Apie 21 val. liu­dytoja buvo išėjusi į kiemą parsivesti vaikus. Tada girdėjo S. B. bute keiksmažodžius ir ginčus. Atrodo, girdėjo kelių žmonių bal­sus. Negali pasakyti, ar girdėjo moters balsą. S. B. barėsi in­ten­syviau. Liu­dytoja bandė nuraminti juos, tačiau suprato, kad jos negirdi. Apie 24 val. liudytojos patėvis J. C. ir pasakė, kad išdužo S. B. lango stiklas. Liudytoja lauke matė išdaužtus stiklus. Ar bute buvo šviesa, neprisimena. Kitą dieną sužinojo, kad S. B. miręs.

Iš liudytojo J. C., apklausto pirmiau nagrinėjant bylą teisme (BPK 276 str. 5 d.), paro­dy­mų (t. 4, b. l. 15-16) matyti, kad S. B. buvo jo kaimy­nas. 2012-04-27 apie 21-23 val., būdamas savo bute, liudytojas išgirdo dūžtančio stiklo garsus. Išėjęs pamatė, kad išdužę S. B. lan­go stiklai. Ryte apie 8 val. liudytojas pamatė, kad S. B. bute dega šviesa. Nuėjo pasakyti, kad susi­rink­tų stiklus. Buto durys buvo neužrakintos. Užėjęs į vidų pamatė kruviną S. B. lavoną ant sofos. Bute buvo švaru, tik visur pritaškyta kraujų, ant grindų numestas laikrodis.

Iš liudytojos R. K., apklaustos pirmiau nagrinėjant bylą teisme (BPK 276 str. 5 d.), parodymų (t. 4, b. l. 16-17) matyti, kad liudytoja žino, kad S. B. gyveno jos namo antrame aukšte. Įvykio vakarą girdėjo triukšmą S. B. bute, girdėjo garsiai kalbant vyrą ir moterį, dūžtantį stiklą. Apie 21 val. išvedusi šunį, pamatė, kad išdaužtas S. B. buto lango stiklas, bute degė šviesa.

Liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta daug metų. Su ja susitikdavo prie ge­le­žinkelio stoties, prie turgaus. Žuvusysis S. B. jai nebuvo pažįstamas. Galėjo sutikti jį atsitiktinai. Liudytoja neprisimena, kad su kaltinamąja būtų buvusi kalba apie buto nuomą. S. B. pavardę galėjo sužinoti iš po­li­cijos tyrėjos kai buvo ap­klausiama. Yra girdėjusi, kad D. J. neblaivi elgiasi konfliktiškai.

Iš liudytojos R. L., apklaustos pirmiau nagrinėjant bylą teisme (BPK 276 str. 5 d.), pa­ro­dymų (t. 4, b. l. 42-44) matyti, kad S. B. pažinojo, kurį laiką su juo dirbo. Kelis kartus lankėsi S. B. bute, padėjo remontuoti butą. Įvykio dieną S. B. kelis kartus skambino liudytojai, prašė atvežti pinigus už darbą. Apie 17.30 val. susitiko su juo prie parko netoli stoties. S. B. buvo išgėręs. Liudytoja perdavė jam jo uždirbtus 20 ar 40 Lt. S. B. pasakė, kad eina į stotį paieškoti drau­gų. S. B. jai yra sakęs, kad važiuoja prie stoties ieškoti moterų. Žinojo, kad jis kviesdavosi mo­teris į namus. S. B. buvo kon­fliktiškas, priekabus, mėgo išgerti, reikalaudavo gerti su juo.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad D. J. pažįsta nuo mokyklos laikų. Susi­tik­da­vo su ja atsitiktinai mieste keletą kartų per metus, taip pat ir 2012 metais. Susitikę pasikal­bė­da­vo, nu­eidavo pas liudytoją į namus, išgerdavo alaus. Yra matęs D. J. su mėlynėmis pa­a­kiuo­se. Ko­kiomis aplinkybėmis mėlynės jai buvo padarytos, neklausinėjo. Datos neprisimena. Anks­čiau duo­da­mas parodymus, kad nematė D. J. sumuštos, suprato, kad nematė jos kruvinos. Nepri­simena, ar skolino jai akinius nuo saulės. Tokius akinius liudytojas kartais turi ir nešioja. Liu­dy­to­jas prisiminė, kad turėjo tokius akinius, kokius nurodė D. J. – su juostele pakabinti ant krūtinės.

Liudytoja L. R. parodė, kad D. J. pažįsta seniai. Liudytoja iki 2009 m. gyveno su A. D.. D. J. sumuštos nematė.

Liudytoja D. S. parodė, kad su D. J. pažįstama, prieš tris keturis metus yra pas ją nakvojusi kai neturėjo kur gyventi. Pas ją laikė piniginę, dokumentus, kitus daiktus. Dažnai susitikdavo su ja mieste. D. J. nešiojo akinius skaitymui, kartais ir akinius nuo saulės. Vieną kartą matė D. J. su akiniais nuo saulės, sakė, kad jai uždavė į akį. Liudytoja matė, kad jos viena akis buvo mėlyna, su kraujosruva, akies baltymas raudonas. Aplinkybių ji neaiškino. Anksčiau jos sumuštos nėra mačiusi. Kada tai buvo, liudytoja neatsimena. D. J. buvo ramaus charakterio. Visi, kas ją pažinojo, girdavo. Iš nieko nėra girdėjusi, kad ji būtų agresyvi. Vienu metu ji dingo, sužinojo, kad ji buvo uždaryta. Po to susitiko tik teisme.

Kadangi liudytoja nurodė, kad dėl praėjusio laiko neprisimena kai kurių aplinkybių, buvo perskaityti liudytojos D. S. parodymai, duoti pirmiau pirmos instancijos teisme (BPK 276 str. 2 d.), kuriuos liudytoja patvirtino. Iš šių D. S. parodymų (t. 4, b. l. 40-41) matyti, kad D. J. su aki­niais nuo saulės liudytoja matė ne saulėtą dieną. Matė D. J. po abiem akimis kraujosruvas. D. J. jai aiškino, kad sumušė vyras, kad nuo jo gynėsi.

Iš liudytojos R. S., apklaustos pirmiau nagrinėjant bylą teisme (BPK 276 str. 5 d.), paro­dy­mų (t. 3, b. l. 159-160) matyti, kad liudytoja šioje bau­džia­mo­joje byloje apklausė A. D. ir D. S. Apklausos metu jų parodymus užrašė taip, kaip jie sakė. Tai yra, kad liudytojai matė kaltinamąją su krau­josruvomis po akimis.

Iš liudytojos L. R., apklaustos pirmiau nagrinėjant bylą teisme (BPK 276 str. 5 d.), parodymų (t. 4, b. l. 17-18) matyti, kad kartą autobusų stotelėje ją užkalbino nepažįstamas asmuo, pasakojo, kad yra vienišas, neturi šeimininkės, pakvietė liudytoją į pa­simatymą. Pasakė, kad jo vardas S., pasiūlė apsikeisti telefono numeriais. S. kvie­tė užeiti pas jį į svečius, pasižiūrėti butą. Netrukus jis pradėjo įkyriai skambinėti, kviesti susitikti, tačiau ji atsisakė.

Iš liudytojos V. B., apklaustos pirmiau nagrinėjant bylą teisme (BPK 276 str. 5 d.), parodymų (t. 4, b. l. 86-87) matyti, kad ji gyvena netoli to na­mo, kur gyveno nukentėjusysis S. B.. Kartą S. B. ją užkalbino, padėjo jai sutvarkyti buto du­ris. Kitą kartą S. B. paprašė pa­dėti pakabinti užuolaidas. Ji atėjo pas nukentėjusįjį, kartu pa­ka­bino užuolaidas, išgėrė alaus. Tada S. B. pradėjo prie jos priekabiauti. Ji priešinosi, tuomet S. B. jai kelis kartus sudavė į veidą, par­vertė ant lovos, užlaužė rankas, nurengė paltą, numovė kelnes ir ją išžagino. Apie tai ji pasiskundė kai­mynui V. Iš V. liudytoja girdėjo, kad S. B. mėgdavo susipažinti su mote­ri­mis ir jas par­si­vesti į namus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 8-27) matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant lovos rastas S. B. lavonas su durtine-pjautine žaizda krūtinėje. Nukentėjusysis apsirengęs lan­guo­tais marškiniais atraitotomis iki alkūnių rankovėmis, juodos spalvos marškinėliais ir pilkos spalvos apa­ti­nė­mis kelnaitėmis. Drabužiai permirkę panašiu į kraują skysčiu. Lavono kūnas, ran­kos ir kojos taip pat sutepti pa­na­šiu į kraują skysčiu. Kambaryje ant grindų daugybė dėmių, panašių į krau­jo, rankinis laikrodis. Panašių į kraują dėmių taip pat rasta laiptinėje ant sienos. Buto lango de­ši­nės dalies stiklas išdužęs. Kieme, po langu, ras­tos stiklo šukės. Virtuvinės spintelės stalčiuje rasti du pei­liai. Kam­ba­ryje taip pat rasta cigarečių nuorūkų, tuš­čias alaus butelis. Iš buto buvo paimta: rankinis laikrodis, du peiliai (paimti iš spintelės stalčiaus), penkiolika ci­ga­rečių nuorūkų, tuščias alaus butelis, sutepimų, pa­našių į kraują, nuoplovos. Nuo namo laiptinės sienos paimta sutepimo, panašaus į kraują, nuoplova. Iš namo kiemo paimta stiklo šukė, džinsinėse kelnėse rasta piniginė.

Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 1-5) matyti, kad apžiūrint piniginę rastas telefono sąs­kaitos pil­dymo kvitas, įsigytas 2012-04-27 17.39 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kioske (duomenys neskelbtini) priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 30-35) matyti, kad S. B. mirtis įvyko dėl kiau­ry­mi­nio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su dešinio širdies skil­ve­lio pažeidimu. Tai komplikavosi širdies tamponada krauju. Mirtis galėjo įvykti prieš 12-18 valandų iki lavono apžiūros įvykio vietoje. S. B. kūne kiau­ryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su dešinio širdies skilvelio pažeidimu, padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasėkoje. Šis sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir buvo mirties priežastimi. Odos nubrozdinimai kairiame rieše padaryti kietu buku ar bukabriauniu daiktu ga­li­mai vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai paros bėgyje iki mirties, tai yra galimai ir tuo pačiu metu kaip mirtį nulėmęs durtinis-pjautinis sužalojimas. Odos nubrozdinimus rieše nukentėjusysis ga­lė­jo pasidaryti ir pats, jie galėjo atsirasti ir ginantis nuo suduoto smūgio. Po patirto durtinio-pjautinio suža­lo­jimo S. B. mirtis galėjo įvykti kelių-ke­lio­li­kos minučių bėgyje. Neatmetama galimybė, kad po pa­tirto durtinio-pjautinio sužalojimo iki sąmonės netekimo S. B. galėjo atlikti valingus veiksmus. Su­žalojimo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek horizontalioje, tiek vertikalioje srityje. S. B. la­vono kraujyje rasta 2,33 promilių, šlapime - 3,08 promilių etilo alkoholio.

Iš teismo medicinos eksperto D. T., atlikusio teismo medicininį tyrimą, paaiškinimo (t. 3, b. l. 158-159) matyti, kad smū­gis S. B. turėjo būti stiprus, peilis turėjo būti laikomas stipriai, kadangi buvo pra­dur­ta krūtinės ląsta. Eksperto nuomone, mažai tikėtina, kad S. B. nustatytas suža­lojimas galėjo būti pa­da­ry­tas, kaip nurodo kaltinamoji – stipriai trenkus su saujoje laikytais virtuviniais įran­kiais. Kiti įrankiai, at­si­trenk­dami į kūną, būtų sumažinę smūgio jėgą ir krūtinės ląsta nebūtų pra­durta, be to, žaizdos aplinkoje nebuvo nus­tatyta jokių kitų sužalojimų. Tikėtina, kad nuken­tė­jusysis ga­lėjo eiti, bėgti, vytis kitą asmenį, taip pat ir laiptais. Ekspertas neatmetė ir ga­li­my­bės, kad nuken­tė­jusysis po smūgio galėjo atlikti ir kitus veiksmus – suplauti (indus).

Iš teismo medicinos-kriminalistikos specialisto išvados (t. 1, b. l. 42-48) matyti, kad S. B. odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įran­kiu, turėjusiu neaštrius ašmenis ir neaštrų smaigalį. Tikėtina, kad tirta S. B. durtinė-pjautinė krūtinės odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu Nr. 1 (paimtu įvykio vie­tos apžiūros metu); kate­go­riš­ka išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirta S. B. dur­tinė-pjautinė krūtinės odos žaizda nepadaryta tirti pateik­tu kitu peiliu (taip pat paimtu įvykio vietoje).

Iš teismo biologijos specialisto išvados (t. 1, b. l. 62-67) matyti, kad ant tirti pateiktų trijų tam­po­nų (tamponas Nr. 1 su nuoplova nuo grindų prie lovos, tamponas Nr. 2 su nuoplova nuo sienos laip­tinėje, tamponas Nr. 3 su nuoplova nuo grindų prie tualeto), paimtų apžiūrint įvykio vietą, rasta žmo­gaus kraujo, kurio genotipas sutampa su S. B. geno­ti­pu; ant tirti pateiktų cigarečių nuo­rū­kų, paimtų apžiūrint įvykio vietą, tiriant pažymėtų Nr. 7, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, rasta žmogaus bio­lo­gi­nių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su S. B. geno­ti­pu; ant tirti pateiktų cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, rasta moters biologinių pėd­sakų; ant tirti pateiktos cigaretės nuo­rū­kos, tiriant pažymėtos Nr. 14, rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens ta­pa­ty­bei nustatyti tiriant DNR; ant cigaretės nuorūkos, tiriant pa­žymėtos Nr. 14, gauto maišyto DNR pro­fi­lio ale­lių rinkinys sutampa su S. B. ir moters, kurios bio­lo­ginių pėdsakų rasta ant cigarečių nuo­rūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu; ant cigaretės nuo­rū­kos, tiriant pa­žymėtos Nr. 14, gautas šalutinis genotipas sutampa su S. B. genotipu; ant tirti pateiktos ci­ga­re­tės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 3, rasta sumaišyta dvie­jų asmenų biologinių pėdsakų, tin­ka­mų asmens ta­patybei nustatyti tiriant DNR; ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 3, gauto mai­šyto DNR pro­filio alelių rinkinys sutampa su S. B. ir moters, kurios biologinių pėdsakų rasta ant ci­garečių nuo­rūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, genotipų su­dėtiniu alelių rinkiniu; ant tirti pateiktų ciga­re­čių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 6, Nr. 8-11, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų as­mens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateikto laik­rodžio, paimto apžiūrint įvykio vietą, žmo­gaus kraujo nerasta, ras­ta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nus­ta­tyti tiriant DNR; ant laikrodžio gauto maišyto DNR profilio alelių rinkinys sutampa su S. B. ir mo­ters, kurios biologinių pėdsakų rasta ant cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, ge­no­tipų sudėtiniu alelių rin­kiniu; ant laikrodžio gautas dominuojantis genotipas sutampa su S. B. ge­notipu; ant tirti pateiktų S. B. dešinės rankos nagų nuokarpų rasta žmo­gaus kraujo, kurio genotipas sutampa su S. B. ge­no­tipu; ant tirti pateiktų S. B. kairės rankos nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens ta­pa­tybei nus­tatyti tiriant DNR tin­ka­mi yra vieno asmens biologiniai pėdsakai, todėl negalima atsakyti, kuriam as­me­niui priklauso ant S. B. kairės rankos nagų nuokarpų rastas žmogaus kraujas; ant S. B. kai­rės rankos nagų nuokarpų rastų vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ge­no­tipas sutampa su S. B. genotipu; ant tirti pateikto peilio, paimto apžiūrint įvykio vietą, ti­riant pažymėto Nr. 1, žmogaus kraujo nerasta, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų bio­lo­gi­nių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens bio­lo­gi­niai pėd­sakai, kurių genotipas sutampa su S. B. genotipu; ant kito peilio rasta žmogaus kraujo, ras­ta su­mai­šy­ta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Iš papildomos teismo biologijos specialisto išvados (t. 1, b. l. 81-82) matyti, kad ant ciga­re­čių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, paimtų apžiūrint įvykio vietą, rastų moters biologinių pėd­sakų genotipas sutampa su D. J. genotipu. Tikimybė, kad eg­zis­tuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas iš­tir­tų D. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000006 %; ant cigaretės nuo­rū­kos, tiriant pažymėtos Nr. 14, gauto maišyto DNR profilio do­mi­nuo­jan­tis genotipas sutampa su D. J. genotipu; ant laikrodžio gauto maišyto DNR profilio šalutinis ge­notipas su­tampa su D. J. genotipu; ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 3, gau­to maišyto DNR profilio alelių rinkinys sutampa su S. B. ir D. J. genotipų su­dėtiniu alelių rin­ki­niu; tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su S. B. genotipu sudarytų alelių rinkinį, su­tam­pantį su ant ciga­re­tės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 3, nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio su­ta­pimo ti­kimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000003%.

