Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-18 · Administracinė byla Nr. I-4738-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
I-4738-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4738-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00726-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jis nuo 2017-01-07 iki 2018-11-22 buvo laikomas Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, kadangi miegamajame gyveno 17 žmonių. Sanitarinių įrenginių buvo per mažai, nuolat tekdavo laukti eilėse. Rūkymo patalpa taip pat buvo per maža. Prausykloje nebuvo šilto vandens, o dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę. Lovos ir kriauklės surūdiję, itin prastos būklės. Čiužiniai nevalomi ir nedezinfekuojami. Teigė, kad po jo gyvenamosiomis patalpomis veikia dirbtuvės, kuriose naudojami propano dujų ir deguonies balionai. Dirbtuvėse kartą buvo kilęs gaisras, todėl pareiškėjas nerimauja dėl gaisro pavojaus ateityje. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą, sveikatos sutrikimus. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 9-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Pareiškėjas yra dirbantis, todėl papildomai įrengtu sanitariniu mazgu ir dušu galėjo naudotis darbo vietoje kiekvieną dieną. Nuteistųjų patalynė skalbiama ir dezinfekuojama, tai fiksuojama apskaitos žurnale. Angliarūgštės balionai sandėliuojami atskirose patalpose, o ne gyvenamojoje aplinkoje. Dirbtuvės įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis. Apie pataisos namuose kilusį gaisrą duomenų nėra. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017-01-07 iki 2018-11-22.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą didžia dalimi grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi duomenų apie gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame gyveno nuo 2017-05-02 iki 2018-11-22, šio miegamojo plotas yra 52,79 kv. m, patalpoje įrengta, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, 17 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,1 kv. m. (52,79/17) ploto (b. l. 10, 14, 15).

Nors pareiškėjas kėlė ginčą tik dėl 3 miegamojo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas gyveno ir 8 būrio 4 bei 1 miegamuosiuose. (b. l. 15). Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 14), 4 miegamojo plotas – 36,25 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, tad vienam asmeniui teko 3,2 kv. m ploto. Tuo tarpu 1 miegamojo plotas – 35,10 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, tad vienam asmeniui teko 3,1 kv. m ploto. Pareiškėjas nenurodo, kiek asmenų drauge su juo gyveno 1 ir 4 miegamuosiuose, nepateikė jokių atsakovės atstovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad jog pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas teigė, jog lovos ir kriauklės buvo prastos būklės, čiužiniai nevalomi ir nedezinfekuojami, rūkymo patalpa per maža. Prausykloje nebuvo šilto vandens, o dušu leidžiama naudotis tik kartą per savaitę.

Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju –prausykloje, taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu prausykloje, laikytinos nepagrįstomis. Be to, pagal higienos normos nuostatas, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas nurodo, jog tokia galimybė jam buvo suteikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šioje dalyje. Teisės aktuose taip pat nereklamuojamas rūkymo patalpoje vienam asmeniui turintis tekti plotas, todėl šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, taip pat yra įrengta dezinfekavimo kamera, nuteistųjų minkštasis inventorius ir patalynė yra reguliariai dezinfekuojama (b. l. 19, 30-43), todėl pareiškėjo teiginiai šioje dalyje nelaikytini pagrįstais.

Pareiškėjas skundėsi, jog po jo gyvenamosiomis patalpomis veikia dirbtuvės, kuriose naudojami propano dujų ir deguonies balionai. Dirbtuvėse kartą buvo kilęs gaisras, todėl pareiškėjas nerimauja dėl gaisro pavojaus ateityje.

Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie kilusį gaisrą. Atsakovės atstovas tvirtino, kad tokios informacijos neturi. Pareiškėjo Medicinos dokumentų išraše (b. l. 16-17) neužfiksuoti jokie sveikatos sutrikimai, kuriuos galėjo sukelti toks incidentas. Skunde taip pat nedetalizuojamos konkrečios neigiamos pasekmės, kurias pareiškėjas patyrė. Savo argumentus šioje dalyje jis iš esmės sieja su gaisro kilimo tikimybe ateityje. Tokie skundo teiginiai laikytini subjektyvaus pobūdžio į ateitį nukreiptais samprotavimais. Deklaratyvūs pareiškėjo argumentai apie kilusį arba galimai kilsiantį gaisrą, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nelaikyti pakankamais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ar neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Skunde teigiama, kad pataisos namuose buvo įrengta per mažai sanitarinių mazgų, todėl pareiškėjui nuolat tekdavo laukti eilėse.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 7.4 ir 7.6 punktuose numatyta, kad vienas tualetas ir viena praustuvę įrengiama ne daugiau kaip 15-ai asmenų.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 8 būryje, kuriame ginčo laikotarpiu gyveno 157 nuteistieji, buvo įrengta 9 praustuvai, 5 unitazai ir 1 pisuaras. Padalijus nuteistųjų skaičių iš sanitarinių įrenginių skaičiaus, matyti, kad jų trūko, todėl pareiškėjo argumentai laikytini pagrįstais.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės į tinkamą kiekį sanitarinių įrenginių pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 7.4 ir 7.6 punktų reikalavimus. Teismas pripažįsta, jog tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų. Vis dėlto, byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio būtų atsiradę kokie nors fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai ar kitos didelio masto neigiamos pasekmės.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė