- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-443-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10758-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- SILWA Filmvertrieb
- Advokatai
- Andrius Pranckevičius
- Kategorijos
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo SILWA Filmvertrieb, AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas SILWA Filmvertrieb, AG, kurio vardu pasirašė advokatas Andrius Pranckevičius, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą iki ieškinio pateikimo dienos įpareigoti TEO LT, AB skubiai nustatyti asmenų, kurių vardu 2011 m. sausio-birželio mėnesiais buvo atgaminti ir platinami filmai, į kuriuos visos gretutinės teisės priklauso SILWA, AG, tapatybės duomenis bei gyvenamosios vietos adresus; įpareigoti TEO LT, AB skubiai pateikti SILWA, AG asmenų, kurių vardu 2011 m. sausio – birželio mėnesiais buvo atgaminti ir platinami filmai, į kuriuos visos gretutinės teisės priklauso SILWA, AG, tapatybės duomenis bei gyvenamosios vietos adresus; skubiai uždrausti TEO LT, AB teikti paslaugas asmenims, kurių vardu 2011 m. sausio – birželio mėnesiais buvo atgaminti ir platinami filmai, į kuriuos visos gretutinės teisės priklauso SILWA, AG.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti SILWA Filmvertrieb, AG teismui adresuotą prašymą, pasirašytą advokato Andriaus Pranckevičiaus kaip paduotą neįgalioto asmens. Teismas nutartyje pažymėjo, jog prie prašymo pateiktame įgaliojime nurodyta, jog įgaliojimas leidžia atlikti visus veiksmus, būtinus pavestoms funkcijoms įvykdyti, įskaitant vesti teisminį procesą, pareikšti ieškinį (pareiškimą) dėl santuokos nutraukimo ar kitus pavedimui įvykdyti būtinus ieškinius (pareiškimus), pareikšti atsiliepimą, gauti ir pateikti procesinius dokumentus, perįgalioti (pasamdyti) atstovą <...>. Iš įgaliojimo turinio teismas sprendė, kad SILWA AG įgaliojo advokatų profesinę bendriją U+C URMANN+COLLEGEN teikti ieškinius bylose dėl santuokos nutraukimo. Advokatų profesinė bendrija U+C URMANN+COLLEGEN perįgaliojo advokatus Andrių Pranckevičių ir Jolantą Kaminskaitę atstovauti SILWA AG pagal įgaliojime numatytas teises dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimų internete naudojantis P2P apsikeitimo duomenimis. Pažymėjo, kad perįgaliojimu negalima suteikti daugiau teisių nei suteikta įgaliojime (CK 2.145 str.). Be to, įgaliojime nenurodžius SILWA AG kodo (identifikacinio numerio), nėra pagrindo sieti įgaliojimą išdavusį asmenį SILWA AG ir pareiškėją SILWA Filmvertrieb, AG. Pastebėjo, kad įgalinimų apimtys turėtų būti apspręstos originalaus dokumento arba originalaus dokumento nuorašo tikrumu, o ne neoriginalaus dokumento nuorašo pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas SILWA Filmvertrieb, AG, kurio vardu pasirašė advokatas Andrius Pranckevičius, atskiruoju skundu prašo priimti pareiškėjo 2011 m. liepos 11 d. prašymą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui; įpareigoti TEO LT, AB skubiai nustatyti asmenų, kurių vardu 2011 m. sausio-birželio mėnesiais buvo atgaminti ir platinami filmai, į kuriuos visos gretutinės teisės priklauso SILWA, AG, tapatybės duomenis bei gyvenamosios vietos adresus; įpareigoti TEO LT, AB skubiai pateikti SILWA, AG asmenų, kurių vardu 2011 m. sausio – birželio mėnesiais buvo atgaminti ir platinami filmai, į kuriuos visos gretutinės teisės priklauso SILWA, AG, tapatybės duomenis bei gyvenamosios vietos adresus; skubiai uždrausti TEO LT, AB teikti paslaugas asmenims, kurių vardu 2011 m. sausio – birželio mėnesiais buvo atgaminti ir platinami filmai, į kuriuos visos gretutinės teisės priklauso SILWA, AG. Nurodo, kad tiek įgaliojimo, kuriuo advokatų profesinė bendrija U+C URMANN+COLLEGEN buvo įgaliota atstovauti Pareiškėjo interesus, tiek pergaliojimo, kuriuo advokatų profesinė bendrija U+C URMANN+COLLEGEN bendrija perįgaliojo advokatus Andrių Pranckevičių ir Jolantą Kaminskaitę atstovauti pareiškėjo interesams, pradžiose aiškiai nurodyta, kad įgaliojimas ir pergaliojimas yra skirti ginti pareiškėjo teises dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimų internete naudojantis P2P apsikeitimo duomenimis, todėl Vilniaus 1 apylinkės