- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-611-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01247-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarė O. A., A. L. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarės 2013-11-06 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. 2550, bei pripažinti ieškovą priėmusiu po motinos I. L., mirusios 2000-02-07, likusį palikimą – žemės sklypą, esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu. Nurodė, kad ieškovo motina I. L. 1999-01-09 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 0,0760 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), ir kartu su ieškovu bei jo broliu A. L. apsigyveno šiame sklype bei jame esančiame teisiškai neįregistruotame sodo pastate, kuriame gyveno iki mirties. Po motinos mirties ieškovas su broliu ir toliau liko gyventi sode, žemės sklypą, tiek sodo namelį prižiūrėjo, tvarkė, dirbo žemę, augino daržoves ir vaisius, remontavo sodo namelį, 2000 m. tapo SB „Juodšiliai“ nariu, mokėjo už nameliui tiektą elektrą, taip pat bendrijos nario mokesčius, t.y. valdė likusį turtą kaip savo nuosavybę. 2006 m. ieškovas persikėlė gyventi pas sunkiai sirgusį kitą brolį G. J., kuris vėliau mirė, o brolis A. išsikėlė gyventi atskirai dar ankščiau, todėl ieškovas nutarė žemę su sodo nameliu parduoti, ir tada sužinojo, kad sklypas registruotas motinos vardu, o palikimo priėmimo ieškovas neįformino. 2007 m. pabaigoje kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė motinos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, tačiau nepašalinus teismo nustatytų pareiškimo trūkumų, jis 2007-02-28 nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas. Vėliau dėl įvairių priežasčių į teismą nesikreipė ir tik 2015-03-13 iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo sužinojo, kad žemės sklypas 2013-11-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu perėjo Lietuvos Respublikai. Kadangi po motinos mirties likusį palikimą ieškovas per įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė faktiniu valdymu, todėl prašė nustatyti šį juridinę reikšmę turtinį faktą ir panaikinti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes valstybė žemę paveldėjo nepagrįstai.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas palikimą po motinos mirties turėjo priimti iki 2000-08-05, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog priėmė palikimą faktiniu valdymu: Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovas nuo 1995-02-14 iki 2006-10-17 gyvenamąją vietą deklaravo adresu Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodė adresą Vilniaus m., t.y. negyveno ir negyvena ginčo žemės sklype; nepateikė jokių įrodymų, kad dirbo žemę, augino daržoves, remontavo, prižiūrėjo sodo pastatą, o byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi; ieškovo pateiktas SB „Juodšiliai“ 2006-09-18 pinigų priėmimo kvitas rodo, kad tik 2006 m. buvo sumokėtos nario įmokos už 2004, 2005 ir 2006 m., tuo tarpu įrodymų, kad jis tapo bendrijos nariu 2000 m., teismui nepateikta; iš AB „Lesto“ raštų matyti, kad už elektrą sodo namui nebuvo mokama; ieškovas nepateikė įrodymų, kad vykdė prievoles, susijusias su palikimą sudarančiu turtu, o vien apsigyvenimas jame nereiškia palikimo priėmimo. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas praleido CK 5.8 str. numatytą 1 m. ieškinio senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir paveldėjimo teisės liudijimą, kuris skaičiuotinas nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-28 nutarties, kuria pareiškimas buvo laikytas nepaduotu, nes nuo tada ieškovas turėjo žinoti, kad neatlikus jokių aktyvių veiksmų, mirusiosios I. L. turtas paveldėjimo teise pereis Lietuvos valstybei.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dar 2007 m. ieškovui pasikreipus į Vilniaus rajono apylinkės teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, šis klausimas liko neišspręstas, teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jis pradėjo faktiškai valdyti turtą, nepateikti mokėjimo kvitai už žemę, elektrą, nenurodyta, kokiais įrodymais ketinama remtis (liudytojų parodymai ir pan.). Ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus r. 2011-07-28 AB „Lesto“ atsiuntė pranešimą VMI, kad tiekė elektros energiją adresu Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), tačiau mirus I. L. niekas palikimo nepriėmė, todėl prašė inicijuoti daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą, kad turtas pereitų valstybei ir būtų atsiskaityta už elektros energiją, o tai rodo, kad ieškovas nemokėjo mokesčių už elektrą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prižiūrėjo, remontavo, sodino ir pan. žemės sklype. Prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas praleido CK 5.8 str. numatytą 1 m. ieškinio senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir paveldėjimo teisės liudijimą, kuris skaičiuotinas nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-28 nutarties, kuria pareiškimas buvo laikytas nepaduotu, nes nuo tada iki 2015 m. ieškovas neatliko jokių veiksmų, nors žinojo, kad palikimas, nesant paveldėtojų, pereina valstybei.
Trečiasis asmuo A. L. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, kadangi ieškovo nurodytos ieškinyje aplinkybės atitinka tikrovę. Nurodė, kad 2002 m. išsikėlė į Vilnių, o ieškovas liko gyventi sode, vėliau išsikėlė pas brolį G. J.. Nurodė, kad į motinos palikimą nepretenduoja.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notarė O. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atmesti, kadangi kiekvienas rūpestingas ir suinteresuotas asmuo turėjo pakankamai liko kreiptis dėl palikimo priėmimo iki to momento, kol buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad teismui nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, kad po savo motinos I. L. mirties ieškovas A. L. per tuo metu galiojusiame 1964 m. CK 587 str. numatytą 6 mėnesių nuo palikėjos mirties terminą, priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, kaip savo nuosavybę, t.y. jog ieškovas atliko konkliudentinius veiksmus, kurie akivaizdžiai rodytų, kad jis priėmė palikėjos turtą sudarančias teises bei pareigas, bei išreiškė savo valią tapti tokio turto savininku. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas vykdė su paveldimu turtu susijusias prievoles, o būtent, kaip jis nurodė, mokėjo mokesčius už sodo pastatui tiektą elektros energiją, tapo SB „Juodšiliai“ nariu ir mokėjo bendrijai mokesčius, sodo namą prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, kitaip jį išlaikė ir juo rūpinosi (pvz., siekė sodo pastato įregistravimo viešame registre). Nors ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas po motinos mirties mokėjo už elektrą pagal skaitliuko parodymus, o įsiskolinimas už elektrą susidarė nuo 2006 m., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas tiek po motinos I. L. mirties, tiek vėliau būtų mokėjęs už sodo pastatui tiektą elektros energiją ar bent buvo pripažinęs įsiskolinimo buvimo faktą, bendravęs su energijos tiekėju dėl įsiskolinimo padengimo, elektros tiekimo nutraukimo / atnaujinimo ir pan. (pvz., skaitliuko rodmenų, mokėjimo nurodymų, banko sąskaitos išrašų ar kt.). Paskutinė sutartis buvo sudaryta su F. F., kuris VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo ginčo žemės sklypo savininkas dar iki 1998-04-14, tačiau vėliau nebuvo ir šiuo metu nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, jokių mokėjimų už objekte suvartotą elektros energiją AB „Lesto“ negaudavo, įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją sudaro 1868,95 € (b.l. 71, 101, 107). Ieškovas A. L. nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų AB „Lesto“ raštuose nurodytas aplinkybes bei patvirtintų tą ieškovo ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog tiek po motinos I. L. mirties, tiek vėliau jis mokėjo už sodo pastatui tiektą elektros energiją, t.y. prisiėmė su norimu paveldėti turtu susijusias prievoles.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2007 m. vasario pabaigos iki pat 2015 m. balandžio, kai buvo pateiktas ieškinys šioje byloje, t.y. per 8 metus ieškovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų norimai paveldėjimo teisei įgyvendinti ar jog egzistuotų objektyvios tą padaryti trukdžiusios aplinkybės.
Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo A. L., palikimo atsiradimo metu ir vėliau turėjusio ir turinčio civilinį veiksnumą ir galinčio savo vardu atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus (1964 m. CK 11 str.), elgesys, tiksliau - neveikimas, per beveik 15 metų laikotarpį nuo palikėjos I. L. mirties nesikreipus nei į notarą dėl palikimo priėmimo, nei praėjus 8 metams nuo teismo nutarties, kuria jo pirmas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl teismo nustatytų trūkumų buvo laikytas nepaduotu ir pradėjus 2 metams nuo palikimo perėjimo valstybei, per visą šį laikotarpį nesidomėjus palikėjos turto teisiniu statusu ir pan., ir tik 2015 m. viduryje pareiškus ieškinį dėl palikėjos turto, atsižvelgiant į ieškovo amžių, turimą gyvenimo patirtį, įvertinus tą jo paties nurodytą aplinkybę, kad 2007 m. inicijuoto ir neužbaigto teismo proceso metu jis buvo konsultuotas advokato, t.y. turėjo galimybę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, o kaip nurodė, advokatei netinkamai teikiant pagalbą – kreiptis pagalbos į kitą specialistą, nesant jokių pateisinamų tokio neveikimo priežasčių, negali būti vertinami kaip atitinkantys protingo ir atidaus, savo teisėmis ir interesais besirūpinančio asmens elgesio standartą.
Teismas nurodė, kad palikimas, dėl kurio kilo ginčas, atsirado 2000-02-07, palikimo atsiradimo momentu pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą buvo ieškovas ir trečiasis asmuo A. L. (palikėjos vaikai) (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.). Apie tai, kad Lietuvos valstybei 2013-11-06 liudijimu perėjo ieškovo motinos palikimas, ieškovas sužinojo tik po 1,5 metų, t.y. 2015-03-13 gavęs VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą. Ieškinio senaties termino skaičiavimas nuo ieškovo nurodomos formalios VĮ „Registrų centras“ NTR išrašo gavimo datos - 2015-03-13 ir atsisakymas taikyti ieškinio senatį, juo labiau, nesant jokių duomenų ir objektyvių priežasčių, kodėl apie palikimo perėjimą valstybei ieškovas negalėjo sužinoti ir kodėl viešo registro duomenys negalėjo būti gauti ankščiau, šiuo atveju pažeistų ne tik atsakovo teises bei interesus, bet ir apskritai civilinių teisinių santykių stabilumo principą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –– ieškinį tenkinti.
1. Teismas pripažino nustatytomis aplinkybes, kad apeliantas po savo motinos I. L. mirties liko gyventi jai priklausančiame žemės sklype, ir jame esančiame sodo namelyje, jį prižiūrėjo, dirbo žemės sklypą sodino ir augino jame daržoves bei vaisius. Tačiau teismas šių aktyvių, konkliudentinių veiksmus, nelaikė pakankamais konstatuoti, jog tokiais savo veiksmais apeliantas po savo motinos I. L. mirties liko gyventi jai priklausančiame žemės sklype, ir jame esančiame sodo namelyje, jį prižiūrėjo.
2. Teismui 2015-07-22 paklausimu (b.l. 102) pareikalavus, AB LESTO pateikė atsakymą (b.l. 107), kuriame nurodė, kad mokėjimų už objekte (aptariame sodo sklype) suvartotą elektros energiją bendrovė negaudavo, užfiksuota skola 1 868, 95 Eur. Iš atsakymo turinio akivaizdu, kad bendrovė neturi duomenų apie tai, kad iki 2006 m. (kol nuolat gyveno apeliantas sklype ir mokėjo mokesčius) apeliantas nėra apmokėjęs už sodo sklypui tiektą elektrą. Savo atsakyme AB LESTO nenurodo, kad nėra gavusio jokio apmokėjimo už sodo sklypui tiektą elektrą, o atsižvelgus į tai, kad AB Lesto tik 2011 m. kreipėsi į VMI dėl susidariusios skolos, darytina pagrįsta išvada, kad skola susidarė per kur kas vėlesnį laikotarpį nei nuo 2000 m. iki 2006 m.
3. Pirmos instancijos teismas įvertino jam pateiktas SB „Jodšiliai“ 2006-09-18 ir 2015-03-23 pažymas. 2006-09-18 pažymoje Nr.27 SB „Jodšiliai“ pirmininkas nurodo, kad po sodo bendrijos narės I. L. mirties jai priklausantį sodo sklypą priėmė ir valdo apeliantas, vėliau tapęs bendrijos nariu. Tos pačios dienos rašte Nr. 26 nurodyta, kad apeliantas SB „Jodšiliai“ narys, nuosavybės teisėmis valdo 760 kv. m. sodo sklypą Nr. 98. Analogiški duomenys pateikti ir 2015-03-23 dienos pažymoje. Teismo manymu, šių pažymų turinys įrodo tik apelianto narystės sodo bendrijoje faktą tačiau tai neturi reikšmės bylos dalykui, nes pažymose nenurodyta, kad apeliantas tapo bendrijos nariu per šešis mėnesiu nuo motinos mirties.
4. Nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad pareikšto ieškinio reikalavimai nepagristi, nes juos reikšdamas, apeliantas elgėsi neapdairiai ir aplaidžiai, o gindamas savo teises nebuvo rūpestingas ir atidus. Pažymi, kad paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Sutinkamai su šiuo atveju taikytinu 1964 m. CK 587 str. įpėdinis palikimą gali priimti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priėmus motinos I. L. palikimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, liko neišspręsti tik realizuotos paveldėjimo teisės įforminimo - paveldėjimo teisės liudijimo gavimo/išdavimo - klausimai. Tačiau įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti. 2015-04-02 į teismą su ieškiniu apeliantas kreipėsi tik kaip įpėdinis, kurio teisės buvo pažeistos valstybei nepagrįstai paveldėjus jo motinos turtą. Kreipėsi nedelsiant po to, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, nepraleidęs nei 1964 m. CK nustatyto 3 metų, nei šiuo metu galiojančio CK 5.8 str. - vienerių metų senaties termino.
Atsiliepimas
5. Kartu su atsiliepimu į ieškinį bei bylos teisminio nagrinėjimo metu VMI atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad prieš paveldint I. L. turtą, buvo imtasi priemonių nustatyti ar tikrai egzistuoja 1964 m. CK 593 str. ir 2000 m. CK 5.62 str. nustatyti palikimo perėjimo valstybei pagrindai. Tokių įrodymų nepateikė ir trečiasis asmuo - Vilniaus m. 9-asis notaro biuras, išdavęs palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Skundžiamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovui Vilniaus miesto 9-tojo notarų biuro buvo išduotas 2013-11-06. Įgytą nuosavybės teisę į I. L. palikimą atsakovas VĮ Registrų centre įregistravo ir taip išviešino 2014-04-03. Taigi tik nuo šios dienos atsakovas galėjo panaudoti šią teisę prieš trečiuosius asmenis. Į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015-04-02, t.y. nepraleidęs nei vienerių, nei trejų metų senaties termino. Teisės į ieškinį atsiradimo momentu negalima laikyti jokią kitą datą, juolab 2007-02-28.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. AB LESTO nurodė, kad negaudavo mokėjimų už objekte suvartotą energija, t. y, AB LESTO neturi informacijos apie jokius atliktus mokėjimus. Nėra nurodytas konkretus laikotarpis nuo kada, iki kada nebuvo gaunami mokėjimai, todėl ieškovo daroma išvada, kad skola susidarė per kur kas vėlesnį nei 2000-2006 m. laikotarpį yra nepagrįsta, nes ieškovas remiasi tik 2011 m. data, kuomet AB LESTO kreipėsi į VMI, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad skola susidariusi už vėlesnį laikotarpį. Ieškovas taip pat nurodo, kad iki 2006 m. už elektrą mokėjo nereguliariai, ir kartu su apeliaciniu skundu pateikia 2000-03-02 atliktą mokėjimą (115,08 Lt) patvirtinantį dokumentą už sodo sklype per 2000 m. vasario mėnesį suvartotą elektros energiją. Nors mokėjimas atliktas kitą mėnesį, po I. L. mirties, 2002 m. kovą, tačiau iš jo negalima identifikuoti mokėjimą atlikusio asmens, šis dokumentas rastas G. J. name, todėl ieškovo teiginys, kad jis atliko tą mokėjimą yra nepagrįstas ir nepatvirtinąs jokiais įrodymais.
Šalies argumentai
2. Ieškovas teigia, kad nepaisant to, kad elektros energija sklypui buvo teikiama pagal sudarytą energijos pirkimo- pardavimo sutartį su ankstesniu sklypo savininku F. F., už ją iki 2006 m. buvo sumokama. Neaišku, kuo remiasi ieškovas teigdamas, kad už elektros energiją iki 2006 m. buvo sumokama, kadangi byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ką patvirtina ir AB LESTO pateiktas atsakymas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių mokėjimų už elektrą AB LESTO negaudavo yra pagrįsta.
3. Ieškovas palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, todėl aplinkybė, kad asmuo nesiėmė jokių veiksmų paveldėjimui priimti yra svarbi. CK 5.62 str., vienas iš pagrindų, kuomet palikimas pereina valstybei yra kuomet nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Ieškovas veikdamas kaip bonus pater familias, turėjo žinoti, kad nepriėmus palikimo palikimą priims valstybė. Todėl toks ieškovo neveiklumas yra nepateisinamas ir negali būti traktuojamas kaip protingo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesys.
4. VMI prie FM prieš priimant palikimą, naudodamasi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Registrų centro Nekilnojamojo turto, Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų, Hipotekos bei Turto areštų aktų registrų ir VMI prie FM informacinių sistemų duomenų bazių duomenimis nustato: palikėjo paskutinės gyvenamosios vietos adresą, ar nėra įregistruotas palikėjo palikimo priėmimo faktas, palikėjo vardu įregistruotą turtą bei taikomus disponavimo apribojimus jam, bankus ar kitas kredito įstaigas, kuriuose VMI prie FM duomenimis, palikėjo vardu atidarytos sąskaitos. Taigi, VMI prie FM inicijuodama paveldėjimo procedūrą, išsamiai patikrina aplinkybes galinčias turėti įtakos paveldėjimo procesui. Ieškovo argumentas, kad VMI prie FM veikė neapdairiai, nes nepatikrino SB „Juodšiliai“ administracijoje informacijos apie sklypo valdymą, yra nepagrįsti, VMI prie FM atliekanti aukščiau išdėstytus veiksmus įvertina situaciją pagal surinktus įrodymus. Papildomų šaltinių tikrinimas šiuo atveju laikytinas perteklinis veiksmas siekiant efektyviai atlikti paveldėjimo veiksmus.
5. Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog tai, kad Lietuvos valstybei 2013-11-06 liudijimu perėjo ieškovo motinos palikimas, ieškovas sužinojo tik po 1,5 metų t.y. 2015-03-13, gavęs Nekilnojamojo turto registro išrašą. Tačiau elgdamasis kaip bonus pater familias, turėjo apie tai sužinoti žymiai anksčiau, vėliausiai 2007 m. pradžioje, todėl ieškinio senaties skaičiavimas nuo formalios išrašo gavimo pažeidžia ne tik atsakovo teises, tačiau ir civilinių teisinių santykių stabilumo principą.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais:
1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas pripažino nustatytomis aplinkybes, jog apeliantas po savo motinos I. L. mirties liko gyventi jai priklausančiame žemės sklype ir jame esančiame sodo name, jį prižiūrėjo, dirbo žemės sklypą ir pan. Priešingai - skundžiamame teisme sprendime konstatuota, kad „byloje nėra jokių įrodymą, kurie leistų teigti, jog ieškovas vykdė su paveldimu turtu susijusias prievoles, o būtent, kaip jis nurodė, mokėjo mokesčius už sodo pastatui tiektą elektros energiją, tapo SB „Juodšiliai“ nariu ir mokėjo bendrijai mokesčius, sodo namą prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, kitaip jį išlaikė ir juo rūpinosi (pvz., siekė sodo pastato įregistravimo viešame registre).