Iš daktiloskopinio tyrimo išvados (t. 1, b. l. 86-88) matyti, kad rankos piršto pėdsakas ant stiklo šukės, paimtos apžiūrint įvykio vietą, A. S. g. 77-9, Kaune, yra paliktas S. B. kairės rankos nykščiu.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo (t. 1, b. l. 124-127) matyti, kad liudytojas V. B. nurodė D. J. kaip labiausiai panašią į moterį, kurią 2012-04-27 vakare matė bute pas nukentėjusįjį S. B..

Kaltinamajame akte D. J. kaltė pagal BK 129 str. 1 d. – nužudžius S. B. buvo grin­džia­ma pačios kaltinamosios, nukentėjusiųjų L. S., N. Ž., liudytojų V. B., J. C., M. C., R. K., D. S., A. D., K. K. parodymais, taip pat asmens parodymo atpažinti protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, teis­mo medicinos, bio­lo­gijos, me­dicinos-kriminalistikos specialistų iš­va­do­mis. Teismas sprendžia, kad visi aukščiau paminė­ti, teisminio na­gri­nė­jimo metu ištirti įrodymai tik patvirtina, kad kal­ti­na­mo­ji įvy­kio vakarą buvo nu­ken­tė­jusiojo bute, kad vyko konfliktas tarp S. B. ir D. J., kurio pasė­koje S. B. buvo padarytas mirtinas su­ža­lo­jimas vienu iš įvykio vietoje rastų peilių, tačiau šių įro­dymų nepa­kan­ka pa­tvir­tinti, kad D. J. S. B. gyvybę atėmė neteisėtai.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal šią BK normą kyla tada, kai nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir elementai. Iš objektyviosios pusės būtina nustatyti, kad kaltininkas padarė priešingą įstatymui pavojingą veiką, kilo pasekmės – nukentėjusiojo mirtis, kad tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Iš subjektyviosios pusės nužudymas kva­li­fi­kuo­jamas pagal BK 129 straips­nio 1 dalį, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kė­si­na­si į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gy­vy­bės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko paaiškinimais, kaip jis su­vo­kė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir tiriant ir įver­ti­nant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, in­ten­sy­vu­mą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, kokios paskatos lėmė nusi­kals­ta­mos veikos padarymą, kokių padarinių šia veika buvo siekta ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/­2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-290-489/2015).

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos po­žy­miai patvirtina D. J. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tai, kad virtuviniais įran­kiai, tarp jų ir peiliu D. J. smogė S. B. į krūtinę ir jį mirtinai sužalojo, yra patvirtinta aukš­čiau paminėtais įrodymais, kaltinamoji to ir neneigia. Tačiau baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma ob­jek­tyviai ir neginčijamai nepatvirtina, kad kaltinamoji turėjo tikslą atimti S. B. gyvybę, o ne apsiginti nuo realaus ir pavojingo jo kėsinimosi į kaltinamosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Įvertinęs ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra tokių duomenų, kurie paneigtų kal­ti­na­mo­sios D. J. nurodytas jos patekimo į S. B. butą aplinkybes, elgesio šiame bute, kon­flikto ki­li­mo priežastis, jos veiksmų eigą ir aplinkybes. Atvirkščiai, ištirti įrodymai iš esmės tie­sio­giai arba netie­sio­giai patvirtina kaltinamosios nurodytą įvykių eigą.

Liudytojos R. L. pa­ro­dy­mai patvirtina, kad įvykio dieną maždaug D. J. nu­ro­dytu laiku (apie 17.30 val.) S. B. buvo netoli stoties, kur susitiko su liudytoja, gavo iš jos pi­ni­gų ir nuėjo į stotį ieškoti draugų. S. B. buvimą šioje vietoje 2012-04-27 patvirtina ir įvykio vie­toje jo piniginėje rastas telefono sąskaitos pildymo kvitas, įsigytas 2012-04-27 17.39 val. (duomenys neskelbtini), kur netoliese yra autobusų ir geležinkelio stotys.

D. J. nurodė, kad su S. B. susitiko atsitiktinai, prie stoties, kilus kalbai apie jos ieškomą išsinuomoti butą. Nors liudytoja K. K., D. J. pažįstama, nurodė nepri­si­me­nanti, kad būtų tarpininkavusi D. J. ir S. B. dėl buto nuomos ir skatinusi kalti­na­mą­ją vykti pasižiūrėti S. B. buto, kaip nurodė D. J., tačiau įvertinus aplinkybę, kad šie as­me­nys, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravo prie geležinkelio stoties, kur susitikdavo su atsitiktiniais žmonėmis, tarpusavio ryšiai buvo neįpareigojantys, galimai buvo daugiau ar mažiau apsvaigę nuo alkoholio, o K. K. pirmos ap­klau­sos metu (2013-05-02) jau buvo praėję dau­giau kaip metai laiko nuo įvykio, teismas sprendžia, kad šios liudytojos parodymai nepaneigia tokio kal­tinamosios vykimo su S. B. į jo butą tikslo.

Netiesiogiai S. B. kvietimą kaltinamajai apsilankyti jo bute, nesvarbu kokiu tikslu, pa­tvir­ti­na ir liudytojos R. L. pa­ro­dy­mai, kad nukentėjusysis ir anksčiau ieškodavo prie stoties mo­terų, kurias vesdavosi į savo namus. S. B. polinkį kviestis moteris į savo namus patvirtino ir liu­dytojai kaimynai V. B., V. B., bei atsitiktinė jo pažįstama liudytoja L. R..

Kaltinamosios D. J. parodymus apie jos buvimą S. B. bute, maisto jam šil­dy­mą, patvirtina liu­dy­to­jo V. B. parodymai. Nukentėjusiojo galimą ketinimą intymiai bendrauti su D. J. taip pat patvirtina šio liu­dytojo teiginiai, kad liudytojui įvykio vakarą apsilankius pas S. B. ir pamačius kaltinamąją ten esant, šis nepa­gei­davo įsileisti V. B., sakydamas, kad yra už­siė­męs, nors šiaip su šiuo žmogumi bendraudavo, ir dar tą patį vakarą prie laiptinės abu išgėrė degtinės.

Aplinkybę, kad S. B. buvo išgėręs daug alkoholinio gėrimo, buvo stipriai girtas, be kal­ti­na­mosios pa­aiš­ki­ni­mo patvirtina jo lavono kraujuje ir šlapime rastas didelis etilo alkoholio kiekis.

Aplinkybę, kad S. B., būdamas neblaivus, elgdavosi priekabiai ir konfliktiškai, patvirtino liudytojai V. B., R. L.. Faktą, kad S. B. bute įvykio vakarą buvo didelis triukšmas ir galimas konfliktas, patvirtino liu­dy­tojai M. V., A. C., R. K..

Faktą, kad S. B. buvo linkęs į prievartinius lytinius santykius, patvirtina liudytoja V. B., pati patyrusi tokią S. B. prievartą. Šios liudytojos nurodytos S. B. elgesio su ja aplinkybės atitinka ir D. J. nurodytas prievartinio elgesio aplinkybes – išgėręs S. B. savo bute ėmėsi fizinio smurto siek­da­mas lytinių santykių, o V. B. atveju – prievarta nuren­gęs ją atliko lytinius santykius. V. B. nusiskundimą S. B. prieš ją atliktais veiksmais pa­tvirtino ir liudytojas V. B.. S. B. polinkį į prievartą patvirtina ir aplinkybė, kad jis Klai­pė­dos apygardos teismo 1995-04-21 nuosprendžiu buvo nuteistas už išžaginimą laisvės atėmimu 13 metų. Ke­tinimą atlikti lytinius santykius su D. J. netiesiogiai patvirtina aplinkybė, kad S. B. kūnas buvo rastas be viršutinių kelnių, su trumpikėmis.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad jos patvirtina kaltinamosios D. J. tei­gi­nius apie jos ir S. B. konflikto priežastį – neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus siekiant su D. J. seksualinių paslaugų.

Nuo pat pirmos apklausos ir visose paskesnėse apklausose ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 106, 111-113, 114-115), taip pat ap­klau­siama ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 117-118) ir pa­ro­dymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 119-123) kaltinamoji D. J. iš esmės tapačiai nurodė aplinkybes apie patekimą į S. B. butą, apie įvykių eigą tame bute, apie pasišalinimą iš jo. Visas pa­grindines įvykių eigos bute aplinkybes – apie tai, kad S. B. girtas pradėjo reikalauti seksualinių san­tykių, tampyti už plaukų, grasinti jai ir mušti ją, dėl ko ji gindamasi pagriebė nuo stalo virtuvinius įrankius ir trenkė jais S. B. į krūtinę, kal­ti­na­mo­ji iš esmės analogiškai ir nuosekliai nurodė ir na­grinėjant bylą teisme tiek pirmojo proceso (t. 3, b. l. 130-134), tiek ir šio proceso (t. 5, b. l. 7-16) metu. Nedideli kalti­na­mo­sios D. J. parodymų skirtumai dėl kai kurių įvykių eigos aplinkybių, teismo nuomone, susiję tiek su nuo įvykio iki apklausų praėjusiu laikotarpiu (pir­mos apklausos vyko 2013 m. kovo 14-15 d., t. y. beveik po metų laiko nuo įvykio), tiek su galimu kal­ti­na­mo­sios girtumu įvy­kio metu (nurodė, kad išgėrė alaus), tiek su jos patirtu smurtu ir šoku, su­kė­lusiu jai psi­cho­lo­ginę traumą, tiek su aplinkybe, kad parodymai buvo duodami nevienodu laiku, skir­tin­giems pareigūnams, kurie fiksuodami juos galėjo kažkiek juos interpretuoti be kaltinamosios valios. Teis­mas šių skirtumų nelaiko es­mi­niais, jie nepaneigia kaltinamosios paro­dy­mų įrodomosios vertės, todėl teismas šiais pa­ro­dymais vadovaujasi. Be to kaltinamosios parodymai iš esmės neprieštarauja visiems kitiems byloje ištirtiems aukščiau paminėtiems įrodymams.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų prie protokolo (taip pat ir esančių kom­pak­ti­nėje laikmenoje – t. 1, b. l. 27, nuotraukose Nr. IMG_8052, 8053, 8054, 8055, 8056, 8057, 8059, 8061, 8069, 8070, 8079, 8083, 8089, 8090, 8091, 8093, 8094) matyti, kad bute ant grindų įvai­rio­se vie­to­se – prie sofos-lovos, prie lango, kitose kambario vietose yra grupės apskritimo formos rus­vai rau­do­nos spalvos dėmelių (nu­tiš­kusių kraujo lašų). S. B. lavono pėdos suteptos krauju, ant lavono kojų, šlaunų priekinės pusės yra nuvarvėjusio kraujo dėmės (t. 1, b. l. 24, taip pat nuotrauka Nr. IMG_8095). Iš visų šių dėmių konfigūracijos ir išsidėstymo, taip pat įvertinęs teismo medicinos specialisto išvadą ir teismo medicinos eksperto paaiškinimą, teismas sprendžia, kad po sužalojimo S. B. buvo ver­ti­ka­lio­je padėtyje, tam tikrą laiką judėjo po patalpą ir tam tikrose kambario vietose buvojo ilgiau, t. y. kaž­kiek laiko atliko valingus veiksmus. Tai atitinka kaltinamosios aiškinimą, kad S. B. po jos suduoto smūgio virtuvės įrankiais, dar mėgino ją vytis laiptinėje, kur taip pat užfiksuoti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai.

Nors kaltinamajai galimai S. B. padaryti sužalojimai nebuvo objektyviai užfiksuoti, tačiau kal­ti­na­mosios aiškinimai apie S. B. prieš ją pavartoto intensyvaus smurto veiksmus – mušimą kumš­čiais į įvairias kūno vietas, galvos trankymą į stalą ir kelį, nėra paneigti. Liudytojų M. V., A. C. nu­ro­dy­ta aplinkybė apie S. B. buto lango stiklo išdaužimą, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos šio stiklo duženos po langu patvirtina aplinkybę, kad bute vyko tam tikros grumtynės. Nors nukentėjusiojo bute baldai nebu­vo išvar­tyti, daiktai nebuvo akivaizdžiai išmėtyti, neat­metama galimybė, kad nukentėjusiojo prieš kal­ti­namąją pavartotas smurtas nesukėlė bute paste­bi­mos netvarkos. Be to neatmestina, kad S. B. po sužalojimo galėjo pakeisti kambaryje buvusių daik­tų padėtį. Kambaryje iš galimai nestabilių baldų yra tik apie 50x80 cm dydžio staliukas, kuris užima santykinai mažą kam­ba­rio plotą ir yra arčiau lango, todėl taip pat neatmestina, kad vykstant konfliktui tarp nukentėjusiojo ir kal­tinamosios jis galėjo likti nekliudytas. Galimai smogiant kal­ti­na­mosios galvą į staliuką, ant jo arba kitose kambario vietose nebū­ti­nai turėjo likti kaltinamosios kraujo, nes jis galėjo pasirodyti vėliau. Kal­ti­namoji nurodė, kad tik išbėgusi iš buto, po tam tikro laiko pas­te­bė­jo ant savo veido kraujo. Nors kal­ti­na­moji nurodė, kad S. B. tampė ją už plaukų ir galimai jų iš­ro­vė, o įvykio vietoje plaukų neras­ta, vien ši aplinkybė nepaneigia kaltinamosios parodymų pati­kimumo. Galimai išrautus kal­ti­na­mo­sios plaukus nukentėjusysis galėjo išmesti.

Nors liudytojai A. D. ir D. S. ir nenurodė apibrėžtos datos, kada matė pas D. J. mėlynes (kraujosruvas) po akimis, tačiau šį faktą šie du liudytojai vienareikšmiškai pa­tvirtino. Aki­vaizdžių aplinkybių abejoti šių liudytojų parodymais teismas nemato, todėl pripažįsta, kad liudytojai A. D. ir D. S. netiesiogiai patvirtina prieš D. J. pavartoto smur­to faktą. Tam tikri liu­dytojų A. D. ir D. S. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teis­minio nagri­nė­jimo metu skir­tu­mai gali būti paaiškinami tuo, kad šie liudytojai buvo apklausiami apie aplinkybes, kurios buvo daugiau kaip prieš metus laiko iki pirmos apklausos, apie tuo momentu liudytojams san­ty­ki­nai nereikšmingas aplinkybes, ir kurių jie galėjo pakankamai detaliai neprisiminti. Be to nėra negin­či­ja­mų įrodymų pa­neig­ti abejones, kad skirtumai tiek kaltinamosios D. J., tiek liudytojų A. D. ir D. S. skirtinguose ap­klausos pro­to­ko­luo­se atsi­ra­do ne iš ap­klausiamųjų žodžių, o iš apklau­sian­čiojo formuluojamų klausimų teksto. Esant šioms aplin­ky­bėms šių D. J., liudytojų A. D. ir D. S. parodymų skirtumų teismas nepri­pažįsta kaip turinčių esminę reikšmę spren­džiant kaltinamosios kaltę ir ver­ti­na juos visų kitų įrodymų kontekste.

Įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes teismas neįžvelgia daugiau jokių motyvų, dėl kurių kal­ti­na­majai D. J. iš anksto arba staiga būtų galėjęs atsirasti tikslas atimti S. B. gyvybę. Taip pat visų ištirtų aplinkybių kontekste teismas neįžvelgia byloje duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios kilo ir vystėsi kitaip, negu nurodė pati kal­ti­na­moji – ginantis nuo nukentėjusiojo ketinimo ir realių veiksmų siekiant atlikti su ja prievartinius ly­ti­nius santykius.

Ap­kal­tinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spė­ji­mais ir prie­lai­domis, teismo išvados turi būti pagrįstos įro­dy­mais, neginčijamai pa­tvir­tinančiais kalti­na­mo­jo kaltę padarius nu­si­kalstamą veiką ir kitas svar­bias by­los aplinkybes. Iš nekal­tumo pre­zumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lie­tuvos Res­pu­b­likos Kons­titucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pa­grin­dinių laisvių apsaugos kon­ven­ci­jos 6 straipsnio 2 dalyke bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių nega­­li­ma pa­šalinti, turi būti aiškinamos kal­ti­na­mojo naudai (in dubio pro reo). Tačiau visos abejonės aiš­ki­na­mos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Bau­džia­masis pro­cesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statu­sas pro­ce­se yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu, kuriuo vado­vau­jan­tis pareiga įrodyti nusi­kaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms insti­tu­ci­joms. Kalti­na­ma­sis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, jam negalima perkelti įrodymų naštos. Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo praktikoje pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma pri­imti ap­kaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvar­ka ir neginčytinai įrodyti. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teis­mas gali kons­tatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame po­sė­dy­je ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K-251/2010, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/­2013, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).

Asmens nesugebėjimas įtikinti teismą dėl savo nekaltumo arba dėl tam tikrų reikšmingų bylai spręsti aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra pakankamas jo kaltumui nustatyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra apibrėžiamos žmogaus teisės bei laisvės, kurių ap­saugą turi garantuoti valstybė. Kadangi ne visais atvejais valstybės institucijų turimomis priemonėmis yra galimybė tas teises bei laisves apginti, todėl įstatymų leidėjai baudžiamuoju įstatymu suteikė teisę asmeniui gintis pačiam. BK 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi. Būtent dėl to asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, gindamasis pats ar gindamas kitą asmenį (nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė veiką, formaliai atitinkančią baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą ar nusižengimą. Būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu besi­kė­si­nančiam asmeniui. Tačiau būtinoji gintis yra galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto nelieč­iamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus.

Pavojingas kėsinimasis į besiginantį asmenį, turi būti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laiko­mas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė. Kaip ir kokiomis priemonėmis ir būdais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis (vertybės į kurias kėsinamasi – gy­vybė, sveikata, orumas; kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos prie­mo­nės, ginkluotumas, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.). Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris po­žy­mius: žala gali būti padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant jo pavojingą kėsinimąsi; žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Baudžiamasis įstatymas įtvirtina, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Įstatymų leidėjai būtinosios ginties ribų peržengimu nelaiko veiksmų, kuo­met ginamasi nuo įsibrovimo į būstą arba būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumi­ši­mo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė užpuolikas. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų tai­ky­mas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas taip pat neriboja ir priemonių nuo pavojingo kėsinimosi.

Kaltinamoji atvyko su tą pačią dieną susipažintu nukentėjusiuoju į jo butą tikslu apžiūrėti jį ir išsi­nuo­mo­ti. Byloje nėra duomenų, kad D. J. būtų žinojusi apie S. B. praeitį, galimus nusikalstamus kėslus. Teismas sprendžia, kad aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad S. B., tam tikrą laiką palikęs kaltinamąją savo bute užrakintą, po to grįžęs būdamas stipriai girtas, dalinai ap­si­nuoginęs ėmė siekti lytinių san­tykių su kaltinamąja atvirai ir grubiai apie tai jai pareikšdamas. Kal­ti­na­moji turėjo pakankamai pagrindo spręsti apie S. B. ketinimų realumą. Jai atsisakius, S. B. ėmėsi smurto savo tikslui pasiekti, mušė ją pada­ry­da­mas sužalojimus ir tempė už plaukų. Tokie netikėti ag­re­sy­vūs nukentėjusiojo neteisėti veiksmai neabejotinai su­tei­kė pagrindo kaltinamajai spręsti apie atsira­du­sią realią ir akivaizdžią grėsmę jos sveikatai ir galbūt gyvybei, ir neabejotinai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Kaltinamoji, būdama nepažįstamoje vietoje ir kėsinimuisi vykstant intensyviai nebeturėjo realios ga­li­my­bės šauktis pagalbos ir negalėjo jos tikėtis. Teismas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis, kėsinimuisi aktyviai tęsiantis, kaltinamajai atsirado teisėtas pagrindas gin­tis ir ji tai padarė.

Nors teismo medicinos ekspertas nurodė, kad S. B. mirtį sukėlęs sužalojimas turėjo būti padarytas smogiant stipriai, tvirtai laikant peilį, ir kad mažai tikėtina, jog S. B. nustatytas suža­lo­ji­mas galėjo būti padarytas stipriai trenkus su saujoje laikytais virtuviniais įran­kiais, kurie būtų sumažinę smūgio jėgą ir krūtinės ląsta nebūtų pra­durta, tačiau atkreiptinas dėmesys į teismo medicinos specia­lis­to išvadoje nurodytą faktą, kad S. B. krūtinėje esančio sužalojimo kanalo gylis yra 5 cm (t. 1, b. l. 32), t. y. santykinai nedidelis. Be to kal­ti­na­mo­sios paaiškinimą apie įrankius ir smūgio aplinkybes teismas taip pat vertina nevienareikšmiškai dėl kal­ti­na­mo­sios psichologinės būklės tuo momentu – kaltinamoji dėl patirto smurto ir grėsmingos situacijos, tikėtina, buvo psichologinio šoko būklėje ir veikė instinktyviai, todėl galėjo neadekvačiai vertinti savo veiksmų detales – nesirinkdama pagriebė po ranka pasitaikiusius stalo įrankius, tarp jų ir peilį, ir smogė S. B. kur papuolė, taip pat nesirink­da­ma konkrečios kūno vietos. Be to apklau­sia­ma po ilgo laiko galėjo ne visai tiksliai nurodyti, kokius įrankius ir kiek jų sugriebė, kaip juos laikė, su kokia jėga smogė. Šiomis aplinkybėmis yra pagrindas daryti išvadą, kad tokiais veiksmais kal­tinamoji tik siekė nutraukti neteisėtus S. B. veiksmus ir negalėjo turėti tiesioginės tyčios atimti jam gyvybę, t. y. veikė netiesiogine tyčia, buvo abejinga galinčioms atsirasti pa­sek­mėms. Šiomis aplinkybėmis, net ir duriant vien peiliu, D. J. veiksmus yra pakankamai pagrindo vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygoms.

Kaltinimo argumentai, kad D. J. siekė nužudyti smogdama peiliu nužudė S. B., yra prie­lai­dų po­bū­džio. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, ir rem­da­ma­sis nekaltumo prezumpcijos principu, sprendžia, kad nesant tiesioginių ir/ar netiesioginių įrodymų apie D. J. tiesioginę tyčią nužudyti S. B., ir išnaudojus visas galimybes gauti papildomus įrodymus, nėra pagrindo daryti patikimą ir neabe­jo­ti­ną išvadą, kad D. J. turėjo išankstinį arba staiga kilusį tikslą atimti gyvybę S. B..

Teismas pripažįsta nustatytu, kad S. B. akivaizdžiai neteisėtais veiksmais ir pavojingai kėsinosi į D. J. lytinę neliečiamybę, dėl ko ji netiesiogine tyčia atėmė jam gyvybę. Tačiau vien tai nereiškia, kad jos gynyba buvo neteisėta, nes įstatymas nereikalauja, kad asmuo, besiginantis nuo pavojingo kėsinimosi, jį privalo atremti tik padarydamas mažesnę žalą, negu jam grėsė.

Apie tai, kad iš BK 28 straipsnio nuostatų nekyla reikalavimas, ribojantis gynybos priemones ir kad būtų proporcija tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos, yra pasisakyta ir Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012). Įstatymai bei teismų praktika nereikalauja, kad besiginančiojo asmens gynybinis atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu D. J. veiksmai neturėjo visiškai prilygti S. B. atliktiems veiksmams, o pada­ry­ta žala neprivalėjo atitikti jo padarytai žalai. D. J. bandant pasišalinti iš S. B. buto, ji buvo mu­ša­ma ir toliau puolama taip, kad negalėjo iš­vengti grėsmės, vyko grumtynės, todėl, teismo manymu, virtuviniai įrankiai, tarp jų ir peilis, panau­do­tas nelikus galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi. Teismas sprendžia, kad kė­sini­ma­sis į kalti­na­mo­sios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sveikatą ar gyvybę egzistavo objektyviai ir negalima spėlioti, kokios pasekmės jai būtų atsiradusios, jei nagrinėjamoje situacijoje nebūtų pa­nau­dojusi po ranka pasi­tai­kiusių virtuvinių įrankių – būtų išžaginta, sužalota ar netekusi gyvybės, todėl pri­pa­žįsta, kad nuo pa­vo­jingo kėsinimosi gynusi save D. J. neviršijo būtinosios ginties ribų. Teismas, spręs­da­mas iš šios konkrečios bylos aplinkybių, daro išvadą, kad tiek objektyviu, tiek subjektyviu požiūriu gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį (ir pavojingumą), o tai reiškia, kad D. J. gynyba buvo teisėta, nukreipta prieš tokius veiksmus, kurie nurodyti BK 28 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog D. J. turėjo įsta­tymo jai su­teiktą teisę nedelsdama atremti jos sveikatai ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o gal ir gy­vy­bei pavojų keliantį S. B. kėsinimąsi. Jos veiksmai nelaikytini aiškiai neatitinkantys prieš ją panaudoto kė­si­ni­mo­si pobūdžio ir pavojingumo, nes S. B. kėsinosi į svarbiausias žmogui vertybes. Žinant, kad bau­džiamajame įstatyme net nereikalaujama visiškos kėsinimosi pobūdžio ir intensyvumo bei jam atremti pa­nau­dotų gynybos priemonių atitikties, šiuo konkrečiu atveju D. J. smūgis po ranka pasitaikiusiu peiliu S. B. nesirenkant vietos nelaikytini būtinosios ginties ribų peržengimu, o pripažįstami būtinąja gintimi.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pra­deda­mas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V sky­riuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Būtinoji gintis, kaip viena iš bau­džia­mąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, yra numatyta ir BK V skyriaus 28 straipsnio 2 dalis Kadangi BPK 254 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nagrinėjimo teisme metu nustačius BPK 3 straipsnio 1 da­lies 2-9 punktuose numatytas aplinkybes, byla yra nutraukiama teismo nutartimi, o kaltinamoji D. J. veikė būtinosios ginties ribose, baudžiamoji byla jai dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Nukentėjusiosios L. S. ir N. Ž. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3.960 litų tur­ti­nės žalos ir 100.000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 63-64, 67-71). BPK 115 straipsnyje nus­ta­tyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies pa­ten­kinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tik­rais atvejais pripažinti ci­vi­li­niam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieš­ki­nį atmesti, arba jį palikti nenagrinėtą. Šioje byloje nustatyta D. J. atsakomybę šalinanti aplin­ky­bė – būtinoji gintis. Teismų praktikoje tokiais atvejais bau­džiamąją bylą nutraukus nukentėjusiųjų civiliniai ieš­ki­niai paliekami nenagrinėti (kasacinės nutar­tys Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008). Todėl nukentėjusiųjų L. S. ir N. Ž. civilinis ieš­ki­nys paliekamas nenagrinėtu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš įvykio vietos paimti du peiliai, pen­kio­lika ci­ga­rečių nuorūkų, tuščias alaus butelis, sutepimų, panašių į kraują, nuoplovos, stiklo šukė, V. Ž., V. B., N. K., D. J. lyginamieji pavyzdžiai biologiniam tyrimui, S. B. kraujo pavyzdys ir ran­kų nagų nuokarpos, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos ko­mi­sa­riato Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriuje (t. 3, b. l. 76, 77), D. J. seilių pa­vyzdys, saugomas byloje (t. 1, b. l. 84), neturi vertės, todėl nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Įvykio vietoje paimtas S. B. rankinis laikrodis – perduotinas nukentėjusiosioms L. S. ir N. Ž. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-2527, kad nu­ken­tė­jusiajai L. S. ir N. Ž. valstybės garantuojamą an­trinę teisinę pagalbą teikė advokatė R. K. ir an­trinės teisinės pagalbos iš­lai­dos sudaro 121,59 Eur (t. 5, b. l. 77). Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieš­ko­vo turėtas iš­lai­das advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, pas­laugoms ap­mo­kėti. Kadangi baudžiamoji byla D. J. nutraukiama, todėl nukentėjusiosios advokatės darbui ap­­mo­kėti tu­rė­tos Valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos išlaidos iš jos nepri­teisiamos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

baudžiamąją bylą, kurioje D. J. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nutraukti remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Nukentėjusiųjų L. S. ir N. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės ir netur­tinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius, penkiolika ci­ga­re­čių nuo­rūkų, tuščią alaus butelį, sutepimų, panašių į kraują, nuoplovas, stiklo šukę, V. Ž., V. B., N. K., D. J. lyginamuosius pavyzdžius biologiniam tyrimui, S. B. krau­jo pavyzdį ir rankų nagų nuokarpas, D. J. seilių pavyzdį, nutarčiai įsiteisėjus, sunai­kin­ti, rankinį laikrodį – perduoti nukentėjusiosioms L. S. ir N. Ž..

Dėl nutarties per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.