teismas, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjo atstovams suteiktos teisės teikti ieškinius bylose dėl santuokos nutraukimo, o ne dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimų, akivaizdžiai ir grubiai suklydo. Įgaliojime aiškiai nurodyta, kad įgaliojimas skirtas atstovauti pareiškėjui dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimų internete naudojantis P2P apsikeitimo duomenimis, atliekant visus būtinus veiksmus pavestoms funkcijoms įvykdyti, įskaitant vesti teisminį procesą, pareikšti ieškinį (pareiškimą) dėl santuokos nutraukimo ar kitus pavedimui įvykdyti būtinus ieškinius. Tai reiškia, kad įgaliojimas, o kartu ir pergaliojimas, yra skirti pareikšti ieškinius dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimų internete naudojantis P2P apsikeitimo duomenimis, o ne dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjo atstovams suteiktas įgaliojimas yra pilnos apimties pagal Vokietijos, o kartu Lietuvos teisės aktus. Vokietijos teisės aktuose įtvirtinta, kad įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį arba ieškinį dėl santuokos nutraukimo turi būti atskirai aptariami įgaliojime. Šie faktai tik dar sykį patvirtina, kad advokatams Andriui Pranckevičiui ir Jolantai Kaminskaitei yra suteikta teisė pareiškėjo vardu pareikšti visus ieškinius dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo internete naudojantis P2P apsikeitimo duomenimis. Teismo išvada, jog Pareiškėjo atstovai yra įgalioti pareikšti ieškinius tik dėl santuokos nutraukimo, aiškiai bei akivaizdžiai prieštarauja įprastai logikai, tai yra, juridinis asmuo negali nutraukti ar sudaryti santuokos, nes tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Vokietijos įstatymus santuoka sudaroma tik tarp vyro ir moters. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovas advokatas Andrius Pranckevičius teismui pateikė ne ieškinį, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo. Pagal CPK 144 str. 3 d., 223 str. 1 d. laikinosios apsaugos priemonės ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos net ir nepareiškus ieškinio, todėl vien teismo atsisakymas patenkinti prašymą tuo pagrindu, jog pareiškėjo atstovas nebuvo įgaliotas pateikti ieškinį, yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis CPK nuostatoms. Nurodo, kad SILWA Filmvertrieb AG praktikoje vadinama sutrumpintai - SILWA AG, todėl ir kai kuriuose įgaliojimus patvirtinančių dokumentų vietose nurodyta SILWA AG. Vokietijoje nėra tokios bendrovės, kaip SILWA AG, o vienintelis ūkio subjektas, kurio pavadinime naudojamas SILWA žymuo yra SILWA Filmvertrieb AG. Atsižvelgiant į tai, kad įgaliojimas yra antspauduotas ir pasirašytas pareiškėjo atsakingų asmenų, Vokietijoje nėra jokios kitos bendrovės, kurios pavadinime būtų žymuo SILWA, pareiškėjas sutrumpintai vadinamas SILWA AG, yra akivaizdu, jog teismas padarė klaidingą išvadą, jog įgaliojimą išdavė SILWA AG, o ne pareiškėjas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo TEO LT, AB prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad įgaliojimas yra sudarytas iš spausdinto teksto ir ranka surašyto teksto. Spausdintas tekstas, suinteresuoto asmens nuomone, nėra pakankamas tinkamai atstovauti SILWA Filmvertrieb, AG byloje dėl autorių ir gretutinių teisių gynimo, nes jame tokia teisė nėra įrašyta. Pareiškėjas pats įrodinėja, kad dokumente yra prieštaravimų tarp ranka įrašyto teksto ir antspaudo duomenų. Spręsdamas šiuos įgaliojimo atskirų dalių prieštaravimus pareiškėjas teigia, kad teismui būtina vadovautis antspaudu, o ne ranka rašytu tekstu, tačiau pareiškėjo atstovai nenurodė, kuo vadovaujantis jie teigia, kad laisvos formos spaudas su įmonės pavadinimu ir adresu yra svarbesnis rekvizitas negu ranka aiškiai įrašytas įgaliotinio pavadinimas. Pareiškėjo atstovas, pasitelkdamas logiką, ginčija ir spausdintinio teksto teisingumą, nes jame yra įgaliojimas nutraukti santuoką, nors tokį įgaliojimą suteikė juridinis asmuo, kuris negali būti santuokos dalyviu. Tuo atveju, jeigu įgaliojime yra prieštaravimų ir klaidų, kurias pareiškėjas pripažįsta, jos privalo būti ištaisytos, kadangi kitu atveju nėra pagrindo tikėti ir kitais