2. Ieškovas turėjo įrodyti, kad ginčo turtas valstybės nuosavybėn paveldėjimo teise perėjo nepagrįstai ir kad jis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Tačiau to ieškovas neįrodė.
Šalies argumentai
3. Ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti žymiai anksčiau, vėliausiai - dar 2007 m. pradžioje, kai naudodamasis teisine advokato pagalba kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o nepraėjus beveik 15 metų nuo palikimo atsiradimo. Teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.131 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas (ieškovas) A. L. pateikė prašymą prijungti prie bylos rašytinį įrodymą – objekto, esančio Juodšilių 98, Vilniaus rajone, atsiskaitymo knygelės (Nr. 186452-1) 3 puslapius, bei nurodė, kad šis įrodymas patvirtina, jog apeliantas 2000-03-02 atliko apmokėjimą už 2000 m. vasario mėnesį suvartotą elektros energiją. Nurodo, kad šio rašytinio įrodymo pirmos instancijos teismui negalėjo pateikti, nes visiškai atsitiktinai jį rado savo brolio namuose jau po sprendimo šioje byloje priėmimo.
CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateiktas įrodymas susijęs su teismo padarytų išvadų pagrįstumo vertinimu, priešingą suinteresuotumą turinčios bylos šalys yra susipažinusios su šiuo įrodymu ir dėl jo pasisakė (turėjo galimybę pasisakyti) savo atsiliepimuose, apeliacinės instancijos teismas kartu su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą priima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje nustatyta, jog 2000-02-07 mirė apelianto bei trečiojo asmens A. L. motina I. L., kuriai nuosavybės teise priklausė 1999-01-09 pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas 0,0760 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bei jame faktiškai esantis, tačiau viešame registre neįregistruotas sodo namas, dėl kurio buvimo fakto tarp šalių ginčo nėra (b.l. 7-10, 12, 36-38, 42-43, 46). 2013-11-06 Palikimo perėjimo valstybei liudijimu, reg. Nr. 2550, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise perėjo Lietuvos valstybei, kadangi po I. L. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, nebuvo duomenų apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu (b.l. 11, 39-40).
Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas ieškovas A. L. ieškiniu įrodinėjo, kad po savo motinos mirties jis faktiniu valdymu palikimą priėmė, todėl teismo prašė pripažinti jį priėmusiu motinos I. L. palikimą. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad teismui nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, kad po savo motinos I. L. mirties ieškovas A. L. per tuo metu galiojusiame 1964 m. CK 587 str. numatytą 6 mėnesių nuo palikėjos mirties terminą, priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, kaip savo nuosavybę, t. y. jog ieškovas atliko konkliudentinius veiksmus, kurie akivaizdžiai rodytų, kad jis priėmė palikėjos turtą sudarančias teises bei pareigas, bei išreiškė savo valią tapti tokio turto savininku.
Pagal palikėjos mirties momentu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 568 straipsnį palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (v. ž. 1964, Nr. 19-138). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m., CK 587 str.).
Tam, kad asmuo būtų laikomas priėmusiu palikimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turi būti nustatyti jo aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus ir pan.).
Pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai A. K., Č. B. ir J. B. – asmenys, gyvenantys Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), SB „Juodšiliai“, kurioje yra ir ieškovo motinai priklausęs žemės sklypas, vieningai nurodė, jog po I. L. mirties jai priklausančiame žemės sklype ir jame buvusiame sodo pastate Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi abu jos sūnūs A. ir A. L.. Visi liudytojai patvirtino, kad sūnūs po motinos mirties ginčo sklype augino daržoves, prižiūrėjo vaismedžius. Nurodė, kad name kurį laiką buvo elektra, kuri vėliau buvo atjungta. Nors liudytojai skirtingai nurodė apelianto gyvenimo name trukmę, tačiau visi patvirtino, kad iš karto po I. L. mirties jos sūnūs name gyveno ir tvarkėsi namų ūkyje.