dokumente esančiais ir ypač ranka įrašytais duomenimis, įskaitant ir įgaliojimą atstovauti „dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimų internete naudojantis P2P apsikeitimo duomenimis”. Mano, kad įgaliojime nėra pakankamai rekvizitų, kurie sudarytų galimybę tiksliai identifikuoti įgaliotojo, o dokumento turinio prieštaravimai kelia abejonių ir dėl šio dokumento teisingumo. Vadovaujantis CK 1.40 str., įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Nei suinteresuotas asmuo, nei teismas neturi jokio patvirtinimo, kad pateiktas įgaliojimas atitinka Vokietijos teisės keliamus reikalavimus tokio pobūdžio įgaliojimams. CK 1.40 str. nurodo, kad įgaliojimo turiniui turėtų būti taikoma Lietuvos teisė, tačiau aptariamame įgaliojime, kuriame nurodomi veiksmai, kuriuos gali atlikti įgaliotinis, yra pateiktos nuorodos į užsienio šalies teisės normas (pvz.: BGB 181 str.), kuriose numatyti įgaliojimų apribojimai, tačiau pareiškėjo atstovai šių normų turinio teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti bylą patys arba per atstovus. Jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, tai šiame dokumente turi būti nurodyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedami įrodymai, patvirtinantys atstovo įgaliojimus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną galiojusio CPK 111 str. 4 d.). Reikalavimus atstovo pagal pavedimą įgalinimams nustato CPK 59 straipsnis, kuriame nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, pažymėjo, kad įgaliojimas ir perįgaliojimas neatitinka CPK 59 str. reikalavimų, kadangi įgaliojimu SILWA AG įgaliojo advokatų profesinę bendriją U+C URMANN+COLLEGEN teikti ieškinius bylose dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą įgaliojimą ir perįgaliojimą, sprendžia, kad šie dokumentai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Teismas sutinka su apelianto pozicija, kad įgaliojime yra nurodyta, jog advokatų profesinė bendrija įgaliojama atstovauti SILWA AG dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimų internete naudojantis P2P apsikeitimo duomenimis (nurodyta įžanginėje įgaliojimo dalyje), tačiau rezoliucinėje įgaliojimo dalyje nustatyta, kad įgaliojimas leidžia atlikti visus veiksmus, būtinus pavestoms funkcijoms vykdyti, įskaitant vesti teisminį procesą, pareikšti ieškinį (pareiškimą) dėl santuokos nutraukimo ar kitus pavedimui įvykdyti būtinus ieškinius (pareiškimus) ir kt. Teismo vertinimu, pateikto įgaliojimo formuluotės yra netikslios, prieštaraujančios viena kitai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog pateiktas įgaliojimas ir perįgaliojimas suteikia teisę advokatams A. Pranckevičiui ir J. Kaminskaitei pateikti ieškinį (nagrinėjamu atveju prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) iki ieškinio pateikimo SILWA AG vardu. Nors analizuojant įgalinimų apimtis galima būtų daryti prielaidą, kad advokatams įgaliojimu ir perįgaliojimu suteikiama teisė pareikšti kitus pavedimui įvykdyti būtinus ieškinius, tačiau įgaliojimo pradžioje įrašyta, kad įgaliojimas skirtas pareikšti ieškinį (pareiškimą) dėl santuokos nutraukimo. Nuosekliai skaitant įgaliojime išdėstytus įgalinimus, darytina išvada, kad nors įgaliojime ranka įrašyta, kad įmonė atstovaujama dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo internete, tačiau spausdintas tekstas šias įgalinimų apimtis paneigia, kadangi jame teisė pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo yra nurodyta kaip pagrindinė. Taip pat nėra aišku, ar kiti pavedimui įvykdyti būtini ieškiniai seka iš spausdintu tekstu įvardinto įgaliojimo pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ar iš ranka rašyto apibendrinto pobūdžio pavedimo atstovauti bendrovę dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog juridinis asmuo negali nutraukti ar sudaryti santuokos, tačiau pareiškėjas pats, prieštaraudamas savo dėstomiems argumentams, įrašė tokį pavedimą įgaliojime, kas teismui sukelia abejonių dėl įgaliojimo atitikimo teisės aktams. Taigi esant neaiškioms įgalinimų apimtims, teismas neturi pagrindo sutikti su argumentais, kad pareiškėjo vardu ieškinį (pareiškimą) gali pateikti įgaliojime ir perįgaliojime nurodyti advokatai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 1.40 straipsnį įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė, o atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę. Kaip matyti iš pateikto įgaliojimo, atstovui numatyti apribojimai pagal BGB 181 str. Manytina, kad įgaliojime cituojamas Vokietijos įstatymo straipsnis, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, ką šis straipsnis apriboja, ar tokios įgaliojimo apimtys neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminis neatitikimas, dėl kurio įgaliojimas ir perįgaliojimas negali būti pripažinti tinkamais dokumentais atstovauti SILWA Filmvertrieb, AG, yra tas, jog kaip matyti iš įgaliojimo ir perįgaliojimo, šie dokumentai surašyti įgaliotojo SILWA AG, o ne SILWA Filmvertrieb, AG vardu. Apeliantas pažymi, kad nors pareiškėjo įgaliojimus patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta, kad atstovaujama SILWA AG, tačiau šie dokumentai įgalioja atstovauti SILWA Filmvertrieb AG, nes įgaliojimą pasirašė ir antspaudavo SILWA filmvertrieb AG atstovas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nenurodžius SILWA AG kodo (identifikacinio numerio), nėra pagrindo sieti įgaliojimą išdavusį asmenį SILWA AG ir pareiškėją SILWA Filmvertrieb AG. Teismo vertinimu, tai yra skirtingų įmonių pavadinimai, todėl atmestinas jokiais įrodymais nepatvirtintas apelianto argumentas, jog SILWA Filmvertrieb AG praktikoje vadinama sutrumpintai – SILWA AG. Apeliantas nurodo, kad Vokietijoje nėra tokios bendrovės kaip SILWA AG, o vienintelis ūkio subjektas, kurio pavadinime naudojamas SILWA žymuo yra SILWA Filmvertrieb AG. Kartu su atskiruoju skundu pateikia išrašą (nurodo, kad tai yra Vokietijos juridinių asmenų registro duomenys), kuriame matyti paieškos rezultatas – SILWA Filmvertrieb AG. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jo nurodytame puslapyje yra pateikti oficialūs Vokietijos juridinių asmenų registro duomenys (CPK 178 str.). Taip pat apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kad pagal Vokietijos teisės aktus juridiniam asmeniui kodas (identifikacinis numeris) nesuteikiamas, o šį asmenį identifikuoti pakanka iš pavadinimo, kuris nagrinėjamu atveju įgaliojime ir pareiškime nesutampa. Argumentai, jog vertinant ranka užrašytą bendrovės pavadinimą ir antspaudą, pirmenybė privalo būti teikiama antspaudui, nes dokumentus gali antspauduoti, priešingai nei užrašyti pavadinimą ranka, tik atitinkamos bendrovės atsakingi asmenys, atmestini, kadangi tokie pareiškėjo teiginiai neparemti jokiais teisės aktais ir įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjo atstovas advokatas Andrius Pranckevičius teismui pateikė ne ieškinį, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, todėl vien teismo atsisakymas patenkinti prašymą tuo pagrindu, jog pareiškėjo atstovas nebuvo įgaliotas pateikti ieškinį, yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis CPK nuostatoms. Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną, buvo nustatyta, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Pateikdamas tokį prašymą, suinteresuotas asmuo sumoka pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, kuris negrąžinamas nepareiškus ieškinio, išskyrus atvejus, kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens kaltės. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Taigi iš šiame straipsnyje nurodytų teisių ir pareigų darytina išvada, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos iš esmės prilyginamas ieškiniui, reiškiamam teisme, kadangi turi būti sumokėtas žyminis mokestis, nurodytos būsimo ieškinio aplinkybės, ribos, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties priėmimo pareiškėjas įpareigojamas pateikti ieškinį. Taigi darytina išvada, kad pareiškimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo taikyti kitokių standartų nei įgaliojimui paduoti ieškinį, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį dėstomi argumentai teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškimą, motyvavo tinkamai, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą teisme, todėl esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.