Byloje pateiktas 2006-09-18 Vilniaus susivienijimas „Sodai“ Sodininkų bendrija „Juodšiliai“ sodų bendrijos pirmininko A. P. raštas, kuriame nurodoma, kad mirus sodininkų bendrijos narei I. L., nuosavybės teise jai priklausantį žemės sklypą su jame esančiu statiniu priėmė ir valdė jos sūnus A. L.. Jis vėliau tapo sodininkų bendrijos „Juodšiliai“ nariu.
Iš apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateikto įrodymo, atsiskaitymo knygelės (abonento Nr. 186452-1) matyti, jog po I. L. mirties (2000-02-07) 2000m. kovo 2d. buvo sumokėtas mokestis už L. I. vardu Juodšilių sodininkų bendrijoje sodo sklypo Nr. 98 suvartotą elektros energiją, kas patvirtina, kad po motinos mirties apeliantas perimtą turtą valdė kaip savo, t. y. sumokėjo už suvartotą elektros energiją. Iš šio įrodymo matyti, kad už suvartotą elektros energiją buvo mokamas 0,274 Lt tarifas (knygelės 1 eilutėje nurodyta 27,4 paskaičiuota ir apmokėta suma buvo už 420 kWh, kas sudaro 115,08 Lt). Pirmos instancijos teismui 2015-07-22 paklausimu (b.l. 102) pareikalavus, AB LESTO pateikė atsakymą (b.l. 107), kuriame nurodė, kad mokėjimų už objekte (aptariame sodo sklype) suvartotą elektros energiją bendrovė negaudavo, užfiksuota skola 1 868,95 Eur, paskutinis patikrinimas buvo atliktas 2012 m. liepos 26 d. Susidaręs ženklus įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo sklype esančiame name elektra buvo naudojama ilgą laiką, kas tik patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, kad po motinos L. I. mirties ginčo name gyveno ir buitį tvarkė apeliantas.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pateiktos SB „Juodšiliai“ 2006-09-18 ir 2015-03-23 pažymos patvirtina tą aplinkybę, jog A. L. 2006 m. ir šiuo metu yra SB „Juodšiliai“ narys bei jog 2006-09-18 jis sumokėjo nario įmokas už 2004, 2005 ir 2006 m.(b.l. 17-20), tačiau byloje nėra duomenų ir įrodymų, kada būtent A. L. tapo bendrijos nariu ir pradėjo mokėti nario bei kitus mokesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas nėra prieštaraujantis kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl negali būti vertinamas kaip paneigiantis aplinkybę, jog apeliantas per pirmus 6 mėnesius po motinos mirties faktiniu valdymu palikimą priėmė.
Atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visetą, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, jog apeliantas ginčo name gyveno tiek iki palikėjos mirties, tiek ir likdamas toliau gyventi jame. Todėl darytina išvada, kad apeliantas priėmė palikimą per pirmuosius po motinos mirties 6 mėnesius, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju apeliantas palikimą priėmė faktiniu valdymu (1964 m., CK 587 str.). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Vilniaus miesto 9-tojo notarų biuro buvo išduotas 2013-11-06. Įgytą nuosavybės teisę į I. L. palikimą atsakovas VĮ Registrų centre įregistravo ir taip išviešino 2014-04-03. Būtent nuo šios datos atsirado apeliantui teisė ginčyti palikimą. Apeliantas ieškinį teismui išsiuntė 2015-04-02 (b.l. 24). Taigi, ieškinio senaties termino nepraleido.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas faktiniu valdymu palikimo nepriėmė, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas nėra pareiškęs, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarės 2013-11-06 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2550.
Pripažinti ieškovą A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmusiu po motinos I. L., mirusios 2000-02-07, likusį palikimą – žemės sklypą, esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu.